Lietuva nepatenkinta praėjusią savaitę paskelbtais Europos Komisijos siūlymais. Pagal juos vadinamosios sanglaudos politikos parama Lietuvai 2021-2027 metais turėtų sumažėti ketvirtadaliu. Šalies netenkina ir parama žemės ūkiui. Nors ši absoliučiais skaičiais didėja, tačiau išmokų lygis ir toliau lieka 30 proc. žemesnis nei ES vidurkis.
"Galiu pasakyti labai aiškiai, kad nei visų Baltijos valstybių, nei Lenkijos netenkinta tie skaičiai, kokie dabar yra. Tarp jų ir parama žemės ūkiui, ir ta pozicija yra aiškiai išsakyta", - antradienį LRT radijui sakė premjeras S. Skvernelis.
Ministras pirmininkas tikino, kad kol kas nemato svarių argumentų, kodėl parama Lietuvai turėtų mažėti.
"Susitiksiu su atskirais komisarais ir Komisijos pirmininku ir, matyt, laukia mūsų sunkios derybos, nes tai, kas šiandien pateikta, nematome svarių argumentų, kodėl valstybės, kurios darė struktūrinius pokyčius, laikėsi fiskalinės drausmės, dabar savotiškai nukenčia dėl to", - teigė premjeras.
S. Skvernelis trečiadienį susitiks su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu, Komisijos nariu, atsakingu už klimato politiką ir energetiką, Migueliu Arias Canete, žemės ūkio ir kaimo plėtros eurokomisaru Philu Hoganu bei EK nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheriu Oettingeriu.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, šią savaitę susitikęs su P. Hoganu, Eltai teigė, kad daug optimizmo dėl didesnės paramos nėra, mat Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos palieka 12 mlrd. eurų skylę biudžete. Jis labai kritikavo EK siūlymą tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, kurios vis dar atsiliks nuo Bendrijos vidurkio. Pagal dabartinį siūlymą kitos finansinės perspektyvos pradžioje išmokos Lietuvos ūkininkams siektų 70 proc. vidurkio, o perspektyvos pabaigoje - 80 proc.
Kita vertus, jis neatmetė, kad paramą Lietuvai padidinti būtų įmanoma, jeigu pati Lietuva vadovautųsi principu "daugiau už daugiau" ir įsipareigotų skirti didesnį finansavimą aplinkosaugai, arba prisidėtų prie migracijos krizės.
Kitoje daugiametėje perspektyvoje iš Sanglaudos fondo Lietuvai, įvertinus infliaciją, siūloma skirti 5,6 mlrd. eurų.
Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.
Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų.
Ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.
Tačiau Lietuva teigiamai vertina EK siūlymą kitoje finansinėje perspektyvoje Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirti 552 mln. eurų. Tai mažiau nei 780 mln. eurų, kuriuos 2021-2027 metais Lietuva tikisi gauti, tačiau EK finansavimą Lietuvos jėgainei išskyrė atskira eilute, ką šalies politikai vertina kaip didelį derybinį laimėjimą.
Artūras Ketlerius
