Per dažnai, ak, per dažnai būtent tokią kompaniją primena Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tarsi išties atstovautų ne Lietuvos, o Kvailuvos Respublikos parlamentui.
Štai komisija ką tik oficialiai nusprendė, kad joks tautos išrinktasis net neturėtų imti į burną žodžio „idiotas“ – mat tas žodis visiškai „nedera“ su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis.
Prieš tai komisija šį žodį kruopščiai nagrinėjo, kol galiausiai priėjo prie išvados, kad jis „visuomenėje suprantamas“ kaip niekinantis ir žeminantis.
Komisija tokį nuosprendį priėmė gavusi skundą dėl Seimo skardžiabalsės A.Maldeikienės.
Pastaroji tą žodį buvo pavartojusi vyriausiosios valstiečių teologės A.Širinskienės ir vieno privataus veikėjo adresu.
Puiku, kad komisija sulaukia tokių skundų ir imasi jų tyrimo. Vėl tas lietuviškas dviveidiškumas! Juk mūsiškė politika vis labiau panaši į purvo duobę su joje besiriejančiais pasiutusiais meitėliais, bet visi stengiasi apsimesti, jog tai rūtų darželis, laistomas gintarinėmis nekaltų vaidilučių ašaromis.
Kita vertus, ta „idioto“ istorija įtikinamai parodo, kokius reikšmingus Tautos ir Valstybės gyvenimo reikalus sprendžia Seimo struktūros.
Tokiame lietuviškame fone itin nemoraliai atrodo net džentelmenais garsėjanti Jungtinė Karalystė.
Antai tenykštis konservatorius ekspremjeras D.Cameronas vieną leiboristų lyderių E.Ballsą yra išvadinęs ir „kalakutu“, ir „mazosadistu“, ir „labiausiai erzinančiu asmeniu moderniojoje politikoje“, o kartą, pačiame Parlamente, – „veblenančiu idiotu“.
Ir tik pagalvokite, posėdžio pirmininkas aidint kolegų juokui bei plojimams tik nurodė D.Cameronui „atsiimti“ žodį. Politikas juokdamasis tai ir padarė.
Paklausite: ir viskas? Taip, ir viskas, nes ten – ne Seimas.
