Įstatymo pakeitimai numato nustatyti užsieniečiams palankesnes sąlygas leidimui nuolat gyventi, kai užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu ir Lietuvoje baigė studijas bei įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją. Skaičiuojant užsieniečio pragyventą Lietuvoje laikotarpį, numatoma įskaičiuoti visą studijų pagrindu pragyventą laikotarpį, o ne pusę laiko, kaip yra šiuo metu.
Naujoji įstatymo redakcija numato, kad Lietuvoje pabaigę studijas ar mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus užsieniečiai galės pasilikti dar metams (12 mėnesių) darbo paieškoms ar savarankiškos veiklos pradėjimui.
Pažymėtina, kad atsiras daugiau galimybių stažuotis Lietuvoje – įstatymo pataisos numato, kad užsieniečiai galės stažuotis ne tik Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje, bet ir privačioje įmonėje. Tam reikės sudaryti stažuotės sutartį.
„Įstatymo pakeitimai sudarys sąlygas mūsų darbo rinkai pasipildyti aukštą kvalifikaciją čia, Lietuvoje, įgijusiais darbuotojais, kurie savo žiniomis ir gebėjimais užpildys tam tikrų profesijų stygių. Siūlomos pataisos numato užsieniečiams geresnes stažuotės galimybes, kas neabejotinai paskatins aktyvesnius žinių ekonomikos mainus“, – teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Įstatymo projekte taip pat numatoma pareiga švietimo įstaigai ar kitam priimančiajam subjektui pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai informaciją apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą.
Įstatymo pakeitimais studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigusiems užsieniečiams pratęstas laikino leidimo gyventi terminas, numatoma, padėtų spręsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo darbo rinkoje problemą, kadangi tokiu būdu skatinama, kad studentai ir mokslo tyrėjai iš užsienio ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.
Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2018 m. liepos 1 d.
