Tačiau net praėjus beveik metams nuo platų atgarsį sukėlusios nelaimės, teisėsaugos pareigūnai nuo žurnalistų ir visuomenės atsitvėrė tylos siena.
Gaisras įsiplieskė pernai rugpjūtį vykusio festivalio „Granatos Live“ metu – liepsnos prarijo du Liaudies buities muziejaus teritorijos pakraštyje buvusius du praėjusio amžiaus pradžios etnografinius medinius pastatus, į Rumšiškes perkeltus iš Vabalų kaimo (Šilutės r.).
Iškėlus baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sugadinimo, Kaišiadorių prokurorė Ingrida Česienė anksčiau neslėpė, jog pagrindinė nelaimės versija – fejerverkai. Pastatai suliepsnojo po didelio pirotechnikos šou.
Tyrimas trunka beveik metus, bet prieš kelias savaites bylą pilnai perėmė Kauno prokurorai – bendraujant su pačia I.Česiene susidarė įspūdis, kad šis žingsnis buvo netikėtai ir jai pačiai.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus Kauno prokuratūros, ar nustatyta gaisro priežastis, ir jei taip, kokia ji, galbūt nelaimę sukėlė fejerverkai, vietoje atsakymo stojo tyla. Tyrimui vadovaujantis Kauno prokuroras Mindaugas Šukys neatsakė ir į klausimą, ar byloje yra kam nors pareikšti įtarimai.
Festivalyje „Granatos Live“ praėjusiais metais dalyvavo apie 18 tūkst. žmonių.
Rugpjūčio 6-osios naktį iš pradžių ugnis apėmė 90 kvadratinių metrų ploto gyvenamąjį namą, o paskui persimetė į tokio pat dydžio tvartą, stovintį už 20 metrų.
Daugiau eksponatų, simbolizuojančių Mažosios Lietuvos architektūrą, nėra, jų nedaug išlikę ir visoje šalyje.
Festivalio po gaisro rengėjai buvo linkę atmesti versiją, kad gaisras kilo dėl fejerverkų, – esą jie į dangų kilo į priešingą pusę nuo sudegusių pastatų, esančių keli šimtai metrų nuo pirotechnikos paleidimo vietos.
