Politinės korupcijos byla: verslininkai už pakarpos laikė visus

Ketvirtadienį išauš istorinė diena. Nors ši byla galbūt ir nenusipelnė jai dabar lengva ranka dalijamo „amžiaus bylos“ titulo, tačiau akivaizdu, kad ji – istorinė.

Perkūno iš giedro dangaus efektą ir padarinius ši byla sukėlė dar net nepasiekusi vieno iš pirmųjų svarbiausių slenksčių – teismo.<br>Lrytas.lt koliažas
Perkūno iš giedro dangaus efektą ir padarinius ši byla sukėlė dar net nepasiekusi vieno iš pirmųjų svarbiausių slenksčių – teismo.<br>Lrytas.lt koliažas
Politikų alkoholinių gėrimų preferencijas R.Kurlianskis kruopščiai žymėjo – tai patvirtino ir kratos verslininko kabinete metu rasti dokumentai.<br>T.Bauro nuotr.
Politikų alkoholinių gėrimų preferencijas R.Kurlianskis kruopščiai žymėjo – tai patvirtino ir kratos verslininko kabinete metu rasti dokumentai.<br>T.Bauro nuotr.
Politikų alkoholinių gėrimų preferencijas R.Kurlianskis kruopščiai žymėjo – tai patvirtino ir kratos verslininko kabinete metu rasti dokumentai.<br>D.Umbraso nuotr.
Politikų alkoholinių gėrimų preferencijas R.Kurlianskis kruopščiai žymėjo – tai patvirtino ir kratos verslininko kabinete metu rasti dokumentai.<br>D.Umbraso nuotr.
Politikų alkoholinių gėrimų preferencijas R.Kurlianskis kruopščiai žymėjo – tai patvirtino ir kratos verslininko kabinete metu rasti dokumentai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Politikų alkoholinių gėrimų preferencijas R.Kurlianskis kruopščiai žymėjo – tai patvirtino ir kratos verslininko kabinete metu rasti dokumentai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kone iš karto po skandalo pradžios europarlamentaro mandatą numetė ir į Lietuvą parskriejo dešiniųjų lyderis Gabrielius Landsbergis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kone iš karto po skandalo pradžios europarlamentaro mandatą numetė ir į Lietuvą parskriejo dešiniųjų lyderis Gabrielius Landsbergis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kone iš karto po skandalo pradžios europarlamentaro mandatą numetė ir į Lietuvą parskriejo dešiniųjų lyderis Gabrielius Landsbergis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kone iš karto po skandalo pradžios europarlamentaro mandatą numetė ir į Lietuvą parskriejo dešiniųjų lyderis Gabrielius Landsbergis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kone iš karto po skandalo pradžios europarlamentaro mandatą numetė ir į Lietuvą parskriejo dešiniųjų lyderis Gabrielius Landsbergis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kone iš karto po skandalo pradžios europarlamentaro mandatą numetė ir į Lietuvą parskriejo dešiniųjų lyderis Gabrielius Landsbergis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Adomėnas teigė pinigų iš „MG Baltic“ negavęs, bet neslėpė daręs žygius paramai gauti. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Adomėnas teigė pinigų iš „MG Baltic“ negavęs, bet neslėpė daręs žygius paramai gauti. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Adomėnas teigė pinigų iš „MG Baltic“ negavęs, bet neslėpė daręs žygius paramai gauti. <br>T.Bauro nuotr.
M.Adomėnas teigė pinigų iš „MG Baltic“ negavęs, bet neslėpė daręs žygius paramai gauti. <br>T.Bauro nuotr.
STT apklausoje L.Kasčiūnas pasakojo, kad su juo susijusi organizacija yra gavusi „MG Baltic“ paramą – asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui skirta 5 tūkst. eurų parama.<br>T.Bauro nuotr.
STT apklausoje L.Kasčiūnas pasakojo, kad su juo susijusi organizacija yra gavusi „MG Baltic“ paramą – asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui skirta 5 tūkst. eurų parama.<br>T.Bauro nuotr.
STT apklausoje L.Kasčiūnas pasakojo, kad su juo susijusi organizacija yra gavusi „MG Baltic“ paramą – asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui skirta 5 tūkst. eurų parama.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
STT apklausoje L.Kasčiūnas pasakojo, kad su juo susijusi organizacija yra gavusi „MG Baltic“ paramą – asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui skirta 5 tūkst. eurų parama.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 V.Gapšys pabrėžė, kad galimybė pasisakyt partijai yra svarbiausia, tačiau leido suprasti, kad neatsisakytų ir kitokios pagalbos.<br>D.Umbraso nuotr.
 V.Gapšys pabrėžė, kad galimybė pasisakyt partijai yra svarbiausia, tačiau leido suprasti, kad neatsisakytų ir kitokios pagalbos.<br>D.Umbraso nuotr.
 V.Gapšys pabrėžė, kad galimybė pasisakyt partijai yra svarbiausia, tačiau leido suprasti, kad neatsisakytų ir kitokios pagalbos.<br>D.Umbraso nuotr.
 V.Gapšys pabrėžė, kad galimybė pasisakyt partijai yra svarbiausia, tačiau leido suprasti, kad neatsisakytų ir kitokios pagalbos.<br>D.Umbraso nuotr.
R.Kurlianskis ir koncernas yra kaltinami per E.Masiulį ir V.Gapšį bei jų atstovaujamas partijas darę poveikį buvusiai Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kad ji kuo skubiau į parlamento darbotvarkę įtrauktų projektą „Kelias Vilnius-Utena“. <br>T.Bauro nuotr.
R.Kurlianskis ir koncernas yra kaltinami per E.Masiulį ir V.Gapšį bei jų atstovaujamas partijas darę poveikį buvusiai Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kad ji kuo skubiau į parlamento darbotvarkę įtrauktų projektą „Kelias Vilnius-Utena“. <br>T.Bauro nuotr.
R.Kurlianskis ir koncernas yra kaltinami per E.Masiulį ir V.Gapšį bei jų atstovaujamas partijas darę poveikį buvusiai Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kad ji kuo skubiau į parlamento darbotvarkę įtrauktų projektą „Kelias Vilnius-Utena“. <br>T.Bauro nuotr.
R.Kurlianskis ir koncernas yra kaltinami per E.Masiulį ir V.Gapšį bei jų atstovaujamas partijas darę poveikį buvusiai Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kad ji kuo skubiau į parlamento darbotvarkę įtrauktų projektą „Kelias Vilnius-Utena“. <br>T.Bauro nuotr.
2016 m. gegužės 12-oji. Ši data ugninėmis raidėmis įrašyta Liberalų sąjūdžio istorijoje ir ypač – buvusio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio biografijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
2016 m. gegužės 12-oji. Ši data ugninėmis raidėmis įrašyta Liberalų sąjūdžio istorijoje ir ypač – buvusio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio biografijoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
2016 m. gegužės 12-oji. Ši data ugninėmis raidėmis įrašyta Liberalų sąjūdžio istorijoje ir ypač – buvusio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio biografijoje.<br>T.Bauro nuotr.
2016 m. gegužės 12-oji. Ši data ugninėmis raidėmis įrašyta Liberalų sąjūdžio istorijoje ir ypač – buvusio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio biografijoje.<br>T.Bauro nuotr.
D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu.<br>D.Umbraso nuotr.
Daivis Zabulionis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daivis Zabulionis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Stasys Dailydka<br>D.Umbraso nuotr.
Stasys Dailydka<br>D.Umbraso nuotr.
Vitalijus Gailius<br>T.Bauro nuotr.
Vitalijus Gailius<br>T.Bauro nuotr.
Darius Mockus<br>T.Bauro nuotr.
Darius Mockus<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (24)

Lrytas.lt

2018-06-06 21:09, atnaujinta 2018-06-07 10:20

Jai vos prasidėjus aukštyn kojomis virto svarbiausios didžiosios politikos dėlionės ir procesai, iš pamatų keitėsi visas politinis žemėlapis, o jos padariniai ir reikšmė ateičiai – dideli ir vis dar sunkiai nuspėjami.

Juk perkūno iš giedro dangaus efektą ir padarinius ši byla sukėlė dar net nepasiekusi vieno iš pirmųjų svarbiausių slenksčių – teismo.

Būtent su tokiomis nuotaikomis ir mintimis galima laukti Vilniaus apygardos teismo pirmojo posėdžio didžiojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. 

Prioritetinis statusas, 5 fiziniai ir 3 juridiniai įtariamieji, 108 tomai su daugiau nei 21 tūkst. lapų, 150 apklaustųjų, 30 atliktų kratų – tai tik keli pagrindiniai šios bylos parametrai, rodantys, jog teismui teks nemažai darbo.

Tačiau jau tuomet, kai ši byla iš teisėsaugos rankų buvo pagaliau perduota teismui, buvo akivaizdu, kad tų posėdžių bus daugybė – ne vienerius metus ne viename teisme. Greičiausiai tai užtruks ilgiau nei audringas dviejų metų laikotarpis nuo to momento, kai ši istorija triuškinamai įžengė į šalies vidaus politikos areną.

Viskas sugriuvo per dieną

2016 m. gegužės 12-oji. Ši data ugninėmis raidėmis įrašyta Liberalų sąjūdžio istorijoje ir ypač – buvusio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio biografijoje.

Vienas iš ant nosies esančių Seimo rinkimų favoritų ir pretendentų formuoti naują Vyriausybę. Taip dar gegužės 11-osios vakare buvo galima tituluoti Liberalų sąjūdį. 

Vienas iš pagrindinių pretendentų į premjerus ir viena iš didžiausių ne tik dešiniųjų partijų, bet ir visos jaunosios politikų kartos vilčių. Taip tuo pačiu metu buvo vadinamas ir liberalų vedlys, buvęs susisiekimo ministras E.Masiulis.

Tačiau jau kitos dienos rytą visi šie titulai bei viltys akimirksniu ir su didžiuliu trenksmu sudužo į smulkias šukes. Seimo narį E.Masiulį sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai, buvo atlikta krata jo namuose Vilniuje ir buvo paskelbta, jog jis įtariamas 106 tūkst. eurų grynais kyšio iš koncerno „MG Baltic“ vieno iš vadovų Raimundo Kurlianskio paėmimu.

 

Be to, paaiškėjo, jog E.Masiulio namuose buvo aptikta dar didesnė grynųjų suma nei jam inkrimimuojamas 106 tūkst. eurų kyšis – net apie ketvirtis milijono.

Tą dieną teisėsauga su kratomis užgriuvo ne tik Seimo nario namus, darbo vietą ir net automobilį, kur jis vežiojosi krūvą grynųjų. Krėstos „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio ir prezidento Dariaus Mockaus darbo vietos, Liberalų sąjūdžio būstinė.

E.Masiulis, turėjęs Seimo nario neliečiamybę, buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau greitai jis pats atsisakė Seimo nario mandato ir tapo įtariamuoju dėl galimos prekybos poveikiu.

Tą dieną ir dar keletą mėnesių po to jis iš esmės niekaip neaiškino, iš kur pas jį krūva grynųjų ir kaip jis gali atsakyti į teisėsaugos įtarimus. 

Jis tik po kelių mėnesių paskelbė, jog tai buvo asmeninė paskola jo šeimos nekilnojamojo turto verslui, o tai, kad jis tinkamai jos neįformino ir apskritai ją ėmė iš stambaus verslininko – jo „klaida“ ir žioplumas.

Įtarimai – net dviem partijoms

Nuo tos dienos byla ir ikiteisminis tyrimas vystėsi audringu tempu, kol palaipsniui apėmė ne tik E.Masiulį bei R.Kurlianskį, bet ir kitus pagrindinius fizinius bei juridinius istorijos herojus. 

Palaipsniui įtariamaisiais dėl kyšininkavimo bei prekybos poveikiu ir „MG Baltic“ reikalingų sprendimų „stūmimo“ Seime ir už jo ribų tapo artimas E.Masiulio bendražygis ir vienas iš liberalų vedlių Gintaras Steponavičius, kitas liberalas Šarūnas Gustainis bei vienas iš Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys.

Įtarimų kaip juridiniai asmenys sulaukė ir Liberalų sąjūdis bei Darbo partija. Kitas įtariamasis juridinis asmuo – pats „MG Baltic“ koncernas.

Teisėsauga paskelbė, jog R.Kurlianskis papirkinėjo šiuos asmenis 2015–2016 m. Grynais ir „užmaskuota parama“ per susijusius organizacijas E.Masiulis esą gavo 106 tūkst., G.Steponavičius 15 tūkst., V.Gapšys – 27 tūkst., Š.Gustainis – 8,7 tūkst. eurų.

Teisėsauga teigia, jog šie pinigai mokėti už koncernui reikalingų įstatymų priėmimą Seime – pavyzdžiui, Vartojimo kredito pataisų, kelio „Vilnius-Utena“ tiesimo, paminklo Jonui Basanavičiui statybos Vilniuje, įvairių valstybės institucijų viešųjų pirkimų ir turto nuomos.

Teismui ši byla pagaliau perduota tik šį pavasarį.

Visi įtariamieji, žinoma, kaltinimus neigia, o koncerno vadovai vadina visą bylą politine.

Poveikis politikai – didžiulis

Išties, ši byla nuo pat pirmosios akimirkos po gegužės 12-osios sprogimo tapo svarbiausiu vidaus politikos įvykiu.

Suprantama, pirmiausia ji iš pašaknų pakirto paties Liberalų sąjūdžio reitingus ir sukėlė vidaus chaosą. Ši politinė jėga ėmė balansuoti tiek 5 proc. rinkėjų balsų Seimo slenksčiu ir net žemiau jo.

Tačiau per pačius Seimo rinkimus liberalai ne tik išlaikė galvas vandens paviršiuje, bet net šiek tiek sustiprino savo pozicijas Seime pačių fanatiškiausių savo rėmėjų paramos dėka.

Tačiau visus šiuos metus partija, suprantama, visą laiką gyveno nuo vieno bylos verpeto iki kito ritmu, skendo vidaus rietenose ir intrigose.

Gausiai srūvančiu liberalų krauju savo reitingus aktyviai laistė artimiausi jų partneriai ir kartu konkurentai dėl dešiniojo flango vedlių karūnos – konservatoriai.

Kone iš karto po skandalo pradžios europarlamentaro mandatą numetė ir į Lietuvą parskriejo dešiniųjų lyderis Gabrielius Landsbergis. Konservatoriai taip aktyviai naudojosi liberalų katastrofa, jog buvusi strateginė partnerystė tarp šių partijų kone visiškai nutrūko – net gali būti, jog visam laikui.

Konservatoriams liberalų krytis išties išėjo į naudą, tik toji nauda, atrodo, buvo ir tebėra ribota. Į jų pusę greičiausiai palinko didelė dalis tų rinkėjų, kurie būtų balsavę už liberalus, tačiau bet kokiu atveju tai balsai iš to paties dešiniojo rezervuaro.

Itin tamsus šešėlis krito ir ant visų kitų pagrindinių šalies politinių jėgų – tiek vadinamųjų tradicinių, tiek netradicinių. Galima sakyti, kad triuškinamas smūgis buvo suduotas visai partijų sistemai apskritai.

Kas iš to laimėjo daugiausiai? Šį akivaizdų dalyką rodo ir oficialūs 2016 m. Seimo rinkimų rezultatai. Rinkimus triuškinama persvara prieš visus kitus konkurentus laimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurią rinkėjai suvokė kaip vienintelę ir geriausią alternatyvą visai „supuvusiai sistemai“.

Taip save pateikė ir šioji politinė jėga bei jos lyderiai, aktyviai įtikinėję rinkėjus, jog jie apskritai nėra partija, o turi ja vadintis, nes kitaip neleidžia Seimo rinkimų įstatymai.

Žinoma, valstiečių pergalę lėmė ne tik šioji byla bei skandalas, bet ir daugelis kitų faktorių – pavyzdžiui, tai, jog jų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis nesusitarė dėl jam palankaus dalyvavimo rinkimuose su kitomis partijomis, tad nubėgo pas valstiečius.

Akivaizdu, kad šis skandalas valstiečiams buvo ir tebėra itin naudingas. Jį valdantieji aktyviai išnaudojo ir, pavyzdžiui, vykdydami savo „parlamentinį tyrimą“ dėl neteisėtų verslo ir politikos santykių, kurio išvadose „MG Baltic“ paskelbtas didžiausia grėsme valstybei.

Amžiaus bylos nagrinėjimo teisme išvakarėse pateikiame jos apžvalgą.

Daugelį per 100 tomų sudarančios bylos epizodų „Lietuvos rytas“ ir naujienų portalas lrytas.lt atskleidė jau anksčiau. Tačiau milžiniška byla pateikia ir naujų siurprizų.  

Dėmėtas „jaunųjų“ konservatorių munduras

Balandžio pradžioje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis džiaugėsi, kad jo nuojauta buvo teisinga – konservatoriai nėra geresni politinės korupcijos skandale už iki tol minėtus liberalus. 

Tai jis sakė po to, kai „Lietuvos rytas“ pranešė, kad „Stumbro“ degtinės dėžutę iš „MG Baltic“ vadovų yra gavęs ir G.Landsbergis. Korupcijos bylos tyrėjams G.Landsbergis per apklausą nurodė tik pavartęs šį butelį ir liepęs padėjėjai paslėpti.

Gauta medžiaga parodo, kad G.Landsbergis su tuometiniu koncerno viceprezidentu buvo susitikęs bent tris kartus. 

Į vieną susitikimų „Stikliuose“ konservatorių lyderis pats pakvietė verslininkus ir pristatė partijos rinkimų programą, esą laukė jų siūlymų, taip pat paprašė, kad koncernui priklausančios žiniasklaidos priemonės būtų objektyvios.

„Prašiau nesudarinėti nepalankių sąlygų viešojoje erdvėje“, – per apklausą STT tyrėjams nurodė G.Landsbergis, pasirašęs po šiais savo žodžiais.

Dėl M.Adomėno - aiškinsis iš naujo 

Politikų alkoholinių gėrimų preferencijas R.Kurlianskis kruopščiai žymėjo – tai patvirtino ir kratos verslininko kabinete metu rasti dokumentai.

Šiame sąraše buvo minimas ir konservatorius Mantas Adomėnas. Jis neslėpė su R.Kurlianskiu ir R.Raulynaičiu keletą kartų susitikęs net ir po to, kai E.Masiulis įkliuvo su galimu kyšiu. 

Tiesa, M.Adomėnas teigė pinigų iš „MG Baltic“ negavęs, bet neslėpė daręs žygius paramai gauti. 

Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, apie tai, kad norės kreiptis dėl paramos būsimiems rinkimams M.Adomėnas buvusiam koncerno viceprezidentui užsiminė 2016 metų kovą. Apie paramos dydį esą kalbama nebuvo, tačiau M.Adomėnas nurodė, kad verslininkas buvo nusiteikęs „teigiamai“.

Per apklausą STT politikas taip pat papasakojo, kad partijos pirmininko rinkimuose jis dalyvavo tam, kad atimtų balsus iš G.Landsbergio. Dėl to koncernas esą palaikė jo kandidatūrą.

„R.Kurlianskis išsakė poziciją nurodydamas, kad „jiems“, t. y. davė suprasti, kad koncernui „MG Baltic“, būtų  gerai, jeigu partijos pirmininko poziciją užimtų Irena Degutienė“, – per apklausą dėstė M.Adomėnas. 

Balandžio pabaigoje „Lietuvos rytui“ paskelbus apie šiuos M.Adomėno manevrus, politikas pats kreipėsi į partijos Priežiūros komitetą, tačiau joks sprendimas tuomet nebuvo priimtas. 

Šią savaitę konservatoriai vis dėlto nusprendė nuodugniau ištirti bendražygio elgesį, mat G.Landsbergis sunerimo, jog tai yra panašu į bandymus užvaldyti partiją. 

Apie L.Kasčiūno rūpesčius – žinojo 

Atskiro žiniasklaidos ir politikų dėmesio sulaukė ir dar vienas konservatorius – Laurynas Kasčiūnas. 

Jis iš karto po to, kai įkliuvo E.Masiulis, atėjo pas G.Landsbergį ir jam papasakojo apie savo susitikimus su R.Kurlianskiu.

„Kaip rašė „Lietuvos rytas“ nors L.Kasčiūnas tuo metu dar nebuvo Seimo narys, partijos pirmininkas jam jau tuo metu siūlė pačiam kreiptis į STT.  Tačiau jis laukė kvietimo.

Ir sulaukė – STT apklausoje L.Kasčiūnas pasakojo, kad su juo susijusi organizacija yra gavusi „MG Baltic“ paramą – asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui skirta 5 tūkst. eurų parama.

Politikas pripažino, kad paragintas „MG Baltic“ atstovų, jis kreipėsi į savo buvusią viršininkę Ireną Degutienę palaikyti liberalo Š.Gustainio registruotą Vartojimų kredito įstatymo pataisą. Tačiau I.Degutienė atsisakė, pridurdama, kad L.Kasčiūnui reikėtų atokiai laikytis nuo verslininkų.

Dėl šių paaiškėjusių faktų kovo pabaigoje konservatorių Priežiūros komitetas nutarė L.Kasčiūno narystę partijoje sustabdyti metams, nors dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis ragino iš viso jį pašalinti.

Koalicija – be „psichų“

Iš agentų slapta užfiksuotų R.Kurlianskio pokalbių su politikais matyti, kad likus metams iki Seimo rinkimų didžiulę įtaką politiniams procesams turėjęs koncernas įsivaizdavo visiškai kitokią valdančiąją koaliciją nei dabartinė. 

Būsimoje valdžioje verslininkai tada nematė nei Ramūno Karbauskio valstiečių, nei konservatorių.

„Racionaliausia koalicija su iš to išplaukiančiais privalumais tiek visai šaliai, tiek verslui, tiek mums, tai – jūs (Darbo partija), socdemai ir liberalai. Tai, aišku, mūsų požiūriu yra ideali, mūsų požiūriu tai yra žiauriai racionali ( ) būtų pakankamai stabili, būtų pakankamai daug balsų. Nebūtų psichų.

Nes, na, „Tvarką ir teisingumą“ aš vis tiek šiek tiek psichais laikau“, – 2015 metų spalį restorane „AJ Šokoladas“ kalbėdamas su V.Gapšiu savo lūkesčius dėstė R.Kurlianskis. 

Maždaug po mėnesio restorane „Galo do Porto“ vykusioje kalėdinėje vakarienėje, kurioje dalyvavo ir „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, R.Kurlianskis taip pat džiaugėsi, kad su V.Gapšiu lengva susitarti.

„Iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai kažkaip gaunasi gerai, kad iš vieno kito žodžio vieni kitus suprantame“, – slapta įrašytame pokalbyje prie vakarienės stalo dėstė R.Kurlianskis, vėliau politikui pažėręs įvairių pageidavimų. 

Šiame susitikime R.Kurlianskis, kalbėdamas apie energetinius projektus, kurie priklausė Darbo partijos kontroliuojamos Energetikos ministerijos sričiai, išsakė nuomonę, kad „darbiečiai“ turėtų išlikti valdžioje ir po rinkimų.

„Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsite valdančiojoje koalicijoje, turbūt ar bus kairė, ar dešinė. Nes nelabai randam, ta prasme, kito modelio“, – būsimos koalicijos be „darbiečių“ neįsivaizdavo R.Kurlianskis. 

Bet per 2016 metais vykusius Seimo rinkimus tuomet Valentino Mazuronio vadovaujama Darbo partija patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir į parlamentą nepateko, o netrukus ėmė byrėti ir pati partija. 

Už tarnystę – daugiau eterio laiko 

Kalėdinės vakarienės metu buvęs koncerno viceprezidentas politiko taip pat teiravosi, ko iš verslininkų tikisi V.Gapšys. „Pagalbos“, – byloje užfiksuotas buvusio parlamentaro atsakymas.  

V.Gapšys koncerno vadovams paaiškino, kad tai galėtų būti bendra pagalba ir koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos palankumas – nuolaidos užsakant politinę reklamą, taip pat galimybė pasisakyti per televiziją ar bent neblokuoti.

„Žinai, klausinėja ten kažko... vieną iš mūsų irgi pakalbintų. Mums tai yra, žinai, labai svarbu. Mes su visais stengiamės normalų santykį tą turėti. Kad tą poziciją išsakyt. O ten kaip jau mes išsakom poziciją, tai čia jūs jau, žinai, nepagražinsit mūsų pozicijos“, – dėstė dėl užklupusių įtarimų anksčiau laiko Seimo mandato turėjęs atsisakyti buvęs Seimo narys. 

Teismui perduotame kaltinamajame akte nurodoma, kad klausydamas šių V.Gapšio pageidavimų R.Kurlianskis pritariamai krenkštė, o D.Mockus kalbėjo: „Tai čia nėra mūsų nei tikslas, nei imperatyvas“. 

Šio pokalbio metu V.Gapšys pabrėžė, kad galimybė pasisakyt partijai yra svarbiausia, tačiau leido suprasti, kad neatsisakytų ir kitokios pagalbos: „O, aišku, kur ten yra kitos galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, tai mes sutariam...“

Buvo planuota, kad šioje vakarienėje galėtų dalyvauti ir tuo metu partijai vadovavęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis. 

Tardamasis dėl vakarienės formato R.Kurlianskis atsargiai V.Gapšio paklausia, kas joje galėtų dalyvauti, ar į ją reikėtų pakviesti ir V.Mazuronį: „Nežinome, kaip jūsų formalųjį pirmininką vertinti? Su pirmininku, be pirmininko? Su tavim, dar su kuo? Mes nenorim pervertinti, ta prasme. Ir sugriauti mūsų santykių įsiliejant naujiems žmonėms. 

Šio slapta įrašyto pokalbio metu R.Kurlianskis parlamentarui pripažino, kad dar nežino kaip vertinti V.Mazuronį. „Kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketinginį veiksmą“, – svarstė verslininkas. 

Vyrai taip pat diskutavo, ar V.Gapšiui su LNK televizijai vadovaujančia Zita Sarakiene derėtų susitikti prieš vakarienę, ar po jos.

„Ne, tai mes norim korporatyviai pažiūrėt. Logiškai būtų – pavakarieniaujam... O po to realizuojam.  Kad mes rasim bendrą kalbą, aš neabejoju“. 

Liberalų merai – kosmonautai 

V.Gapšiui patikinus, kad jam su V.Mazuroniu nekyla jokių problemų, šio pokalbio metu R.Kurlianskis pakartoja, kad „darbiečiai“ koncernui yra tokie pat artimi, kaip ir liberalai. 

Tiesa, anot verslininko, su kai kuriais liberalais kyla problemų. „Tai va – ties sąjūdžio kosmonautai, kur nutolę. Kaip antai koks Grubliauskas (Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas), pavyzdžiui, arba Šimašius (Vilniaus meras Remigijus Šimašius) gal ne taip toli nutolęs, tai jo supratimu niekas... Čia Masiulis nieko neveikia Vilniuje.

Niekas nevyksta. E, Pinigai kažkaip tai atsiranda iš niekur ir jis sau ramiai daro ką nori, arba nedaro to, ko reikia“ , – slapta įrašytame pokalbyje V.Gapšiui dėstė R.Kurlianskis. 

Vakarienė ir kalbos apie žiurkės

Gegužės pradžioje „Lietuvos rytas“ atskleidė 2015 metų gruodžio viduryje vykusios kalėdinės vakarienės detales. Slapta įrašytas prieš vakarienę vykęs verslininkų pokalbis irgi rodo, kad politikai nebuvo patenkinti kai kuriais liberalais ir piktinosi, kad politikai „žiurkiauja“. 

Šioje vakarienėje dalyvavo „MG Baltic“ koncerno vadovas D.Mockus, buvęs koncerno viceprezidentas R.Kurlianskis ir viceprezidentas Romanas Raulynaitis.

Bylą tyrę pareigūnai mano, kad šio susitikimo metu parūkyti išėję E.Masiulis ir R.Kurlianskis galėjo susitarti dėl finansinės paramos partijai.  Tačiau buvęs liberalų vedlys tikina, kad kalbėta apie planuojamas asmenines investicijas bei galimą paskolą.

Nors pareigūnai klausėsi pokalbio, tačiau tiksli suma, kuria rems partiją prieš rinkimus, ar perduos pačiam E.Masiuliui, prie stalo pasakyta nebuvo. Ir patys verslininkai planavo tikslius skaičius E.Masiuliui pasakyti kieme rūkant, „užsipiešti skaičių“, kaip kad sakė R.Kurlianskis.

Bet maždaug dešimt minučių trukęs jų pokalbis sekliams liko mįslė. Be kyšio paėmimu įtariamo politiko vakarienėje dalyvavo ir G.Steponavičius, tačiau į ilgai planuotą susitikimą neatėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 

Pareigūnai tą kartą užfiksavo ir verslininkų pokalbį prieš susitikimą, jie tarėsi, kaip su politikais elgtis ir ką kalbėti, taip pat laidė apie būsimus pokalbininkus įvairius juokelius nevengdami ir aštresnių posakių.

„Tai labai (necenzūrinis žodis, reiškiantis „nesityčiokite“), tas nėra smagu... visą vakarą“, – kiek įsismarkavusius kolegas net buvo priverstas stabdyti R.Kurlianskis.

Bet D.Mockus aiškino nenorįs per vakarienę vien tik „laižytis“: „Aš manau, žinai, rolė yra labai gerai, kad vis tiek kažkam reik pasakyt nemalonių dalykų. Bet jeigu mes čia tik laižysimės, tai čia, žinai, iš to...“, – užfiksavo pareigūnai.

Akivaizdu, kad įtakingiems verslininkams nepatiko, jog kai kurie politikai lenda jiems į akis su prašymais paremti per būsimus rinkimus. „Nes aš pinigų duodu, supranti, nu tai ta prasme... Ir jeigu jūs, nu, toliau žiurkiausit, nežinau (...) kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes (tūkstantis – Red.), o čia laikysit (...), tai čia visai, žinok (necenzūrinis žodis, šiame kontekste reiškiantis „visa ko pabaiga“)“, – užfiksuotas toks D.Mockaus monologas. 

Už „konkolų“ laikė vos ne visus 

Apie tai, kokiems politikams koncernas jautė simpatijas ir regėjo valdžioje vaizdą galima susidaryti ir iš byloje esančių R.Kurlianskio pokalbių su buvusiu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu Dainoru Bradausku ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigijumi Žaliūnu. 

Byloje užfiksuotas 2015 metų vasaros pabaigoje pietų metų vykęs pokalbis su R.Kurlianskiu buvusiam VMI vadovui kainavo postą. D.Bradauskas jo metu, be kita ko, ištarė garsiąją frazę, kad „darbiečius“ ir „paksistus“ yra „paėmęs už konkolų“. 

Šio susitikimo metu D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu. „Noriu paprastai, elementariai užmegzt santykius. Būt tiesiog pažįstamas. Nes, ta prasme, kad žinai, kad, kad žmogus nu, nebūtų įsitempęs.

Nu aš, sakau, tikrai ateinu nu grynai vat susipažinti. Kad būt pažįstamiems, kad palaikyt ryšius, žinai“, – 2015 rugpjūčio 28 dieną D.Bradauskas pasakojo R.Kurlianskui. 

Susipažinti jis nenorėjo šiaip sau, o labiau – informuoti apie tuo metu VMI darytus tyrimus, kuriuose figūravo ir A.Guoga ir E.Masiulis. Europos parlamento narį D.Bradauskas jau buvo įspėjęs, o E.Masiulio asmeniškai nepažinojo. 

To paties pokalbio metu R.Kurlianskis tuometiniam VMI vadovui liepė gerai pagalvoti apie ką kalbėti su E.Masiuliu, nes „mudu su Dariumi planuojam per (2015 metų) rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme. Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm yra pakankamai svarbūs“.

Jis teigė, kad jei „tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių ( ). Tai mes tiesiog į tą paketą... Tiesiog įdėsim, ta prasme“, – siūlė R.Kurlianskis. 

Kaip pavyzdį D.Bradauskui įvardijo tuometinį „Lietuvos geležinkelių“ vadovą S.Dailydką.  „Ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus čia būtų“, – aiškino R.Kurlianskis. 

Prakalbus apie tuometinių ir ateinančių 2016 metų rinkimus į Seimą, vyrai pradeda dalintis ir politinių „draugų“ pavardėmis. Jie negaili ir kritikos – D.Bradauskas pamini ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narį Remigijų Žemaitaitį, pavadindamas jį „pusnuogis, žinai, kaip sakoma, obuolių vagis, kaip aš vadinu“. 

Tokių žodžių politikas sulaukia po to, kai viešai pasakojo, kad nepasitiki VMI tyrimais. „Nu tai mes jam biški ir parodėm, kad mes esame objektyvūs. ( ) ir beje nieko nepritempinėjom, padarėm tiesiog rizikos vertinimą visų“, – pasakojo D.Bradauskas, lyg užsimindamas apie R.Žemaitaičio veiklos tyrimą. 

R.Kurlianskis apie „Tvarką ir teisingumą“ tada atsiliepė labai nepalankiai: „Paksistus tai aš vis tiek laikau biški mėšlu ir... Su jais nelabai man smagu dėtis“. 

Bet vyrai svarstė, kad būsimuose rinkimuose neblogus šansus turi Darbo partija su Valentinu Mazuroniu, kuris „lipa ant bačkos“. „Gali neblogai nusiraut. Jie gali turėt, nu bent jau ne prasčiau, kaip dabar turi, sakykim“. 

R.Kurlianskis tuomet pritarė, kaip paaiškėjo vėliau, klaidingoms VMI vadovo įžvalgoms. „Mmm.. Manau, kad paketą turės“. 

D.Bradauskas atskleidė, kad „darbiečius“ jis truputį „masažuoja“. Gerų santykių su „darbiečiais“ neslėpė ir R.Kurlianskis, o vėliau įtariamuoju tapusį parlamentarą V.Gapšį vadino Vytuku.

„Šiaip, aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra Vytukas Gapšys. Jis ir Baltraitienę (buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, – Red.) sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja. Jeigu reikia su Viktoru (europarlamentaru Viktoru Uspaskichu) suderina. Ta prasme, Viktoro niekada nematai, ta prasme“. 

Apklausoje su pareigūnais, D.Bradauskas jau nebebuvo toks kalbus – nežinojo, kas yra „partijų rinkiminiai paketai“, kokia yra jų forma. Apie S.Dailydkos ir R.Kurliansko ryšius taip pat nieko konkretaus pasakyti negalėjo. 

O kalbėdamas apie R.Žemaitaitį, kurio asmeniškai D.Bradauskas nepažįsta, pats pripažino, kad pokalbį sutirštino. 

Gyrėsi galiomis „pilkojoje zonoje“ 

R.Kurlianskio politiniai draugai ir priešai geriau paaiškėja kriminalinės žvalgybos pareigūnų slaptai užfiksuotame pokalbyje su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigijumi Žaliūnu. Jie, 2015 spalį, pietų metu, aptarinėjo politinę situaciją. 

„Kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat?“, – tada R.Kurlianskio paklausė R.Žaliūnas. „Mes taip su Darium (Dariumi Mockumi) esam apsišnekėję, kad turim padaryti, pageidautina iki Kalėdų (2015–12–25) po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais. Ir labai tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim“, – apie planus remti 4 partijas atviravo R.Kurlianskis. 

Perklaustas, ar „prioritetas jaučiu bus liberalai turbūt“,  R.Kurlianskis lakoniškai atsako, kad šį kartą yra nuspręsta į klausimą žiūrėti „gerokai iš anksčiau“. 

Kalbai pasisukus apie politinius lyderius ir įvardijus, kad su konservatoriais daugiausiai „nežinomųjų“, o jų lyderis G.Landsbergis yra „jaunas ir toli“, kalba pasisuka apie reikalingus sprendimus. 

„Jeigu turit kokių minčių, žinokit – mielai įrašytumėm į savo programinius punktus, kad pabandyt įrašyt į kolegų programinius punktus. Čia beje, čia aš rimtai paklausiau ta prasme. Turėkit šitą galvoj“, – dar kartą pabrėžė R.Kurlianskis. 

R.Žaliūnui pritarus, R.Kurlianskis dar patikslina, kad „Jeigu matysit, kad reikia kažkokios pagalbos, ypač toj pilkoj zonoj, kur aš turbūt esu stipresnis už jus“, „arba tamsioj zonoj – tai duokit žinot“. 

R.Žaliūno apklausos metu jis teisinosi, kad politinės partijos ir jų veikimas yra tiesiogiai svarbios jo darbui, kadangi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto steigėjas yra Seimas. Tačiau paaiškinti, kas yra „pilkoji“ ir „juodoji“ zona jis negalėjo. 

Politinės korupcijos bylą tyrę pareigūnai mano, kad jiems pavyko nustatyti, esą verslininkai su politikais likus metams iki Seimo rinkimų dėliojo ne tik būsimos valdančiosios koalicijos kontūrus, bet ir ministrų postus. 

Pavyzdžiui, R.Kurlianskis buvo įsitikinęs, kad Susisiekimo ministerija atiteks liberalams. 

Apie tai verslininkas užsiminė viename restorane „Stebuklai“ vykusių pokalbių su E.Masiuliu, kuriame aptarinėjo Seime stringantį nutarimo projektą dėl Vilniaus – Utenos kelio:

„Dar pora detalių. Tada galvoju bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš, manau, kad projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją du tūkstančiais šešioliktais“, – slapta įrašytame pokalbyje sako R.Kurlianskis. 

„Nenurimsim, kaip sakant“, – greičiausiai juokais į tai atsako E.Masiulis.  

Ant kulnų mynė ir Loretai Graužinienei

R.Kurlianskis ir koncernas yra kaltinami per E.Masiulį ir V.Gapšį bei jų atstovaujamas partijas darę poveikį buvusiai Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kad ji kuo skubiau į parlamento darbotvarkę įtrauktų projektą „Kelias Vilnius-Utena“. 

Seimo nutarimo projekte buvo numatyta, kad valstybė už šio kelio rekonstrukciją gali prisiimti ne didesnius įsipareigojimus nei 169 mln. eurų.  Tačiau ši suma gąsdino kai kuriuos politikus, tarp kurių buvo ir liberalas Kęstutis Glaveckas. Pastarasis pateikė siūlymą, kad valstybės įsipareigojimų suma būtų sumažinta iki 80 mln. eurų. 

Išgirdęs R.Kurlianskio prašymą palaikyti šį projektą, E.Masiulis pripažino, kad politikai per ilgai užvilkino jo svarstymą. „Kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla įtarimas, kad čia yra, žinia, kažkas tai blogai. Bet nu iš esmės reikia pajudėti“, – pritaria buvęs liberalų vedlys. 

Kiek vėliau apie šį projektą R.Kurlianskis kalbėjo ir su V.Gapšiu, kuris brangiam  projektui anksčiau priešinosi. „Klausyk, jei bus proga, tiesa, paklausk Loretos (L.Gražinienės, – Red.), ar yra koks planas Uteną įtraukti į balsavimą ( ) ar reikia socdemus paragint? (pamini buvusį susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, – Red.)“. 

V.Gapšys verslininkui paaiškino, kad projektas turėtų eiti kartu su biudžetu. „Ten yra, žinai, susitarimas ten tarp mūsų ir socdemų ten toks. Kur mes jiems irgi įsipareigojom. Bet kodėl Loreta jo neįdėjo... Aš paklausiu“, – pažada reikalus sutvarkyti buvęs įtakingas politikas. 

Apie šį projektą V.Gapšiui buvo priminta ir per 2009 metų lapkričio 9 dieną vykusią vakarienę restorane „Galo do porto“. „Nu, pasižiūrėsiu, bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta, „nebėra prieštaraujančių“, – patikino politikas. 

Prieš pat Kalėdas, gruodžio 22-ąją, įvykęs balsavimas patvirtino V.Gapšio prognozes.  Už nutarimo projektą balsavo 67 parlamentarai, tik 13 buvo prieš, o susilaikė – 20. Beje, tarp pastarųjų daugiausia buvo liberalų. 

Tuo metu projektą palaikė visi posėdyje dalyvavę Seimo Darbo partijos frakcijos bei socialdemokratų atstovai. Palankumo projektas sulaukė ir opozicijos pusėje – prieš jį balsavo vos keli konservatoriai. 

Vakarieniavo šeimomis, bet „netvirkino“ 

Beje, koncernas rūpinosi, kad kelio rekonstrukcija greičiau prasidėtų, bet neturėjo garantijų, jog būtinai dalyvaus šiame projekte, kuriam įgyvendinti turėjo būti skelbiamas tarptautinis konkursas. 

„Po to vis tiek bus tenderis (konkursas, – Red.), ta prasme, ir ten jau bus kas stipresnis. Faktas tas, kad – lenktynės, ta prasme, maratonas paleistas. O jau ten kaip kas greičiau bėgs, tai tas greičiau bėgs“, – per anksčiau minėtą vakarienę V.Gapšiui dėstė R.Kurlianskis. 

Tačiau Seimui priėmus nutarimo projektą, verslininkai, panašu, nesėdėjo sudėję rankų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 metų vasario pradžioje R.Kurlianskis susitiko su bendrovės „Kauno tiltai“ vadovu Aldu Rusevičiumi bei šios įmonės valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi. 

Restorane „Gan Bei City“ vykusiame slapta užfiksuotame pokalbyje verslininkai tarėsi bendrai dalyvauti „Vilniaus – Utenos kelio“ projekte ir kaip dalintųsi užsakymus. 

Užfiksuota, kad N.Eidukevičius klausia R.Kurlianskio patarimų, kaip kalbėti su Daiviu (buvęs Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis, – Red.), su kuriuo netrukus ketino susitikti. „Nesinori peršokt tų kartelių, kurių nereikia peršokt ( ) įgrūdom žmogų, tai reikia vis tiek kažkaip tai pasiūlyti, kad nereikėtų keisų (reikalų, – Red.) kažkokių laukt, žinai“, – teiraujasi N.Eidukevičius. 

R.Kurlianskis, kuris su D.Zabulioniu yra pažįstami nuo studijų laikų ir bendrauja šeimomis, nurodo: „Žmogus jis protingas, bet geriau vis tiek suformuoti. Ten – kriterijai, nežinau, principai, ekonominiai naudingumai, ta prasme ( ) 

Aš tai duočiau viso penkis. Du valdžia davė, aš duočiau dar tris ( ) 

Jis nėra ištvirkintas ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau. Ten buvo keisas didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų ( )

Nedariau to vat nuolatinio ( ) kad matytų ranką, iš kurios valgo“. 

D.Zabulionis pernai kovą dėl neskaidrių ryšių su „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovais buvo atleistas iš pareigų, tačiau teismas šiemet jį grąžino į ankstesnes pareigas. Nepaisant to, jis buvo nuo jų nušalintas. 

Per apklausą D.Zabulionis pareigūnams aiškino, kad su R.Kurlianskiu jį sieja draugiški santykiai, bendros šeimų vakarienės, tačiau apie darbo reikalus jie esą nesikalbėdavo. 

S.Dailydką – saugojo, bet ir spaudė 

R.Kurlianskis taip pat yra kaltinamas daręs poveikį V.Gapšiui ir dėl to, kad jis paveiktų bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą, jog ši priimtų „MG Baltic“ naudingą sprendimą dėl S.Dailydkos. 

Kaip jau buvo skelbta, verslininkai siekė, kad ilgametis bendrovės vadovas liktų dar vienai kadencijai. „Mes galvojam, kad dar su S.Dailydka vieną kadenciją padirbėtume“, – per 2015 metų pabaigoje vykusią kalėdinę vakarienę savo planus V.Gapšiui atvirai išdėstė R.Kurlianskis. 

Toks verslininkų rūpestis valstybės įmonės vadovu turėjo savo kainą. Teismui perduotoje byloje užfiksuotas iki šiol neskelbtas restorane „Steakhouse Hazienda“ vykęs R.Kurlianskio ir S.Dailydkos pokalbis, kuriame koncerno atstovas pastarąjį ragina prisiimti bendrovės „Mitnija“ patirtus nuostolius. 

Pokalbyje, kuriame, beje, dalyvavo ir N.Eidukevičius, R.Kurlianskis pasiūlo sudaryti taikos sutartį teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kur „Mitnija“ reikalauja atsiskaityti bent už dalį „Lietuvos geležinkeliams“ virš kontrakto atliktų darbų. 

Juos verslininkai buvo įvertinę 10,5 mln. litų. N.Eidukevičius ragino S.Dailydką „atsisakyti ten tų trijų milijonų“ ir „uždaryti klausimą“.

„Kokius keturis (milijonus litų) mes ir prarysim. Kad viskas kultūringai atrodytų, bet...  dešimt su puse (10,5 mln. litų) gal mes nelabai prarysim“, – su didesniais nuostoliais nesutiko vienas iš koncerno strategų. 

Byloje nurodoma, kad vėliau R.Kurlianskis su N.Eidukevičiumi vis dėlto sutiko „praryti“ šešis ar septynis milijonus (sutiko patirti didesnius nuostolius, – Red.). 

S.Dailydka tam neprieštaravo, bet svarstė, kaip reikės pasiteisinti prieš Susisiekimo ministeriją. „Tai baigsim galbūt ne prie šitos ministerijos, bet vis tiek“, – įmonės vadovą nuramino R.Kurlianskis. 

„Tai esmė – taikos sutartis. Jūs lyg ir mus nubaudėt, ta prasme. Galim dar kažkiek pasiginčyt, pasistumdyt, ta prasme formaliai“, – variantus, kaip niekam nesukelti įtarimų, siūlė R.Kurlianskis. 

Planams trukdžiusį profesorių turėjo „nuimti“ 

Kitas „MG Baltic“ ypač rūpėjęs Seime svarstytas klausimas – Vartojimo kreditų įstatymo pataisos. Greitųjų kreditų rinka šio koncerno verslininkams rūpėjo dėl juos dalijančių bendrovių reklamos. 

Viena tokių bendrovių – jau nebeveikianti buvusi viena didžiausių greitųjų kreditų latviško kapitalo įmonė „4finance“, kuriai vadovavęs Gediminas Velička buvo ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. 

Kai 2014 metais Seimas ėmė svarstyti siūlymus smarkiai sugriežtinti šią rinką, G.Velička kartu su asociacijos vadovu Liutauru Valicku ėmė organizuoti lobistinę veiklą, kad gresiantys nuostoliai būtų kuo mažesni. 

Tam buvo pasitelkti advokatų kontoros „Glimsted“ advokatai Linas Sesickas ir Lina Zubovienė. Kaip matyti iš bylos, pastarųjų veikla ypač nuvylė „MG Baltic“ vadovus, nes jie pasiėmė pinigus, bet esą darbo neatliko. 

G.Velička tyrėjams papasakojo, kad jis 2015 metais susitiko su R.Kurlianskiu, kuris taip pat buvo suinteresuotas, jog koncernas gautų ankstesnes milijonines pajamas iš reklamos. 

Anot G.Veličkos, R.Kurlianskis jam neatskleidė detalių, kokių veiksmų imasi, kad pataisos būtų sušvelnintos, tačiau žinojo, jog „MG Baltic“ viceprezidentas ir advokatas L.Sesickas pasiskirstė „darbo barus“ su kuriais Seimo nariais dirbs. 

„R.Kurlianskis sau pasiėmė „darbą“ su Liberalų sąjūdžio frakcija, o L.Sesickui „paliko darbą“ su kitomis frakcijomis“, – duodamas parodymus tyrėjams atskleidė G.Velička. 

Tačiau lobistinis darbas nebuvo lengvas – sustabdyti įsibėgėjusius parlamentarus nebuvo lengva. „Bradauskas (specialiai darbo grupei tuomet vadovavęs buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas, – Red.) baisiai šoka į eterį ir skubina“, – viename slapta užfiksuotame pokalbyje R.Kurlianskiui raportavo V.Gapšys. 

Vartojimo kredito įstatymo projekte buvo numatyta, kad siūlomos griežtesnės nuostatos įsigaliotų jau 2015 metų lapkritį, tuo metu verslininkai buvo suinteresuoti, jog pataisos įsigaliotų kuo vėliau ir bandė „išlošti laiko“.

„Tai vat su terminais, žinai. Kaip sakyt, bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet žinai – ne Dievas“, – viename pokalbių V.Gapšys kalbėjo R.Kurlianskiui. 

Bylos medžiagoje nurodoma, kad advokatai parengė ir R.Kurlianskiui perdavė savo siūlomas įstatymo pataisas, kurios turėjo amortizuoti Seime svarstomus griežtus pakeitimus. 

Tačiau L.Sesisckas esą nerado Seimo nario, kuris sutiktų lobistus vaidinusių advokatų parengtas pataisas užregistruoti ir pristatyti savo vardu. Tokį žmogų surado R.Kurlianskis. 

Pataisų iniciatoriumi tapo buvęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Šarūnas Gustainis, kuriam taip pat yra pareikšti kaltinimai. Tačiau, kaip anksčiau rašė „Lietuvos rytas“ partijos bendražygio parengtos pataisos nepatiko net liberalui Kęstučiui Glaveckui. 

Liberalas komitete balsavo prieš G.Gustainio teiktas pataisas. „Tai sakė – atmetė. Ten bet labai keistai, kad atmetė bendrapartietis, žinai. Tas ten Glaveckas, ta prasme, su konservatoriais ten labai supeikė“, – po nepalankaus balsavimo komitete suskubo R.Kurlianskiui telefonu guostis G.Velička. 

Bet koncerno atstovas buvo įsitikinęs, kad Seimo salėje pavyks pakreipti eigą sau naudinga linkme: „Važiuojame į salę tada. Be kalbų“. 

Dėl svarbaus balsavimo R.Kurlianskis kreipėsi ir į E.Masiulį. „Aš buvau prašęs Šarūno (Šarūno Gustainio). Jis turėjo su tavimi suderinti vieną pataisą dėl vartojimo kreditų“, – slapta užfiksuotas R.Kurlianskio ir E.Masiulio pokalbis restorane „Stebuklai“. 

E.Masiulis pasiteiravo, ar Š.Gustainis užregistravo pataisas. „Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto Glavecko vardu“, – buvusiam liberalų lyderiui skundėsi R.Kurlianskis. 

Bylos medžiagoje teigiama esą E.Masiulis pažadėjo palaikyti, bet R.Kurlianskis pateikia dar vieną prašymą. „Jo, jeigu jį (Seimo narį Kęstutį Glavecką) sugebėsit nuimti iš salės balsavimo metu, bus lengviau, aišku“, – užfiksuota slapta įrašytame pokalbyje, kurį „Lietuvos rytas“ skelbė balandžio pabaigoje. 

Vitalijus Gailius nuo siūlytos paramos detalių gynėsi

Gali būti, kad tuo pasirūpino kitas politinėje korupcijos byloje minimas liberalas,  Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius. 

Jo pavardę per apklausą STT paminėjo ir K.Glaveckas, kuris per balsavimą išėjo iš salės.

Kaip rašė „Lietuvos rytas“, K.Glaveckas apklausoje prisiminė, kad būtent per šio projekto balsavimą jis iš salės išėjo kartu su V.Gailiumi.

„Tai padariau dėl to, kad kartu su šalia manęs sėdinčiu bendrapartiečiu Seimo nariu V.Gailiumi, su kuriuo mane sieja draugiški santykiai, trumpam, apie dešimčiai minučių, buvau išėjęs iš Seimo salės.“

Aiškindamas, kodėl išėjo iš posėdžių salės,  K.Glaveckas tyrėjams aiškino taip subtiliai išreiškęs savo nepritarimą liberalų pozicijai dėl šio projekto.

V.Gailiui tyrėjams teko aiškintis ir dėl savo santykių su „MG Baltic“ vadovais.  Apklausos metu politikas pripažino, kad yra sulaukęs R.Kurlianskio pasiūlymo jį paremti per rinkimus. Politikas teigė, kad paramos atsisakė, nes „nepriima jokios paramos“, bet nekonkretizavo, už ką įtakingas verslininkas ją galėjo siūlyti.

Kad tokia parama buvo siūloma liudija ir slapta užfiksuotas 2016 metų gegužę restorane „Time“ vykęs E.Masiulio ir R.Kurlianskio pokalbis, per kurį pastarasis atskleidė, kokie politikai gali tikėtis „MG Baltic“ finansinės paramos Seimo rinkimuose.

Be kitų šio pokalbio metu nuskambėjusių neva asmeniškai pinigų rinkimams jau pasiprašiusių politikų, kuriems buvo perduota „po dešimt“ (spėjama, kad kalbama apie 10 tūkst. eurų. – Red.), paminėtas ir Joniškio rinkimų apygardoje kandidatuojantis Vitalijus.

Tuo metu  V.Gailius „Lietuvos rytui“ balandžio pabaigoje vis dar tvirtino iš „MG Baltic“ nesulaukęs jokių siūlymų. Politikas atsisakė komentuoti šį pokalbį.

Netrukus jis išgirdo raginimų trauktis iš komisijos pirmininko kėdės, bet šis klausimas vis dar yra atviras. 

Ir R.Kurlianskis buvo pasijutęs „lūzeriu“

Š.Gustainio vardu pateiktos verslininkams palankios pataisos nepraėjo ir Seimo salėje. „Tai čia gavosi ar golas“, – netrukus po balsavimo R.Kurlianskio paklausė SMS žinutėje D.Mockus. 

Vėliau per apklausą „MG Baltic“ prezidentas tyrėjams negalėjo paaiškinti, ką reiškia ši jo žinutė R.Kurlianskiui. D.Mockus teisinosi, esą praėjo per daug laiko ir jis neprisimena. 

Tačiau situaciją vaizdingai įvertino pats R.Kurlianskis.  Pareigūnai perėmė jo elektroninį laišką G.Veličkai, kuriame rašoma: „Taip „bezdariškai“ dirbančių pagrindinių „projekto lobistų – valdytojų“ aš dar nemačiau. 

Nenoriu rašyti paštu pagrindinio prakolo (nesekmės, – Red.), nes mano paštą skaitančių yra ir daugiau. Jei norėsi – prie progos – papasakosiu. Kalbant futbolo terminais, jaučiuosi kaip tas kairiojo krašto gynėjas, kuris apgynė savo kraštą, tačiau visos bankės (įvarčiai, – Red.) įmuštos per dešinįjį  kraštą. Vis vien – lūzeris, nes pralaimėjęs“. 

Beje, per kratą R.Kurlianskio kabinete buvo rasti užrašai apie projekto eigą: „1. Valdomos / sutartos frakcijos: 1) TT; 2) DP; 3) LSDP („Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos trumpiniai); 2. “komitetas iš trečiad į antrad; 3. “Balai salėje“, „Kad lobistai lochai (nevykeliai, – Red.) – salėje“, MG: 1. Padarėm registraciją; 2. Iš komiteto nuėmėm GLAV; 3. Suorganizavom LLS (Liberalų sąjūdis ) „Už“; 4. “Nuėmėm 14 TSLKD (konsercvatorių trumpinys). Adomėnas balsavo „už“. 5. Ryte – Vyt.G. Ir DP (Vytautas Gapšys ir Darbo partija, – Red.) nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 “už“; 6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja; 7. Padaviau išlaidas (po to kai Uldis pasakė DM) (Uldis – latvis „4finanse savininkas ir D.Mockus, – Red.); Per Lochus: Turiu: (necenzūrinis žodis, šiame kontekste reiškiantis „sužlugdyti) reputaciją: man tai pirmas prakolas, susidėjus su lobistais“. MG istorijoje  – antras. Padaviau išlaidas“. 

Ketvirtadienį portale skaitykite antrąją straipsnio dalį, kurioje sužinosite, kodėl į šią istoriją buvo įtrauktas žinomas verslininkas Robertas Dargis, kodėl E.Masiulio buvo prašoma paprotinti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ir kokių paslaugų buvo prašoma iš tuometės žemės ūkio  ministrės Virginijos Baltraitienės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.