Savivaldybės koridoriuose jau imta kalbėti, kad šiam darbui teks samdyti įmonę, kuri padėtų išplatinti balsavimo vokus. Net ir atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje sostinės savivaldybė estų pavyzdžiu sukti neskuba ir į elektroninio balsavimo galimybę šnairuoja.
Nors šią idėją palaiko Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, kuris sėkmingai įgyvendino ne vieną dokumentų perkėlimo į virtualią erdvę sumanymą, popierinės demokratijos šalininkai apie tai nenori nė girdėti.
Vilniečiai jaučiasi situacijos įkaitais, mat abejotino būtinumo rinkimai niekaip nesibaigia, o išlaidos jiems vis auga.
Kaltas – vienas dokumentas?
R.Poderskis pripažino, kad šie rinkimai kelia rūpesčių, bet pažadėjo, kad netrukus situacija pajudės iš mirties taško.
„Pirmiausia teks pakovoti su Aplinkos ministerijos neįgalumu dėl šio proceso reglamentavimo. Tai vieno įsakymo klausimas – dokumentą reikia šiek tiek patikslinti ir galėsime rengti rinkimus elektroniniu būdu. Tai, kaip rinkimai vyksta dabar, apgailėtina. Stengiamės laikytis įstatymų, bet viskas stringa, nes savivaldybės darbuotojai turi dirbti paštininkų darbą, nešioti biuletenius“, – sakė jis ir pridūrė, kad siekį kuo greičiau perkelti balsavimą į elektroninę erdvę stabdo galiojantis reguliavimas.
P.Poderskis patvirtino, kad ne visi savivaldybėje žavisi elektroninio balsavimo idėja. „Vis pasigirsta svarstymų, kad čia kažkas užvaldė tą ūkį ir reikia leisti žmonėms pasirinkti. Faktas, kad yra rinkos dalyvių, turinčių didesnę rinkos dalį, bet pastebime, kad administratorių per rinkimus pakeičia vos 1–2 proc. daugiabučių. Visi dirdami daro klaidų, bet viskas sprendžiama.“
Idėją vadina nelogiška
Administracijos vadovas teigė suprantantis, kad turi būti užtikrinta demokratija, bet tai kad skubama organizuoti rinkimus jam atrodo ne visai logiška. „Jei žmonės patenkinti esamu administratoriumi, nerašo skundų, nekelia problemų ir gauna paslaugas. Jei žmonės nori pakeisti administratorių, turi būti sudaryta galimybė tai padaryti bet kada, o dabar vyksta tokie priverstiniai išsirinkinėjimai.“
Pašnekovas patvirtino ir lrytas.lt turimą informaciją apie savivaldybės planus samdyti įmonę, kuri padėtų išplatinti laiškus gyventojams: „Yra įvairių pamąstymų, kaip tą procesą paskubinti. Vertinameišlaidas ir ieškome sprendimo: ar laikyti dešimt darbuotojų, dirbančių paštininko darbą, ar pasamdyti „Lietuvos paštą“, kurio veikla su tuo susijusi ir viskas būtų atlikta daug greičiau. Bet kuriuo atveju pasistengsime, kad tos išlaidos būtų numatytos biudžete, o darbuotojų laiką skirsime su miesto klausimais susijusiems darbams.“
Apie tai, kaip vertina situacija, kad rinkimais rūpinasi tik penki savivaldybės specialistai, P.Poderskis sakė: „Sakyčiau – net penki, o jei tai būtų elektroninis procesas, jį galėtų prižiūrėti vos vienas žmogus, o dar kiti keturi galėtų rūpintis kitais darbais.“
Įvardijo, kam rinkimai naudingiausi
Situaciją dėl įstrigusių rinkimų puikiai žinantis Lietuvos būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas teigė, kad savivaldybė liko kurčia perspėjimams, kad tokie rinkimai apskritai nereikalingi.
„Kad buvome teisūs, patvirtina ir dabar vykstantys procesai. Jei kuriuose nors būstuose esama problemų, gyventojai patys gali pakeisti administratorių. Tarkime, jei to padaryti dėl kokių nors priežasčių nepavyksta, savivaldybė būtent tuose konkrečiuose namuose ir galėtų organizuoti rinkimus. Kam organizuoti naujus rinkimus ten, kur viskas gerai?“ – klausė jis ir priminė, kad taip ne tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, bet ir kyla sumaištis būsto priežiūros paslaugas teikiančių įmonių rinkoje.
Pašnekovas nerimavo, kad permainos naudingos tik didiesiems rinkos žaidėjams. „Dažnai naujus rinkimus laimi didžiosios įmonės. Šie „grožio konkursai“ naudingi tik didžiosioms įmonėms, kurios skiria daugiau lėšų reklamai ir gyventojų lankymui, o mažieji būsto administratoriai taip stumiami iš rinkos. Baiminamės, kad iš 40 gyvenamųjų namų administratorių gali likti tik kokie 10–15.“
Paklaustas, kam naudingas toks chaosas, A.Iškauskas teigė nežinantis, bet prielaidų esama ne vienos: „Gal toks savivaldybės tikslas ir taip ji mažina konkurenciją? Juk viskas prasidėjo nuo noro „Grindą“ padaryti savivaldybės būsto administratoriumi. Gal taip valomas laukas?“ – pamąstymais dalijosi pašnekovas ir vykstantį procesą palygino su neatsakingu žolės deginimu – „pirmiausia viską suplėkinkime, o paskui pažiūrėsime, kas iš to išaugs.“
Suabejojo skaidrumu
Savivaldybės rengiami daugiabučių administratorių rinkimai dėl galimų spragų, leidžiančių atsirasti korupcijai, sulaukė priekaištų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). STT pateikta Antikorupcinio vertinimo išvada pilna pastabų apie tai, kad „kai kurios teisės aktų nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai“.
„Visiems akivaizdu, kad pats procesas yra labai neskaidrus. Aiškios tvarkos, kaip vyksta naujieji perrinkimai, nėra. Gyventojai Būsto rūmams skundžiasi, kad balsavimo biuleteniai mėtosi laiptinėse, lankosi nepažįstami žmonės ir dalija lankstinukus. Dėžutės, kuriuose tie biuleteniai turi atsidurti, – sukrypusios, sugadintos... Galimybių piktnaudžiauti yra be galo daug“, – kalbėjo A.Iškauskas ir patikslino, kad net nėra aišku, kaip skaičiuojami balsai.
Teisininko teigimu, savivaldybė puikiai supranta, kad rinkimai per ilgai užtruko ir dabar ketinama samdyti įmonę, kuri užsiimtų šios problemos sprendimu, o tam prireiks papildomų išlaidų.
Anksčiau buvo kartojama, kad rengti tokius rinkimus savivaldybę įpareigoja Aplinkos ministerija, tokia būtinybė neva numatyta ir Civiliniame kodekse. „Taip nėra. Dar buvo bandoma sakyti, kad rinkimus liepė rengti Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, bet ji tokio raginimo išsigynė, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas patikino, kad tokių rinkimų nereikia. Nėra aišku, kokiais teisės aktais remiasi savivaldybė“, – svarstė pašnekovas ir priminė, kad kituose Lietuvos miestuose tokių problemų nekilo, o administratorių perrinkimų būta tik tuose daugiabučiuose, kurių administravimu buvo nepatenkinti patys gyventojai.
A.Iškausko teigimu, būtų prasminga įvairius rinkimus perkelti į elektroninę erdvę, bet ne šiuos: „Jei savivaldybė sugalvotų šituos masinius rinkimus organizuoti elektroninėje erdvėje, tai pareikalautų papildomų išlaidų sistemoms sukurti užtikrinant saugumą, o tai vilniečių pinigai. Ir tas nors samdyti įmonę – puikus įrodymas, kad nesusitvarkoma ir gal jau laikas pareikalauti kokios nors atsakomybės“, – sakė pašnekovas.
Teisininko teigimu, situaciją galima pavaizduoti ir taip: „Įsivaizduokite, dešimt metų gyvenu su savo sutuoktine, vieną dieną savivaldybė ar kita valdžios įstaiga ateina ir sako: „Padarykime tokį konkursą.“ Mes atsakome, kad „ne, barnių pasitaiko, bet mes išsisprendžiame“. Bet savivaldybė nerimsta: „Ne, vis tiek padarykime konkursą: gal tu, Andriau, išsirinksi geresnę žmoną, o tavo žmona gaus geresnį vyrą, o jei pasirinksite tuo pačius, tai viskas vis tiek gerai, bet vis tiek būtinai surenkime konkursą“, – šyptelėjo jis.
VRK: „Atrodo keistai“
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė apie situaciją, kai miesto savivaldybė rinkimus, kuriuose dalyvauja per 200 tūkst. miestiečių, patiki penkiems to paties skyriaus specialistams, kalbėjo: „Šiuo atveju reikėtų plačiau aiškintis situacijos aplinkybes. Žvelgiant į skaičius, kai yra 200 tūkst. potencialių rinkėjų, o procesą organizuoja tik penki asmenys, tai atrodo šiek tiek keista.“
Anot jos, visa rinkimų procedūra turi būti aiškiai reglamentuota ir šio reglamento privaloma laikytis. „Gal procesas stringa ir dėl kitų objektyvių priežasčių, kurių mes šiandien nežinome, tad reikėtų atlikti jų analizę ir tik tada vertinti“, – kalbėjo L.Matjošaitytė.
Siūlo dvigubą galimybę
Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius teigė, kad P.Poderskio idėja perkelti balsavimą į elektroninę erdvę tikrai vykusi. Paklaustas, ką mano apie tai, kad kai vis daugiau paslaugų teikiama elektroniniu būdu, Vilniaus savivaldybė nusiteikusi daugiabučių gyventojus apklausinėti popierinėmis anketomis, pašnekovas atsakė: „Apklausos turėtų būti dvigubos. Dalis gyventojų dar nesinaudoja skaitmeninėmis paslaugomis, tad jiems galėtų būti sudaryta galimybė apklausos anketą pildyti senuoju būdu.“
A.Paresčius pasakojo, kad jam yra tekę dirbti su tokio pobūdžio projektais kitose Lietuvos savivaldybėse: „Gyventojams palikome galimybę išsakyti savo nuomonę popieriuje, seniūnijoje buvo paruošti balsavimo biuleteniai ir žmonės juos pildė atėję į vietą, tačiau pirmenybė buvo teikiama skaitmeninei apklausai ir didžioji dalis gyventojų šia galimybe pasinaudojo.“
Pasak eksperto, pagrindinis balsavimo būdas turėtų būti skaitmeninis, tai garantuotų ir didesnį paties balsavimo proceso skaidrumą: „Savivaldybė turi visą informaciją apie gyventojus – jų asmens kodus ir vardus, pavardes žmonių, kurie registruoti konkrečiame bute. Vykdant gyventojų apklausas elektroniniu būdu būtų labai lengva susekti, kas jau balsavo, ir taip nebūtų sudaroma galimybės tam pačiam žmogui balsuoti du ar daugiau kartų“, – kalbėjo jis.
Priminė apklausas telefonu
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad elektroniniam balsavimui neprireiktų didelių išlaidų. „Prisiminkime elektroninės registracijos į vaikų darželius sistemos atsiradimą. Išlaidos tikrai nebūtų didesnės, šiuo atveju dabar reikalingų žmogiškųjų resursų išlaidos kur kas didesnės, kai kiekvienam rinkėjui asmeniškai pristatomas balsavimo biuletenis“, – kalbėjo jis ir priminė, kad šioje diskusijoje dėl balsavimo būdo pasirinkimo pamiršta dar viena alternatyva – apklausos telefonu galimybė.
„Tokią apklausą gali vykdyti telefonų skambučių bendrovė. Gyventojai būtų apklausiami telefonu, o jų atsakymai būtų fiksuojami, bet klausimas, ar savivaldybė turi gyventojų kontaktinius telefonus“, – svarstė M.Pareščius.
