Ketvirtadienį teismą pasiekė politinės korupcijos byla, kurios kontekste žiniasklaidą pasiekė ir bylos teisiamojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir prezidentės asmeniniai susirašinėjimai. Dėl jų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko iniciatyva Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pradėjo tyrimą.
Charakteris neleis prisiimti kritikos?
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad prezidentės metiniame pranešime sąsajos su Liberalų sąjūdžiu negali būti pamirštamos. Politologas sutinka, kad prezidentei bus sunku išlaviruoti.
„Be abejo, šitas pranešimas yra laukiamas ir ne taip jau lengva bus prezidentei išlaviruoti. Juk dalis informacijos liečia ir ją pačią – kalbant apie laiškus. Prezidentė turės tiesiogiai ar netiesiogiai kalbėti apie šiuos reikalus ir apie paaiškėjusią verslo grupių įtaką politikai. Taip pat kaip nors bandyti atsakyti, ar ji žinojo šitą informaciją, o jei žinojo, kodėl nieko nebuvo imtasi. Matyt, mes vėl prisiminsime tą patį klausimą, kurį jau kėlėme, – šita partija, konkrečiai – Liberalų sąjūdis – buvo prezidentės favoritė“, – pastebėjimais dalijosi S.Spurga.
Jo teigimu, įprastas metinis pranešimas šiemet „nesuveiks“.
„O jeigu prezidentė, kaip yra kalbėjusi ir ankstesniuose metiniuose pranešimuose, vienareikšmiškai trimituos, muš būgnais, tai atrodys keistai. Juk iki paskutinės dienos tie politikai buvo jos ginklanešiai“, – taip Liberalų sąjūdį apibūdino MRU docentas.
Jo nuomone, tokio pranešimo galimybės net ir neturėtų būti.
„Turėtų būti taip, kad šiek tiek kaltės prisiimtų ir pati. Bet ar iš viso ji gali tai padaryti šitomis sąlygomis ar net dėl savo charakterio? Tai ir yra visas įdomumas“, – sakė S.Spurga.
Jis neabejojo, kad nuo kritikos strėlių valdantieji neišsisuks. „Matyt, kad prezidentė labai vertina visuomenės nuomonę. Išvadų paskelbimas rodo, kad prezidentės vertinimas yra palankus, visi jomis domisi – ir valdantieji jas patvirtino. Šiuo atveju irgi reikės balansuoti, įdomu, kaip tai įvertinti. Bet kadangi ji pati yra įpainiota, tai reikės vingiuoti siauriu keleliu tarp Scilės ir Charibdės“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė politologas S.Spurga.
Didžiausia politinė krizė
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius iš karto teigė, kad tokios politinės krizės D.Grybauskaitės vadovavimo metais šalyje nebuvo.
„Manau, kad pranešimas bus skaitomas pirmą kartą tokios aštrios politinės krizės laikais. 2010 metais, kai prezidentė skaitė pirmąjį pranešimą, Lietuva išgyveno finansų ir ekonomikos krizę, didžiulę emigracijos bangą, bet politinės krizės tuomet pavyko išvengti. Dabar turime didžiausią politinės sistemos duobę per abi D.Grybauskaitės kadencijas. Ir prezidentė tikrai turės reaguoti“, – teigė A.Krupavičius.
Jis teigė, kad šį kartą neišeis nuosaikiai komentuoti ir „tulpių laiškų“ skandalo. „Tikrai reikės, kad metiniame pranešime ji apibendrintų politinės sistemos būklę. Reikia tikėtis, kad tokie elementai atsidurs metiniame prezidentės pranešime“, – teigė politologas.
A.Krupavičius, vertindamas situaciją, sutiko, kad tokį prezidentės elgesį tikrai sunku įsivaizduoti.
„Sunkiai įsivaizduoju, kad prezidentė galėtų pasakyti, kad pati padarė ką nors negerai. Kaip teorinė galimybė toks scenarijus egzistuoja, bet praktiškai jis sunkiai įmanomas. Prezidentė ne vieną kartą sakė, kad iš esmės yra neklystanti politikė. Ir savikritika tikrai nėra tas bruožas, kuris jai būdingas. Net ir dabartinėje politinės sistemos krizėje ji savo pozicijos nekvestionavo“, – dabartinę situaciją komentavo A.Krupavičius.
Jis priminė, kad Prezidentūra ilgą laiką buvo viena iš nedaugelio institucijų, kuria pasitikėjimas nesvyravo, o dabar tuo pasigirti jau negalima. „Reitingai tikrai mažėja“, – teigė jis.
A.Krupavičius sutiko, kad valdantieji tikrai sulauks kritikos. Ir, jo teigimu, tikrai yra už ką. Politologo nuomone, sisteminės reformos yra ganėtinai prieštaringos. „Visuomenė nėra pakankamai informuota net ir sisteminių reformų atžvilgiu – tarkime, pensijų reforma, aukštasis mokslas. Blaškymosi ir mėtymosi yra daug“, – situaciją komentavo politikos ekspertas.
Pasitikėjimas menksta
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad gegužės 19 dieną paviešinta dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad po „tulpių skandalo“ palankus prezidentės vertinimas gerokai susitraukė. Balandžio viduryje D.Grybauskaitę palankiai vertino 66,5 proc. piliečių, o gegužės viduryje – 55,7 procento. Kartu nuo 18,5 iki 27,5 proc. padaugėjo žmonių, „tulpių pašto“ viršininkę vertinančių nepalankiai.
Negana to, gegužės mėnesį kur kas mažiau žmonių nei balandį manė, kad būtent prezidentė geriausiai atstovauja jų interesams – atitinkamai 14,8 ir 20,3 procento. Stipriai susvyravo ir pasitikėjimas prezidento institucija. Balandžio pradžioje ja pasitikėjo 58,1 proc. apklaustųjų, o gegužę – 49 procentai. Užtat nepasitikinčiųjų šia institucija skaičius išaugo nuo 15,8 iki 23,5 procento.
Vis dėlto tikėtina, kad prezidentės reitingai laikui bėgant atsigaus. Daugiausia visuomenės dėmesio dabar sulaukia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados, kurias patvirtinus Seimui verslo įmonės „MG Baltic“ ir „Rosatom“ pripažintos keliančiomis grėsmę.
