Kilo chaosas
Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) frakcija Seime pareiškė, kad išvados kursto politinį chaosą.
„Iš vienos pusės – visuomenei atskleista informacija, kurią žinoti ji turi teisę, kita vertus – pakurstytas politinis chaosas kol kas neatrodo išsprendžiamas“, – rašoma frakcijos išplatintame pranešime.
Anot jos, NSGK pateiktos tyrimo išvados iš esmės nesprendžia problemos, o tik „sudaro sąlygas politiniams oponentams viešojoje erdvėje juodinti vieniems kitus“.
„Soddarbiečiai“ teigia svarstantys nepritarti komiteto patvirtintoms išvadoms, nes tyrimo metu nebuvo nagrinėjami konservatorių veiksmai.
Frakcijos pranešime rašoma, kad ji svarsto „pareikalauti tęsti tyrimą, susijusį su konservatorių politikų piktnaudžiavimu“.
LSDDP atstovas komitete Algirdas Butkevičius trečiadienį balsavo už parlamentinio tyrimo išvadas.
Frakcija teigia, jog ši išvada išsklaidė abejones dėl „socdarbiečių“ politikų skaidrumo.
„Komiteto išvadose nuogąstavimai dėl galimų kai kurių užsienio ar Lietuvos verslo atstovų siekių paveikti mūsų politikus lyg ir išsklaidomi, ir tuo džiaugiamės, žmonės turi teisę žinoti tiesą. Mūsų frakcijai priklausantys politikai nepasidavė jokiam spaudimui, tačiau pats faktas, kad verslas galėjo turėti tokių ketinimų, kelia esminį klausimą, o kaip bus tvarkomasi ateityje“, – pranešime cituojamas LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Turi trūkumų, bet išvadų reikia
Opozicinių Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas sako, kad išvados turi trūkumų, tačiau pats tyrimas buvo reikalingas.
Parlamentaras tvirtino pasigedęs informacijos apie verslo įtaką kitoms partijoms.
„Man norėjosi visapusiškesnio įvertinimo, (...) kad ir „valstiečių“ kontaktai su „Agrokoncernu“ būtų įvertinti, kad ir konservatorių kontaktai su kai kuriomis verslo grupėmis būtų detaliau paanalizuoti“, – BNS sakė parlamentaras.
Visgi jis teigė, kad komiteto tyrimas buvo reikalingas, nors jo išvadose dėmesio dėl santykių su koncernu „MG Baltic“ sulaukė ir patys liberalai: „Traktuojame, kad tiesos akimirka yra reikalinga visiems“.
E. Gentvilas tvirtino tyrime taip pat pasigedęs detalesnės analizės, kokią įtaką politiniams procesams Lietuvoje daro rusiškas verslas.
Jis sakė, kad tyrimo išvadose pateiktos rekomendacijos teisėsaugai ir Vyriausybei yra „silpnokos“.
NSGK konstatavo, kad „MG Baltic“ prieš daugiau nei dešimtmetį ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Komitetas nurodė, jog Liberalų sąjūdis yra „artimai susijęs“ su koncerno vadovais.
Prieš kelias savaites žiniasklaidoje paskelbtoje parlamentarams pateiktoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje apie „MG Baltic“ įtaką politiniams procesams buvo rašoma, kad Liberalų sąjūdžio kūrimas buvo „MG Baltic“ projektas. Taip pat teigta, jog partija yra kontroliuojama koncerno.
E. Gentvilas teigė, kad formuluotė Liberalų sąjūdžio atžvilgiu buvo sušvelninta tiek, kiek įmanoma.
„Aišku, galėčiau sakyti, kad norėtųsi dar švelnesnės formuluotės, bet kai mūsų vienas ar net du buvę vadovai šiandien yra kaltinami dėl galimų korupcinių santykių su „MG Baltic“, bet koks mūsų reikalavimas dar labiau švelninti formuluotę atsiremtų į šitą faktą“, – sakė Seimo narys.
„Todėl mes labai didelių kaprizų negalėjome rodyti, o kalbant apie partijos kūrimosi laikotarpį, aš ir toliau sakau, kad mes nesame įkurti: mes patys nusprendėme susikurti“, – pridūrė jis.
Birželį Vilniaus apygardos teisme bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kur koncernui „MG Baltic“, jo buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui ir Vytautui Gapšiui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir dabartiniam parlamentarui Gintarui Steponavičiui pateikti kaltinimai politine korupcija. Visi jie savo kaltę neigia.
Turi klausimų
Socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui nerimą kelia tyrimo dėl verslo poveikio politikai objektų atranka ir pasirinkimas.
Jis pranešime spaudai tvirtino, jog tyrimas apėmė tik dalį šalies politikų ir verslų.
„Ypač svarbus epizodas – kai du konservatorių-krikdemų frakcijos nariai iš „MG Baltic“ savo įsteigtoms viešosioms įstaigoms gavo paramą, o vienas iš jų Specialiųjų tyrimų tarnybai liudijo, kad ėmėsi ir veiksmų, siekdamas paveikti politinius sprendimus per parlamento narę. Tačiau šie epizodai kažkodėl iškrenta iš „MG Baltic“ įtakos darymo lauko. Tai leidžia manyti, kad NSGK išvados tapo mainų objektu dėl konservatorių-krikdemų paramos „valstiečių“ siūlomoms mokesčių ir pensijų reformoms“, – pranešime spaudai cituojamas G. Paluckas.
NSGK trečiadienį patvirtinto parlamentinio tyrimo išvadas dėl verslo poveikio politikai. Jas vėliau turės tvirtinti visas Seimas.
Pasak G. Palucko tik ateityje bus galima matyti, ar tyrimas pavirs teisiniais žingsniais.
„Kuo daugiau viešumo ir atvirumo apie galimai neskaidrius procesus – tuo mažiau stagnacijos ir korupcijos. Vis dėlto tik tolimesni įvykiai parodys, ar siekis skaidrinti politikos lauką pasitelkiant Seimo komitetą buvo tikras. Kitaip tariant, ar tyrimas liks politiniu, ar iš to seks teisinės pasekmės. Pavyzdžiui, apkalta ar ikiteisminis tyrimas“, – sakė G. Paluckas.
Turi įtarimų
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija išvadas vertina pozityviai.
Frakcijos atstovų nuomone, NSGK atvertė kai kuriuos Lietuvos politinio gyvenimo istorijos etapus, kurie iki šiol buvo nagrinėti tik epizodiškai. Teigiamai galima vertinti ir tai, kad, nepaisant valdančiosios daugumos reikalavimų, buvo stengiamasi nesikišti į teisėsaugos pradėtas bylas, kurias prokuratūra šiuo metu yra perdavusi teismui.
Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, po to, kai buvo paskelbta VSD pažyma, apie ją nuomonę išsakė tiek didelė dalis politikų, tiek ir visuomenės nuomonės formuotojų. Taigi komitetui teko kur kas sunkesnis uždavinys rašant išvadas, kadangi tenka nešti jau ir viešosios nuomonės naštą. Pozityviai vertinti reikėtų tai, kad buvo parodyta, kokį įtakos voratinklį kūrė koncernas „MG Baltic“ ir kaip buvo vykdomos Kremliaus įtakos per „Rosatom“ bei jos agentus.
„Tačiau tyrimo rezultatai palieka stiprų selektyvumo ir fragmentiškumo įspūdį. Nors tyrimo tikslai buvo formuluojami plačiai, siekiant nustatyti asmenų ar verslo subjektų įtaką politikams, partijoms ir valstybės interesams, tačiau kyla klausimas, kodėl pasirinkta būtent tokia tyrimo apimtis, – kelia klausimų G. Landsbergis. – Kodėl nėra kalbama apie dabarties stambių verslo koncernų įtaką šalies politikams? Juk tai yra dar aktualiau nei dešimtmečio senumo įvykiai. Neabejoju, kad visuomenė norėtų žinoti, kokią įtaką, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos politikams daro „Agrokoncernas“, „Vičiūnų grupė“, „Senukai“ ir kiti stambūs verslo koncernai“.
Anot TS-LKD frakcijos atstovų, įtarimų sukelia kai kurie momentai, prie kurių tyrimo išvadose priartėjus, informacija staiga nutrūksta, apibendrinimų nėra. Daugelis tokių epizodų galimai yra susiję su dabar valdančiosiose pozicijose esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos praeityje vykdytomis veiklomis.
Tyrime daug kalbama apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesus, tačiau neužsimenama, pavyzdžiui, apie 2012 m. Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės Visagine klausimą.
Nors NSGK komitetui buvo pateikti liudijimai apie tai, kaip VSD 2012 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pateikė slaptą informaciją apie „Rosatom“ investicijas ir įtaką viešai nuomonei dėl referendumo surengimo ir prieš Visagino AE projektą, tačiau ji tyrimo išvadose neatsispindėjo. Referendumo procese prieš Visagino AE aktyviai veikė R. Karbauskis ir tai, kad NSGK atsisakė savo išvadose aptarti „Rosatom“ įtaką 2012 metų referendumui bei jo aktyviems dalyviams, akivaizdžiai rodo, kad šiuo klausimu NSGK dauguma elgėsi nepriimtinai selektyviai.
Įtarimų sukelia, kodėl tyrimo išvadose neatsispindi Andriaus Kubiliaus liudijimas apie minėtą referendumą dėl Visagino AE, apie kurį A. Kubilius kalbėjo pakviestas į komitetą. Gerai, kad bent jau jo liudijimas bus pridėtas kaip papildoma medžiaga. Galiausiai, nėra suprantama, kodėl tyrime nėra atspindėtos „Gazprom“ pastangos daryti įtaką svarbiems politiniams sprendimams, nors apie tai buvo liudijama, teigia TS-LKD frakcija.
„Nuvilia, jog apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla, bet visiškai neaišku, ar po dešimties metų nesužinosime apie tai, kaip kuris kitas koncernas siekė užvaldyti valstybę, kurdamas partiją, kandidatuodamas į Seimą ir keldamas savo kandidatą į prezidentus, nes veikimo bruožai ir būdai, aprašyti komiteto išvadoje, bei įrankiai, kuriuos, pavyzdžiui, Agrokoncerną, matėme naudojant per praėjusius rinkimus, atitinka“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD frakcijos atstovai tikisi, kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, jog panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma priimti antihibridinę strategiją, kuri apimtų tiek vidaus, tiek išorės neteisėtų įtakų prevenciją.
TS-LKD frakcija siūlo įstatymais sureguliuoti, kad koncernai dėl daromos neteisėtos įtakos rizikuotų bausmėmis, pavyzdžiui, procentais nuo apyvartos. Žiniasklaida raginama stiprinti savireguliacijos institucijas, kad jos veiktų efektyviai. Galiausiai, būtina suaktyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes tyrimas parodė, kad VSD turima informacija nėra efektyviai panaudojama savalaikei neteisėtų įtakų prevencijai.
„Po to, kai paskelbtos tyrimo išvados, svarbiausia, išsiaiškinus visas praeities faktines aplinkybes ir nesuvaldytas grėsmes, – koncentruotis į tai, ką turime padaryti, kad žalingos praktikos, kai įvairūs neleistini interesų tinklai apraizgo institucijas, būtų išgyvendintos iš mūsų valstybės ir po dešimties metų netektų graužtis, kad leidome kitiems koncernams savo interesais apraizgyti Lietuvą“, – pabrėžė G. Landsbergis.
NSGK komiteto tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas.
Trečiadienį komitete patvirtintoms parlamentinio tyrimo išvadoms turės pritarti visas Seimas.
