Naujausia „Lietuvos ryte“ skelbiama visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad į susirašinėjimo skandalą patekusi D.Grybauskaitė jau nebėra reitingų čempionė. Ją visuomenės veikėjų populiarumo lenktynėse iš pirmos pozicijos išstūmė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Per mėnesį D.Grybauskaitę palankiai vertinančiųjų sumažėjo nuo 66,5 proc. iki 55,7 proc. Tuo metu nepalankiai prezidentę vertina jau 27,5 proc. apklaustų gyventojų. Prieš mėnesį tokių dar buvo tik 18,5 proc.
Rekordiškai smuko ir pasitikėjimas Prezidento institucija - prieš mėnesį palankiai šią instituciją vertino 58,1 proc. apklaustųjų, dabar gerbėjų būrys susitraukė iki 49 proc. Atitinkami didėjo ir nepasitikėjimas (nuo 15,8 proc. iki 23,5 proc.).
Ar D.Grybauskaitė ir jos komanda gali tikėtis, kad tai yra tik laikinas nuosmukis ir prezidentei pavyks susigrąžinti anksčiau turėtas pozicijas?
Gal iš nesėkmių tarpsnio prezidentei padės išsikapstyti, panašu, kad nebe jos iniciatyva dabar viešinamos buvusios slaptos Valstybės saugumo departamento pažymos apie kitų politikų bei verslininkų ryšius?
Politologai tuo abejoja. Jų nuomone, nevertėtų tikėtis stebuklo. „Greitai to populiarumo prezidentei susigrąžinti tikrai nepavyks. Kadangi iki jos kadencijos pabaigos yra likę vos metai, turėtų įvykti kažkas neįtikėtino – kilti dar didesnis skandalas, susijęs su kitais politikais, dabar esančiais valdžioje“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas Giedrius Česnakas.
Jo nuomone, paskelbti kyšininkavimu kaltinamam buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui rašyti prezidentės laiškai į šipulius sudaužė ilgai ir kruopščiai kurtą jos, kaip kovotojos su oligarchija, įvaizdį.
„Prezidentė ilgą laiką buvo laikoma tam tikru moraliniu lyderiu, autoritetu ir kovotoja su oligarchais, bet paskelbti laiškai sugriovė niekada neklystančios politinės lyderės statusą“, – mano G.Česnakas.
Turėtų pliekti valdančiuosius
Politikos eksperto nuomone, skandalas atskleidė, kad prezidentė yra tokia, kaip ir visi kiti. „Akivaizdu, kad visuomenė buvo susidariusi kiek kitokį prezidentės vaizdinį, todėl jos aura po šio skandalo sumenko. Žmonių susikurtas vaizdinys apie moralinį autoritetą sudužo ir vargu, ar tas šukes jau pavyks suklijuoti“, – abejojo mokslininkas.
G.Česnakas prognozavo, kad D.Grybauskaitė padėtį gali mėginti atitaisyti per savo metinį pranešimą: „Jeigu jai pavyktų pateikti kažkokią aiškią viziją kaip kovoti su dabartiniais iššūkiais, gal ji ir susigrąžins dalį jos veikla suabejojusių žmonių.
Bet, manau, kad tai bus daugiau lenktynės dėl dėmesio. Ko gero, prezidentė mėgins aštriai kritikuoti valdančiuosius, taip tikėdamasi pakelti savo reitingus. Bet aš netikiu, kad jis dar gali atsigauti. Nė vienam kitam šalies politikui rinkėjai nebuvo suteikę tokio pasitikėjimo kredito, kaip D.Grybauskaitei, bet turėtą aurą ji prarado“.
Pažymos labiau kenkia, nei padeda
G.Česnakas taip pat nemano, kad žemyn smunkančius D.Grybauskaitės reitingus galėtų pakelti dabar skubiai viešinamos buvusios slaptos VSD pažymos apie koncerno „MG Baltic“ vadovų sąsajas su politikais ar būsimos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados.
Anot politologo, akivaizdūs prezidentės bandymai pereiti į puolimą kelia ir pačiai D.Grybauskaitei nepatogių klausimų: „O kodėl reikėjo laukti dešimt metų? Jeigu buvo matomos grėsmės valstybei, kodėl nebuvo imtasi kokių nors veiksmų iš karto?
Nauja informacija neturi tokio stipraus poveikio, kuris atsvertų prezidentės laiškų skandalą. Juolab, kad vis juodžiau piešiant koncerną, didėja ir pačios šalies vadovės atsakomybės klausimas – kodėl ji nieko nedarė, jeigu viską žinojo?
Juk net keliuose savo metiniuose pranešimuose D.Grybauskaitė įžvelgdavo grėsmę dėl politikų korupcijos, dėl jų susiliejimo su verslu. Todėl kyla klausimų, kodėl tos problemos nebuvo sprendžiamos. Deja, atsakymai neskamba įtikinamai ir tai, aišku, smukdo žmonių pasitikėjimą“.
Turėtų itin nustebinti
Nieko gera D.Grybauskaitės reitingams nežada ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas.
Jo nuomone, šalies vadovės populiarumą smukdo ne tik garsiai nuskambėjęs laiškų skandalas, bet ir artėjanti kadencijos pabaiga. „Kaip sako amerikiečiai, kadenciją baigiantis vadovas tampa šlubuojantis“, – pastebėjo mokslininkas.
Vis dėlto politikos ekspertas nesiryžo prognozuoti, ar prezidentės reitingai smuks ir toliau, ar nemalonumai - laikini. „D.Grybauskaitė turėtų padaryti kažką tokio pozityvaus, kas būtų palankiai įvertinta ir galėtų mobilizuoti rėmėjus“, – svarstė M.Jurkynas.
Jis prisiminė atvejį, kai Vokietijos kancleriui užauginti aukštus reitingus padėjo greita ir tinkama reakcija į šalį siaubusius potvynius. „Negali žinoti, kas šiuo atveju galėtų suveikti prezidentės naudai, bet akivaizdu, kad dabartinis jos atsakas – viešinamos Valstybės saugumo departamento pažymos – nepadeda, greičiau – turi priešingą efektą“, – kalbėjo M.Jurkynas.
Profesorius taip pat mano, kad vis nauja informacija apie liberalų ir kitų politikų sąsajas su verslu kol kas esą tik dar labiau kenkia D.Grybauskaitės įvaizdžiui: „Visi šie dabar atskleidžiami dalykai juk vyko jos valdymo laikotarpiu.
Prezidentė skelbė kovą su oligarchais, bet paaiškėjo, kad jie sau toliau sėkmingai veikė, darė poveikį. Ne gana to, D.Grybauskaitė kalbėjo vienaip, o laiškai rodo, kad darė kitaip. Panašu, kad buvo taikomi dvejopi standartai ir tai sunkiai dera su prezidentės pasisakymais, ypač jos metiniais pranešimais“.
Viešinamos pažymos - niekinės
M.Jurkynas taip pat itin kritiškai atsiliepė apie po laiškų skandalo imtas viešinti VSD pažymas. Profesoriaus nuomone, jos yra visiškai niekinės ir nedaro garbės VSD.
„Be teismo sprendimo pažymose esanti informacija nieko nereiškia, o tokios informacijos viešinimas gal net pažeidžia tose pažymose minimų žmonių teises. Be to, kyla daugybė klausimų, kodėl minimos vienos partijos ar politikai, o nėra kitų, kur kitos pažymos?
Departamento vadovo pasisakymai, kad dabar pats tinkamiausias laikas jas skelbti, – kvepia arogancija ir atmestiniu požiūriu. Tikiuosi, kad taškus šiuo atveju sudėlios prokuratūra ir teismai. Juk negalima be įrodymų kalbėti apie valstybės užvaldymą“, – stebėjosi M.Jurkynas.
Jis taip pat juokėsi iš itin sureikšminto tariamo žurnalisto Tomo Dapkaus vaidmens užvaldant valstybę. „Taip, panašu, jis su politikais bendravo ne tik kaip žurnalistais, bet ir kaip neregistruotas lobistas. Tik ar yra duomenų, kad jis kam nors davė kyšį, ar laikė pistoletą kam nors prie smilkinio prikišęs? Matyti, kad informacija yra dalinė, ji pateikiama selektyviai ir nesukelia teisinių pasekmių – tai išpustas burbulas", - mano M.Jurkynas.
Pasak profesoriaus, visos interesų grupės turi kažkokių tikslų, vienos jų siekia oficialiai, kitos neteisėtais ar net nusikalstamais būdais: "Bet jei poveikis daromas peržiangiant administracinės atsakomybės ar Baudžiamojo kodekso ribas, turi būti teisinis įvertinimas.
O kalbos, esą kažkas ėjo, su kažkuo kalbėjo - nieko nereiškia. Blogai yra tai, kad daugelį metų žmonės yra sekami, nors surinkta medžiaga nevirsta ikiteisminiu tyrimu. Tai - persekiojimas. Tai, kas vyksta, labai panašu į visuotinį sekimą ir politikai, pasitelkę parlamentinę kontrolę, turi tai pažaboti. Teisinėje valstybėje tokie dalykai neįsivaizduojami. Visiškai netoleruotina, kai teisėjai kone automatiškai išduoda leidimus sekti, nors vėliau iš to sekimo nėra jokių rezultatų".
Anot M.Jurkyno, atsakomybė už tai tenka ir šalies prezidentei, kuri skiria teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų vadovus.
Bet profesorius abejojo, kad per artimiausią savo metinį pranešimą D.Grybauskaitė pripažintų ir kokias nors savo klaidas. "Tai ne jos stilius. Bent jau iki šiol to nebuvo", - sakė profesorius.
