Vakar paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos porcija atskleidė, kad net prasidėjus ikiteisminiam tyrimui koncernas stengėsi iš rankų nepaleisti Liberalų sąjūdžio vadžių.
Žvalgybininkų duomenimis, kuriuos jie pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), „MG Baltic“ esą siekė, kad partijos lyderiu taptų parlamentaras V.Gailius.
Seimo Antikorupcijos komisijai vadovaujantis politikas esą turėjo pakeisti pernai spalį iš partijos pirmininko pareigų pasitraukusį Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kurį verslininkai vadino „kosmonautu“.
Anot VSD pažymos, „MG Baltic“ vadovams V.Gailius buvo parankus, su juo esą palaikyti asmeniniai ryšiai. Apie galimas jo sąsajas su koncernu „Lietuvos rytas“ pranešė balandžio pabaigoje.
Po šios publikacijos valdantieji buvo užsimoję V.Gailių išversti iš komisijos vadovo posto, tačiau praėjusią savaitę turėjęs vykti balsavimas neįvyko daugumai politikų boikotavus posėdį.
Buvo suradę parankesnį?
Praėjusią savaitę buvo išslaptintas ir paviešintas VSD raštas, kuriame teigiama, esą Liberalų sąjūdį įsteigė ir kontroliavo Dariui Mockui priklausantis koncernas.
Tačiau dalis NSGK skirtos pažymos tuomet dar buvo užtušuota, įskaitant ir vietą apie tai, kad „MG Baltic“ esą iki šiol išlaikė didelę įtaką liberalams.
Vakar paskelbus, ką slėpė užtušuotos vietos, paaiškėjo, kad koncernas esą siekė susigrąžinti Liberalų sąjūdžio kontrolę, kurią iš dalies prarado po 2016 metų gegužės įvykių, kai pas E.Masiulį buvo rasta didžiulė suma grynųjų pinigų.
Verslininkai esą buvo priversti imtis veiksmų – pasirinkti kitą asmenį, kuris galėtų pakeisti E.Masiulį. Anot žvalgybininkų, juo tapo V.Gailius, su kuriuo buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis santykius palaikė jau nuo 2011 metų.
Kai E.Masiulis įkliuvo, dėl galinčios kilti rizikos reputacijai R.Kurlianskio ir V.Gailiaus kontaktai esą nutrūko, bet pastarasis ėmęs dažniau susitikinėti su koncerno tarpininku tapusiu žurnalistu Tomu Dapkumi.
Teigiama, jog T.Dapkus ėmė formuoti V.Gailiaus politinę strategiją, ieškojo jo konkurentus partijoje galinčios sukompromituoti informacijos ir kurstė europarlamentarą Petrą Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą tuomečiu partijos vadovu R.Šimašiumi.
„Panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“, – VSD pažymoje cituojama viena T.Dapkaus žinučių P.Auštrevičiui.
P.Auštrevčius kėlė bangas
Liberalų sąjūdžio rinkimai vyko pernai gruodį. Juose V.Gailius tik vieno balso persvara pralaimėjo dabartiniam partijos vadovui Eugenijui Gentvilui.
Beje, iškart po to P.Auštrevičius vienas pirmųjų pradėjo kelti bangas dėl galbūt suklastotų rinkimų rezultatų.
Politikas jau anksčiau siūlė Liberalų sąjūdžio nariams išsivaikščioti ir kurti naują partiją. Be to, europarlamentaras viešai kaltino E.Gentvilą, esą jis nesilaikė anksčiau duoto pažado nesiekti partijos pirmininko posto.
„Sunku komentuoti kažkieno fantazijas“, – vakar Delfi.lt sakė P.Auštrevičius, naują VSD informaciją pavadinęs graikų tragikomedijos tęsiniu.
Europarlamentaras aiškino, kad iš pradžių R.Šimašius gerai tvarkėsi su pirmininko pareigomis, bet vėliau jam esą pritrūko politinio ryžto ir aiškios strategijos, dėl to partija ėmė buksuoti.
Beje, kritiškai apie R.Šimašių, kaip apie Vilniaus merą, atsiliepdavo ir „MG Baltic“ vadovai.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, viename pareigūnų slapta užfiksuotame pokalbyje R.Kurlianskis jį ir Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską yra pavadinęs „kosmonautais“.
Buvo pasijutę taikiniais
Intrigų taikiniu tapęs R.Šimašius vakar išrėžė, kad bendros politinės ateities nemato nei su galbūt koncerno naudai ir prieš jį, taip pat parlamentarę Aušrinę Armonaitę veikusiu P.Auštrevičiumi, nei su V.Gailiumi.
R.Šimašius suskubo pasigirti, kad atidengtos VSD pažymos juodosios dėmės patvirtino, jog jis visada nebuvo patogus Lietuvoje, Vilniuje ir Liberalų sąjūdyje veikusioms įtakos grupėms: „Akivaizdu ir tai, kad buvo ir yra daug žmonių, kurie norėtų mane sustabdyti, tačiau to nebus.“
A.Armonaitė, apie kurią, anot pažymos, irgi pabandyta formuoti neigiamą nuomonę, negalėjo patikėti, kad taip elgtis galėjo jos bendražygiai: „Pasirodžiusi užtušuotos VSD pažymos dalis atskleidė, jog buvau pasirinkta taikiniu.
Nemanau, kad buvau taikinys asmeniškai, galbūt daugiau mano atstovaujama idėjinė liberali politinė kryptis liberalų partijoje. Vyksta sostų karai, ir tame chaose svarbiausia išsaugoti liberalios politikos kryptį.
Jokių staigių veiksmų kol kas nedarau, man svarbūs mano bendražygiai, kurie tiki laisvės idėjomis. Kartu priimsime sprendimą, kaip eiti į priekį.
Bet pasakysiu atvirai – taip, kaip yra dabar, likti negali.“
Laimino, bet nerežisavo?
E.Gentvilas vakar stengėsi padėties ypač nedramatizuoti, bet pripažino, kad juodomis spalvomis VSD nupiešti vieno ar kito liberalo santykiai su koncernu meta šešėlį visai partijai.
„Paviešinta informacija leidžia kalbėti apie apsivalymo arba išsiaiškinimo galimybes. Blogiausia, kai viskas būna gandų lygiu. Dabar tai nėra gandai, todėl bus galima kalbėti konkrečiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė politikas.
Liberalų lyderis pripažino, kad kai kurie VSD pažymoje dėstomi faktai yra tiesa, bet kyla klausimų dėl jų interpretavimo: „Galima toleruoti tokius svarstymus, kad vyko politinis procesas, kurį laimino „MG Baltic“ ir kurio smaigalyje stovėjo V.Gailius ir P.Auštrevičius. Bet partija tikrai nesutiks su teiginiais, kad koncernas inicijavo ir sukūrė tokį scenarijų.
O faktai rodo, kad ir prieš mane, ir prieš A.Armonaitę, ir prieš R.Šimašių būta ir užkulisinio, ir tiesioginio veikimo. Tą žinojome ir matėme jau anksčiau“.
Paklaustas, ar liberalai negalėjo kaip nors užkirsti tam kelio, E.Gentvilas atsakė ironišku klausimu: „O kokių priemonių gali imtis, kai kalbama apie specialiųjų tarnybų pastangas sukompromituoti vieną ar kitą politiką?“
„V.Gailius turės viską papasakoti partijos valdybai. Gal akis kada nors parodys ir P.Auštrevičius. Laukiam“, – sakė E.Gentvilas.
Tikisi išgaudyti žiurkes
Liberalų lyderis taip pat pripažino, kad jeigu paaiškėtų, jog P.Auštrevičius yra kaip nors prisidėjęs prie VSD aprašyto scenarijaus, gali kilti abejonių, ar partija rems jo kandidatūrą į prezidentus.
„Mes laukiame P.Auštrevičiaus paaiškinimų, kaip traktuoti anksčiau skelbtą VSD informaciją, esą jis mums buvo parinktas kaip pirmininkas 2006 metais. Mat tai skamba visiškai neįtikėtinai, bet Petras tyli jau devynias paras.
Tai laukiu, kad jis pats ką nors pasakytų, o aš tada jau spręsiu, ar man būti prokuroru, ar advokatu“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Dėl tos pačios priežasties liberalų vadovas neskubėjo vertinti ir V.Gailiaus galimybių pasilikti partijoje: „Aš išvadas padarysiu po to, kai jis viešai paaiškins faktines aplinkybes, kurias mes matėme, taip pat atsakys, ar tikrai premjeras Saulius Skvernelis jam siūlė teisingumo ministro postą.“
Bet paklaustas, kaip pastarasis skandalas gali atsiliepti Liberalų sąjūdžiui ir paveikti jos narių nuotaikas, E.Genvilas buvo optimistiškas: „Partija išlieka ir veikia. Dabartinis dar vienas supurtymas gal net išeis į naudą – gal išsigaudysime paskutines žiurkes, jei tokių vis dar laksto, ir pagaliau išsivalysime.“
Jaučiasi VSD persekiojamas
Tuo metu skandalo epicentre atsidūręs V.Gailius aiškino, kad trauktis iš partijos neketina, o R.Šimašius jam – ne autoritetas.
Politikas leido suprasti, kad mesdama jam šešėlį VSD galbūt bando suvesti senas sąskaitas. Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas 2012 metais buvo pašalintas iš šio posto remiantis slaptomis VSD pažymomis. V.Gailiui vėliau teismuose pavyko įrodyti, kad jis buvo atleistas nepagrįstai.
Kalbėdamas su lrytu.lt Antikorupcijos komisijos vadovas tikino, kad tapti Liberalų sąjūdžio pirmininku jis siekė sulaukęs beveik pusės partijos kolegų palaikymo, esą būtent jie, o ne kas nors kitas, įkalbėjo.
Anot V.Gailiaus, vienas motyvų, kodėl jis nutarė dalyvauti rinkimuose, buvo ir pasirodžiusi informacija, esą jam siūloma tapti teisingumo ministru, todėl jis norėjęs įrodyti, kad yra lojalus liberalams.
Parlamentaras taip pat aiškino, kad jis nebuvęs parankus „MG Baltic“, – esą dėl kai kurių šį koncerną dominančių objektų jis kreipėsi į prokuratūrą, ministerijas ir buvo apgintas viešasis interesas.
Žadėjo „dar užrašyti“
Vis dėlto V.Gailiui nebus lengva atsiriboti nuo koncerno. Kaip rašė „Lietuvos rytas“, politiko pėdsakas korupcijos byloje yra ryškesnis, nei buvo manyta.
Šaltinių tvirtinimu, apklausiamas Specialiųjų tyrimų tarnyboje V.Gailius pripažino 2016 metų pavasarį sulaukęs R.Kurlianskio siūlymo paremti jį per rinkimus. Politikas tyrėjams nepaaiškino, už ką verslininkas jam galėjo siūlyti pinigų, bet tikino jų atsisakęs.
Apie galimą koncerno paramą V.Gailiui rinkimuose R.Kurlianskis kalbėjo ir su E.Masiuliu 2016 metų gegužės pradžioje „Time“ restorane. Slapta įrašytame pokalbyje užfiksuota, jog paramos gali tikėtis ne tik Gintaras (Steponavičius. – Red.) ir Šarūnas (Gustainis. – Red.), kurie „į paketą neįeina“, bet ir Vitalijus.
„Palauk, galvoju, dar ir svarstėm, jeigu ką, Vitalijui užrašysim. Visur po dešimt“, – sakė R.Kurlianskis, sulaukęs liberalo padėkos.
Tada E.Masiulis pasisiūlė perduoti šią žinią Vitalijui, bet R.Kurlianskis atsakė, kad pats su juo apie tai jau kalbėjo: „Sakiau, jeigu reikia, žiūrėk.“
Anksčiau V.Gailius „Lietuvos rytui“ kažkodėl neigė iš viso sulaukęs R.Kurlianskio siūlymo jį paremti.
Tyrė sklypų istoriją
Spėjama, kad „MG Baltic“ politikui galėjo būti dosnus ne tik už tai, kad svarstant verslininkus dominusias įstatymo pataisas V.Gailius iš Seimo salės galėjo išvesti liberalą Kęstutį Glavecką, bet ir už pažadą „pozityviai“ išnagrinėti parlamentaro Naglio Puteikio skundą dėl koncerną dominusio sklypo Tujų gatvėje.
Verslininkai buvo suinteresuoti iš bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro perimti visą 7,2 ha žemės sklypą ir pradėti jame statybas, bet žemėtvarkininkai tam prieštaravo.
Jau po to, kai Seimo komisija ėmėsi N.Puteikio skundo tyrimo, buvo užfiksuotas R.Kurlianskio ir buvusio parlamentaro „darbiečio“ Vytauto Gapšio pokalbis, kuriame verslininkas politiko prašė pasidomėti, kaip sprendžiamos sklypo problemos.
„Tai prašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai. Apie tą patį – Tujas (Tujų g. 2). Aš ką tik su Vitalijumi kalbėjau (...) Tai jis pozityviai žiūrės į mūsų reikalą. Ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes ten nevogėm, sumokėjom septynis milijonus eurų, tai aš tik galvoju, kadangi pasidomėk truputį, kadangi Daivos (buvusi Nacionalinės žemės tarnybos vadovė D.Gineikaitė. – Red.) nebėra, yra kažkokia lepė (laikinai einanti pareigas), ta prasme, kas ten per situacija“, – 2016 metų sausį R.Kurlianskis kalbėjo V.Gapšiui.
Pažymoje įvardyti asmenys sąsajas neigia
VSD pažymoje vakar atskleistos kai kurios naujos detalės rodo, kad „MG Baltic“ esą darė įtaką Konkurencijos tarybai bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK).
VSD teigimu, koncerno „savu žmogumi“ taryboje buvo jos pirmininko pavaduotojas E.Šatas, anksčiau dirbęs Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju. Naujai kadencijai E.Šatą prezidentė D.Grybauskaitė paskyrė 2017 m.
Beveik prieš dešimt metų „MG Baltic“ esą labiausiai rūpėjo kuo geresnėmis sąlygomis įsigyti alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų. E.Šatas tuo aktyviai rūpinęsis, siekęs pakenkti koncerno konkurentams, o su juo šiais klausimais nuolat bendravę koncerno valdybos narys R.Raulynaitis ir advokatė I.Žemkauskienė.
Beje, kaip vieną tokios savo informacijos šaltinių VSD nurodo koncerno konkurentus.
Konkurencijos tarybos vadovas Š.Keserauskas teigė visiškai pasitikintis savo pavaduotoju, pats E.Šatas tvirtino esąs niekuo dėtas, o „MG Baltic“ pažymoje pateiktus faktus pavadino nesusipratimu ir absurdu.
VSD pažymoje taip pat rašoma, kad LRTK pirmininkas E.Vaitekūnas koncernui, valdančiam LNK televiziją, esą teikdavo neskelbtiną informaciją, pranešdavo apie konkurentų prašymus komisijai, be to, taip organizuodavo komisijos posėdžius, kad jie būtų palankūs „MG Baltic“.
VSD teigimu, Z.Sarakienės vadovaujama LNK vykdė E.Vaitekūno prašymus – parodyti dukrą per televiziją, reklamuoti draugų koncertus ir kitus.
Kitą koncernui reikiamą informaciją, susijusią su žiniasklaidos priežiūra ir LRTK veikla, koncernas esą gaudavo iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjos J.Bieliūnienės.
E.Vaitekūnas tokius VSD dokumente pateiktus epizodus neigė.
