Ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ir jo pavaduotoja K.Garuolienė tvirtino, kad bendrovės „Johnson & Johnson“ pajamų už kompensuojamuosius vaistus augimas esą niekuo nesiskiria nuo kitų farmacijos kompanijų.
Tačiau, pasirodo, tai netiesa. Per penkerius metus šios bendrovės pajamos už tokius vaistus išaugo beveik trigubai: nuo 4 milijonų eurų 2012 metais iki 11 milijonų eurų pernai.
Tuo metu Valstybinės ligonių kasos „Lietuvos ryto“ televizijai pateiktais duomenimis, kitų daugiausia pinigų už kompensuojamuosius vaistus susižėrusių kompanijų augimas svyruoja nuo 1 iki 10 procentų. Pavyzdžiui, „Les Laboratoires Servier“ tokios pajamos 2012 metais buvo 21,6 mln. eurų.
Panaši suma šiai įmonei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) buvo atriekta ir pernai.
Kiek sparčiau augančiomis pajamomis galėjo džiaugtis bendrovė „Berlin-Chemie“ – jai 2012 metais iš fondo nubyrėjo kone 17 mln. eurų, o pernai – 20 mln. eurų.
Politikams sukėlė įtarimų
„Johnson & Johnson“ pajamų šuolis sukėlė įtarimų ir parlamentarams. Konservatoriai Agnė Bilotaitė ir Antanas Matulas ėmė viešai svarstyti, kad šios bendrovės sėkmę galėjo lemti ir jos atstovų ryšiai su K.Garuoliene.
Už farmaciją atsakinga viceministrė Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriui vadovavo kaip tik tuo metu, kai bendrovės pajamos pradėjo sparčiai augti, be to, kai kuriems jos vaistiniams preparatams esą buvo padaryta išimčių.
Antai, kaip pastebėjo A.Matulas, į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtrauktas šios kompanijos gaminamas injekcinis tirpalas, kurio bazinė kaina nuo tokią pat veikliąją medžiagą turinčių tablečių kainos skyrėsi dešimtis kartų.
Anot politiko, pagal dabartinių sveikatos apsaugos strategų principus, valstybė turėjo kompensuoti pigiausią vaistą, tačiau buvo elgiamasi kitaip – vien 2016 metais šiam vaistui iš PSDF buvo skirta beveik 1,8 mln. eurų.
Ministras gynė pavaldinę
Pati K.Garuolienė neigia savo įtaką priimant sprendimus, susijusius su farmacijos įmonėms pelningu kompensuojamųjų vaistų pirkimu.
Už viceministrę mūru stojo ir A.Veryga, nusprendęs nevykdyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos siūlymo nušalinti pavaldinę nuo jos kuruojamos farmacijos srities. Taip etikos sargai ministrui pasiūlė pasielgti paaiškėjus, kad K.Garuolienės pusbrolis Antanas Tumėnas yra bendrovės „Johnson & Johnson“ reguliacinių reikalų vadovas Baltijos šalyse.
Nei vadovaudama Vaistų kompensavimo skyriui, nei tapusi viceministre K.Garuolienė nematė reikalo deklaruoti savo giminystės ryšių su šiuo farmacininku, nors kažkodėl tolimesnę giminaitę – bendrovėje „Olainfarma“ dirbančią jos vyro brolienę – nurodė.
Atskleidė ryšių tinklą
Kilus skandalui dėl įtarimų, kad „Johnson & Johnson“ sėkmė galėjo būti neatsitiktinė, šios kompanijos atstovai patys ryžosi atskleisti ir kitus čia dirbančių asmenų ryšius su valstybės tarnautojais, turinčiais sąsajų su farmacija.
Bet paskelbta informacija K.Garuolienę įklampino dar giliau. Paaiškėjo, kad kitas jos pusbrolis yra vedęs bendrovės „Johnson & Johnson“ generalinio direktoriaus Baltijos šalyse Arno Vozbuto seserį.
Be to, bendrovės padalinio vadovė Baltijos šalims Virginija Josienė, pasirodo, bičiuliaujasi su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič ir net yra laikinai priglaudusi ją savo namuose.
Nors tokia draugystė trunka jau du dešimtmečius, interesų deklaracijoje valdininkė šį ryšį nurodė tik prieš kelias savaites.
Prašo ištirti visus sprendimus
Vis dėlto įmonės vadovas A.Vozbutas įsitikinęs, kad jo pavaldinių ryšiai su farmacijos srityje dirbančiais valdininkais negali būti pagrindas įtarinėti vykdant neskaidrią veiklą: „Farmacijos rinkoje specialistų nėra daug, todėl daugelis kolegų, konkurentų ir valstybinėse institucijoje dirbančių specialistų yra klasiokai, kursiokai ar tiesiog draugai.
Tikiuosi, jog draugų ar giminių turėjimas savaime netaps įrodymu, kad yra daroma kažkas neteisėto.“
Kilus įtarimams dėl galimo įmonės protegavimo A.Vozbutas šią savaitę kreipėsi į A.Verygą, kad būtų atliktas tyrimas dėl kompanijos atžvilgiu per pastaruosius trejus metus priimtų sprendimų.
Bendrovės „Johnson & Johnson“ vadovo Baltijos šalyse teigimu, politikų pažerti įtarimai yra šmeižtas: „Mums svarbiausias tikslas – pacientų interesai, nepriekaištinga reputacija ir skaidrumas.“
A.Vozbutas aiškino, kad kompanijos apyvarta augo ir kitose Baltijos šalyse, o tokią sėkmę lėmė sukurti inovatyvūs vaistai AIDS, prostatos ir kraujo vėžiui, hepatitui C, šizofrenijai gydyti, taip pat kompetentingi darbuotojai.
Farmacininkas taip pat neigia A.Matulo įtarimus, kad bendrovė brangesnių kompensuojamųjų vaistų įsigijusius pacientus galėjo vežioti į dieninius stacionarus jų susileisti.
