VSD rašte parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) V. Gailius vadinamas koncerno vadovams parankiu asmeniu, teigiama, kad juos siejo asmeniniai ryšiai.
Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praeitą savaitę buvo išslaptinta ir pateikta NSGK.
Tuometinis liberalų lyderis E. Masiulis dėl įtarimų kyšio ėmimu buvo sulaikytas 2016 metų gegužę.
VSD teigimu, dėl to koncerno vadovai „iš dalies prarado LLS (Liberalų sąjūdžio) kontrolę, todėl buvo priversti imtis veiksmų, t. y. pasirinkti kitą sau parankų asmenį, kuris pakeistų E. Masiulį“.
„Buvo pasirinktas V. Gailius, su kuriuo, VSD duomenimis, R. Kurlianskis ir T. Dapkus palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 metų buvo bendraujama artimai – V. Gailius gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai“, – teigiama rašte.
„Pažymėtina, kad po E. Masiulio sulaikymo V. Gailiaus ir R. Kurlianskio kontaktai nutrūko (tikėtina, dėl reputacinės rizikos), tačiau iš karto prasidėjo aktyvūs V. Gailiaus kontaktai su T. Dapkumi“, – nurodo VSD.
Anot rašto, 2016 metų birželį T. Dapkus – tikėtina, su R. Kurlianskio pagalba – padėjo formuoti V. Gailiui politinę strategiją, ieškoti kompromituojančios informacijos prieš jo konkurentus partijoje.
„(...) buvo pradėta formuoti nuomonė, kad V. Gailius nėra susijęs su LLS skandalu, jis tapo vienu pagrindinių T. Dapkaus laidų herojų, t.y. didinamas V. Gailiaus žinomumas ir populiarumas“, – rašoma rašte.
VSD teigimu, T. Dapkus teikė V. Gailiui informaciją apie Aušrinę Armonaitę bei kitus partijos narius, kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą Remigijumi Šimašiumi. Rašte cituojama ir T. Dapkaus žinutė: „panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“.
„T. Dapkus siekė suformuoti žurnalistams neigiamą nuomonę apie visus V. Gailiaus konkurentus – A. Armonaitę, E. Gentvilą, R. Šimašių“, – teigiama rašte.
R.Šimašius bendros ateities nemato
Vilniaus meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato bendros politinės ateities Liberalų sąjūdyje su Seimo nariu Vitalijumi Gailiumi ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.
Tai jis sakė BNS komentuodamas Valstybės saugumo departamento teiginius, kad po Eligijaus Masiulio sulaikymo verslo koncernas „MG Baltic“ siekė, jog Liberalų sąjūdžio lyderiu taptų Vitalijus Gailius.
Paklaustas, ar sieks šiuos politikus pašalinti iš partijos, ar pats išeis iš partijos, R. Šimašius atsakė, kad sprendimus priims pasitaręs su bendražygiais, pirmiausia – su parlamentare Aušrine Armonaite.
„Nematau bendros ateities su pažymoje minimais žmonėmis, kurie minimi kaip veikę koncerno naudai ir prieš mane, ir prieš Aušrinę Armonaitę ir partiją bendrai“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Šimašius.
„Kalbu pirmiausia apie Vitalijų Gailių, bet Petro Auštrevičiaus vaidmuo taip pat yra labai įdomus. Visos istorijos ir partijos viduje, ir nacionaliniu mastu, ir Vilniaus viduje atrodo žymiai aiškesnėje šviesoje“, – teigė politikas.
Po E. Masiulio sulaikymo V. Gailius du kartus kandidatavo į Liberalų sąjūdžio pirmininkus, bet abu sykius pralaimėjo.
2016 metų birželį partijos lyderiu buvo išrinktas R. Šimašius, 2017 metų gruodį – E. Gentvilas.
V.Gailius paviešintus faktus neigia
Naujienų portalui lrytas.lt V.Gailius teigė, kad Liberalų sąjūdžio pirmininku jis tapti panoro dėl kitų partijos kolegų palaikymo.
„To, kad Liberalų sąjūdžio pirmininku tapčiau aš, siekė beveik pusė partijos narių. Mano atsakymas labai paprastas ir mane įkalbinėjo ne kažkas, o Liberalų sąjūdžio nariai“, – teigė jis.
Be to, V.Gailius sakė, kad dalyvauti pirmininko rinkimuose jis nusprendė po to, kai pasirodė informacija, kad jam siūloma tapti teisingumo ministru. Kandidatuodamas jis siekė įrodyti lojalumą liberalams.
„Čia yra tiesa, dėl kurios aš atsakau. Tai, kad rašyta... Reikia klausti tų žmonių, kurių susitarimai ar pasvarstymai galbūt buvo. Aš su niekuo nesitariau“, – teigė jis.
Paklaustas, ar tiesa, kad nuo 2011 metų palaikė santykius su R.Kurlianskiu ir T.Dapkumi, V.Gailius nukirto, kad tai netiesa.
„Netiesa, kad nuo 2011 metų. Mane atleido neteisėtai iš darbo 2012 metais ir po to, taip, aš ne kartą lankiausi „Alfa“ redakcijoje ir bendravau, daviau interviu ne tik T.Dapkui, bet ir kitiems žurnalistams, visų televizijų, portalų, laikraščių žurnalistams. Taip, aš esu dėkingas žurnalistams, visiems, kurie teisingai nušvietė šią situaciją.
Noriu priminti, kad nuo 2012 iki 2015 metų aš dalyvavau teisminiuose procesuose ir visiems sakiau, kad savo teisybę įrodysiu teisme, tą ir padariau. Jeigu kažkam atrodo, tegul žegnojasi“ – kalbėjo jis.
Taip pat paklausus apie tai, kad 2016 metais T. Dapkus – tikėtina, su R. Kurlianskio pagalba – padėjo formuoti V. Gailiui politinę strategiją, ieškoti kompromituojančios informacijos prieš jo konkurentus partijoje, V.Gailius vėl tai neigė:
„Šitą klausimą užduokite T.Dapkui. Ir jeigu galite, pateikite kokius nors kompromituojančius duomenis apie mano kolegas, kurie buvo kažkur paskelbti. Negalite pateikti. Jų nėra. Juos reikėtų pirmą turėti ir pasakyti, kurie jie buvo paskelbti“, – pokalbį baigė V.Gailius.
„MG Baltic“ vadina absurdiška informacija
Verslo koncernas „MG Baltic“ nesusipratimu ir absurdiška informacija pavadino Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginius apie verslininkų siekius daryti neleistiną įtaką Konkurencijos tarybai ir Liberalų sąjūdžiui.
VSD rašte teigiama, kad po tuometinio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio sulaikymo verslo koncernas „MG Baltic“ siekė, jog šios partijos lyderiu taptų Vitalijus Gailius.
„Tai – tik dar viena absurdiška interpretacija. Koncernas „MG Baltic“ nedarė įtakos nei liberalų, nei socdemų, nei konservatorių ar kitos partijos pirmininko rinkimams, kaip neskyrė nei generalinio prokuroro ar VSD vadovo“, – BNS sakė T. Marčiukaitis.
E. Gentvilas laukia P. Auštrevičiaus paaiškinimų
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas stebisi, kad partijos valdybos narys europarlamentaras Petras Auštrevičius iki šiol niekaip neatsakė į Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą apie savo vaidmenį skylant liberalams ir kuriant naują partiją.
„Man kyla klaustukų ir į tai turi atsakyti Petras Auštrevičius. Petrai, tu privalai paaiškinti tą situaciją. Ir mums, ir visuomenei“, – ketvirtadienį kalbėdamas su BNS sakė E. Gentvilas.
Jis tvirtino skeptiškai vertinantis ir anksčiau, ir dabar paskelbtus naujus duomenis apie koncerno „MG Baltic“ įtaką bei veiksmus skaldant liberalus, kuriant naują partiją.
„Vertinu visą VSD pažymą mūsų atžvilgiu, pradedant nuo mūsų nuodėmingo gimimo, skeptiškai. Mes patys kūrėme partiją ir mes patys nusprendėme, kad P. Auštrevičius būtų mūsų pirmininkas. VSD rašo, kad mus įkūrė ir P. Auštrevičių parinko. Nesutinku su tuo. Nesutikdamas ten, aš apdairiai žiūriu ir čia“, – teigė E. Gentvilas.
Jis pripažino, kad vis dėlto kai kas naujoje informacijoje kelia nerimą.
„Man kelia nerimą pokalbio citata iš P. Auštrevičiaus bendravimo su „MG Baltic“, kad yra kažkokie pokalbiai ir derinimai, suprask, su „MG Baltic“ dėl R. Šimašiaus nuvertimo“, – sakė liberalų lyderis.
VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje medžiagoje rašoma, kad „T. Dapkus (...) kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą R. Šimašiumi („panašu, kad Remigijučiui laikas trauktis“).
E. Gentvilas teigė, kad partija kol kas nėra sulaukusi jokių P. Auštrevičiaus komentarų dėl paskelbtos informacijos.
„Petras mokina, kaip reikia komunikuoti, bet pats devynias paras nekomunikuoja ir nesako, ar jis buvo parinktas „MG Baltic“ mūsų pirmininku, ar čia mes susitarėme. Aš liudiju, kad mes susitarėme, tačiau Petro visiška tyla tuo klausimu...“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Laukiu, kada pagaliau Petras pasirodys Lietuvoje ir partiniame renginyje“, – pridūrė jis.
Klausiamas apie Vitalijaus Gailiaus galimybes likti pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju ar Seimo Antikorupcijos komisijos vadovu, Liberalų vadovas sakė pats neketinantis inicijuoti jokių atstatydinimų ar tyrimų.
Anot E. Gentvilo, V. Gailiui nereikėtų skubėti imtis kokių nors veiksmų.
„Siūliau V. Gailiui neskubėti. Aš ne viskuo tikiu, kas parašyta VSD pažymoje. Žinodamas, kaip parašyta neteisingai apie 2006-uosius, aš nesu tikras, ar dabar teisingai interpretuojama“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
A.Armonaitė sako, kad taip likti negali
Liberalė Aušrinė Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad nemano, jog buvo taikiniu asmeniškai.
„Šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusi užtušuotos Valstybės saugumo departamento pažymos dalis atskleidė, jog buvau pasirinkta taikiniu. VSD teigimu, apie mane buvo formuojama neigiama nuomonė ir ieškoma kompromituojančios informacijos. Taip galimai veikė ne kokie nors politiniai konkurentai, o politiniai BENDRAŽYGIAI. Tai juodu ant balto parašyta saugumo departamento pažymoje. Nemanau, kad buvau taikinys asmeniškai, galbūt daugiau mano atstovaujama idėjinė liberali politinė kryptis liberalų partijoje“, – rašė ji.
„Vyksta sostų karai ir tame chaose svarbiausia išsaugoti liberalios politikos kryptį. Jokių staigių veiksmų kol kas nedarau, man svarbūs mano bendražygiai, kurie tiki laisvės idėjomis. Kartu priimsime sprendimą, kaip eiti į priekį. Bet pasakysiu atvirai – taip, kaip yra dabar, likti negali“, – apie tolimesnius sprendimas rašė parlamentarė.
