Konkurencija dėl pamokų skaičiaus kartais išauga tiek, kad nenurimsta per visus mokslo metus. Manyčiau, kad etatinis
apmokėjimas turėtų šiuos dalykus spręsti.
Mokytojo pagrindinis darbas – dirbti su mokiniu.
Mokytojai tai labai akcentuoja, jie sako: mes norime vesti pamokas, mes norime mokinius konsultuoti, mums reikia laiko jiems padėti.
Atsakingi
mokytojai po pamokų tikrai nemažai laiko praleidžia mokykloje dirbdami su vaikais, organizuoja su jais diskusijas, renginius, dalyvauja įvairiose akcijose, aptaria jų mokymosi rezultatus, formuluoja tolimesnius planus.
Etatinis
apmokėjimas užtikrins, kad mokytojams už tai būtų mokama. Tai turėtų padidinti motyvaciją padėti savo mokiniams mokytis ne tik mokytojams entuziastams, bet ir kiekvienam mokytojui – jie taip pat tam turės daugiau laiko. Manau, kad tai turės įtakos mokinių pasiekimams ir mokymosi rezultatams.
Dar vienas klausimas, kurį etatinis
apmokėjimas turėtų padėti išspręsti, tai laiko bendram darbui stoka.
Mokytojai dabar dažnai viską daro skubėdami, jiems trūksta laiko pabendrauti, nors jie norėtų daugiau bendradarbiauti ruošdamiesi pamokoms.
Savo mokykloje šį pusmetį atlikome eksperimentą: penki
mokytojai, dirbantys su ta pačia klase, susitinka vieną kartą per savaitę ir kartu ruošiasi pamokoms. Tai leidžia išgirsti vieniems kitus, įsigilinti į kitų dalykų programas,
mokytojai suranda tarpdalykinius ryšius, pasitaria, kokie metodai geriausiai veikia toje klasėje.
Toks dalinimasis patirtimi padeda geriau dirbti, iš arti susipažinus didėja tolerancija kitų dalykų atžvilgiu. Todėl manau, kad laikas skirtas bendram planavimui taip pat būtų didelė nauda ne tik mokiniams ir jų pasiekimams, bet ir patiems mokytojams, jų savijautai, jų reikšmei mokykloje.
Etatinis
apmokėjimas suteiks galimybę daugiau laiko skirti pasiruošimui, mokyklos galės spręsti, kiek laiko skirti bendram darbui.
Etatiniam apmokėjimui ruošiamasi jau senokai, mes taip pat savo bendruomenėje kalbamės, kaip galėtume modeliuoti mokytojo etatą, bandome skaičiuoti etatus, kiek ir kokie jie būtų.
Labai laukiame patvirtintų dokumentų, kad galėtume etatinį apmokėjimą įgyvendinti praktiškai. Kol etatinis
apmokėjimas nebus įvestas, anksčiau paminėtos galimybės liks ateičiai.
Etatinis
apmokėjimas būtų paskatinimas kūrybiškai žvelgti į ugdymo plano įgyvendinimą.
Naujovės visada skatina diskutuoti, susėsti pasitarti, kaip mes interpretuosime savo gimnazijoje vieną ar kitą rekomendacinę nuostatą, kadangi galutinius sprendimus priima pačios mokyklos.
Jolanta Martyncevienė yra Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė