Perspėjimai dėl tykančių pavojų ir įvairių grėsmių teorijos dominavo į suvažiavimą susirinkusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų kalbose.
Be to, buvo priimti nutarimai ir rezoliucijos, kuriose dėstoma, jog tik konservatoriai gali nuvesti Lietuvą į šviesią ateitį Europoje.
Tiesa, kokia turėtų būti Europa, atrodo, iki galo neaišku netgi kai kuriems vedliams. Mat dešiniųjų gretose rusena ir gresia įsiliepsnoti ginčas dėl kai kurių pamatinių partijos vertybių.
Baiminosi dėl demokratijos
Sostinės „Compensos“ salėje, kurioje paprastai šurmuliuoja įvairios šventės, skamba koncertai, įvykęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 25-mečiui skirtas suvažiavimas priminė vieną tokių margaspalvių renginių.
Politikų kalbas atmiešė dainininkų pasirodymai, scena, ant kurios lipo kalbėtojai, buvo paįvairinta įmantriu apšvietimu ir vaizdo ekranais.
Tuo metu partijos lyderių kalbose dominavo dabarties aktualijos – naujais nuodingais žiedais pražydęs koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalas, valdantieji valstiečiai su prieštaringais veiksmais ir, savaime suprantama, Rusija.
Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis šias temas rišo į vieną mazgą. Jis vėl dūsavo, jog galimos korupcijos skandalas sudavė triuškinamą smūgį ne tiktai Liberalų sąjūdžiui, bet ir visai partijų sistemai.
Be to, politikas aiškino, jog ne mažesnė problema ir grėsmė nei valstybę mėginęs užvaldyti „MG Baltic“ yra dabartiniai valdantieji valstiečiai, kuriuos dešiniųjų lyderis tiesiai vadino koncerno partija.
G.Landsbergis, suprantama, turėjo galvoje valstiečių vedliui milijonieriui Ramūnui Karbauskiui priklausantį Agrokoncerną.
Pasak konservatorių vadovo, ši verslo struktūra ir jos šeimininkas taip pat kėsinasi į demokratijos pamatus, siekia įgyti žiniasklaidos kontrolę, paminti opozicijos teises bei galimybes.
Užuomina, skirta premjerui
G.Landsbergis įžvelgė, jog didžiausia visų lietuviškų vidaus rietenų ir skandalų kurstytoja, o kartu laimėtoja yra Rusija – esą Maskva siekia įgyti net savo agentų politikos viršūnėse. Iš konservatoriaus kalbų buvo galima spėti, kad tokiu agentu jis laiko premjerą Saulių Skvernelį.
Mat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas prisiekinėjo, kad jokiu būdu neleis keisti esminės Lietuvos nuostatos, jog Rusija yra strateginė grėsmė, tarsi perspėdamas, kad kažkas neva mėgina tai daryti.
Anksčiau S.Skvernelis yra ne kartą sakęs, jog Lietuva turėtų atnaujinti politinius kontaktus su Kremliumi.
„Valstybės saugumo departamento ataskaitoje minėta, kad Rusija kitais metais mūsų prezidento rinkimuose turės savo kandidatą – per politinę suirutę galime nepastebėti, kad kandidatas gal jau apsišvietęs.
Gal pakabintas dėl kokių nors savo veiksmų? Gal tai suvaržytas, nelaisvas žmogus? Verčiamas išduoti Lietuvą?“ – gąsdino G.Landsbergis.
Buvo ir „kolūkio“ pirmininkas
Apie valstiečius ir Rusijos grėsmę taip pat kalbėjo konservatorių vadovo senelis Vytautas Landsbergis, kiti partijos veikėjai.
V.Landsbergis vadino R.Karbauskį priekaištingos reputacijos asmeniu, o jo vadovaujamos partijos Seimo frakciją bei parlamentą – „kolūkiu“.
Beje, tarp svečių, sveikinusių suvažiavimą, buvo ir to „kolūkio“ pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris prisiekinėjo ištikimybę demokratijai ir jos pamatui – partijoms.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio vicepirmininkė Aušrinė Armonaitė ragino jos partiją laidojusius konservatorius nepamiršti, kad liberalai vis vien visuomet egzistuos ir neišnyks.
Akys krypsta į G.Nausėdą
Konservatoriai gali pasidžiaugti, jog, pagal visuomenės nuomonės apklausas, šiuo metu yra populiariausia šalies politinė jėga.
Tiesa, konservatorių lyderystę labiau lėmė smuktelėjęs valstiečių populiarumas, o savo rėmėjų rato dešinieji kol kas pastebimiau nepadidino. Neįkvepiančios – ir G.Landsbergio, ir kitų partijos lyderių pozicijos.
Taip pat neaišku, kas bus partijos kandidatas prezidento rinkimuose. Konservatoriai nutarė, kad tą kandidatą galės rinkti ne tik partijos nariai, bet ir visi piliečiai, kurie to panorės. Be to, tai galės būti nepartinis kandidatas.
Todėl, „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, daugelio partijos narių akys krypsta į vieną galimų favoritų nepartinį SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą.
Į Europą, tačiau kokią?
Suvažiavime priimta rezoliucija dėl partijos europinės orientacijos – ženklas, jog konservatorių gretose esama ir ideologinių nesutarimų.
Labiau į dešinę palinkusi stovykla – jos vieni pagrindinių atstovų yra Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis – prieštaravo G.Landsbergio ir jo šalininkų parengtam rezoliucijos projektui.
Užkliuvo teiginys, jog Lietuvos interesas – kuo glaudžiau federaliniais santykiais susijusi Europos Sąjunga, besivienijanti aplink Vokietiją ir Prancūziją.
„Šiandien jaučiame grėsmę iš Kremliaus, todėl Europos Sąjunga turi būti vieninga“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Radikalesni dešinieji, kurie simpatizuoja tokiam modeliui besipriešinančiai Lenkijos ir Vengrijos valdžiai, kalbėjo apie „tautų Europą“. Negana to, jie tvirtino, kad Lietuvai reikia rinktis – ar su „ištežusia ir Rusijai palankia“ Berlyno ir Paryžiaus Europa, ar su Vašingtonu.
Suvažiavime buvo priimtas dokumentas, atspindintis G.Landsbergio ir jo sekėjų poziciją.
Tačiau užkulisiuose kalbama, jog tai nenuslopins ginčų partijos viduje.
