Į iškilmingą ceremoniją iš Izraelio atvyko Babarskių išgelbėtoji Rūta Bassaitė – Glikman su vyru Leonu, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, J.ir A.Babarskių anūkė Aida Babarskytė – Sabaliauskienė.
Beveik pusšimtį metų Izraelyje gyvenanti R.Glikman puikiai kalba lietuviškai. Holokausto siaubą išgyvenusi moteris padėkojo Marijampolei už jos globėjams parodytą pagarbą ir pabrėžė, jog praeities niekas nepakeis, tačiau, ją prisimenant, galima pakeisti ateitį.
„Mano tėvas Leiba Bassas darbavosi seneliui Chaimui Bassui priklausančiame šeimos kailių versle. 1938 metais gimė mano brolis Eliezeris. Aš gimiau Kauno gete 1942 metais“, – prisiminimuose rašė R.Glikman.
Jos senelis buvo nužudytas karo pradžioje, tėvas, motina ir kiti artimieji sudegė, kai buvo likviduojamas getas. Mažametis Rūtos brolis mirė 1944-aisiais vaikų akcijos metu.
Holokaustą išgyveno vienintelė Rūta.
Jos tėvai turėjo draugą Šlomą Nabriskį, jauną gydytoją. Jam dėkinga pacientė Jadvyga Babarskienė slapčia į Kauno getą perduodavo maisto.
Kartą ji pasiteiravo, gal dar kuo nors galėtų padėti daktarui.
Š.Nabriskis paprašė išgelbėti iš geto jaunos žydės Tircos vaikus – Eliezerį ir Rūtą.
„Tuo metu mano brolis jau kalbėjo jidiš, tai kėlė didelį pavojų, jį paslėpti buvo sunku.
Nors buvau tik devynių mėnesių, mama ryžosi desperatiškam žingsniui – nusprendė atiduoti mane vieną.
Eidama į darbą ji išnešė mane maiše pro geto vartus ir perdavė sutartoje vietoje laukiančiai Jadvygai. Taip atsidūriau lietuvių katalikų šeimoje.
Mano globėjai buvo šviesūs, išsilavinę žmonės. Jadvyga – vaistininkė, o jos vyras Alfonsas – baigęs prekybos mokyklą Šveicarijoje.
Jie turėjo vos metais už mane vyresnę dukterį Danutę.
Jadvyga dažydavo mano plaukus geltonai ir visiems pasakojo, kad aš esanti rusų karininko duktė.
Vėliau sužinojau, kad mano tėvai su močiute sudegė gyvi likviduojant getą. Žuvo ir jaunesnioji tėvo sesuo su savo dvyniais, ir mano seneliai. Kita tėvo sesuo buvo nužudyta Latvijoje“, – apie kraupų artimųjų likimą prisimena R.Glikman.
Iš Kauno Babarskiai persikraustė į Marijampolę. Turtingų tėvų sūnus Alfonsas Babarskis apsigyveno trijų aukštų name, statytame 1894 metais, miesto centre, J.Basanavičiaus aikštėje.
Marijampolėje gerai žinomo verslininko Adomo Babarskio namas išliko iki šių dienų.
Anuomet vienoje namo dalyje buvo įsikūręs Lietuvos ūkio bankas.
Šiame triaukštyje 1918 metais buvo išrinkta Marijampolės miesto savivaldybės taryba.
1947-aisiais Alfonsas Babarskis buvo suimtas ir ištremtas į lagerį Karagandoje, paleistas ir reabilituotas 1956-aisiais.
J.Babarskienė su dviem savo vaikais ir globotine Rūta tuo laiku vertėsi labai sunkiai. Jiems padėjo holokaustą išgyvenę Kauno žydai.
Jie ne kartą siūlėsi pasiimti Rūtą, tačiau J. Babarskienė ją augino kaip savo dukrą.
„Kai man sukako trylika metų, globėjai nutarė, jog turiu persikelti į žydų šeimą. Persikėliau į Vilnių ir dvejus metus gyvenau Mendelbrautų šeimoje“, – pasakojo R.Glikman. Vėliau ji persikraustė pas kitus savo tautiečius, per karą praradusius dukrą.
Rūta baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, ištekėjo už Leono Glikmano ir 1971 metais išvyko į Izraelį.
1999-aisiais J. ir A. Babarskiai buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
Prezidentas Valdas Adamkus šį apdovanojimą perdavė Babarskių dukrai Danutei Malakauskienei, sūnui Alfonsui Babarskiui ir išgelbėtajai Rūtai Glikman.
J. ir A. Babarskiams buvo suteikti Pasaulio teisuolių vardai, jų pavardės iškaltos Yad Vashemo Nacionalinio instituto lietuvių tautos Pagarbos lentoje.
Prieš trejus metus Kauno IX forto muziejuje buvo pristatyta knyga „Išgelbėti bulvių maišuose“.
Jos autoriai – Solomonas Abramovičius ir Jakovas Zilbergas – pateikia 50-ies iš Kauno geto išgelbėtų vaikų istorijas.
Beje, J.Zilbergas 1942 metais buvo slapta pagimdytas Vilijampolės gete. Jis buvo išgelbėtas nuo mirties taip pat kaip Rūta Bassaitė – iš geto išneštas bulvių maiše.
R.Glikman iniciatyva Kaune buvo įamžintas per holokaustą išžudytų jos artimųjų atminimas.
Prie namo Vilniaus gatvėje „Atminimo akmenys“ tapo pagarbos ženklu tarpukariu Kaune gyvenusiai garsiai ir garbingai Bassų šeimai, kurią pražudė holokaustas.