Šiuo metu Seimo nario pareigas einantis G.Steponavičius pritarus parlamento valdybai išvyko į komandiruotę Suomijoje. Jis prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Teisme paaiškėjo, kad jokia kardomoji priemonė jam nėra skirta.
Penktadienį turėtų būti svarstomas ir nušalinimas visai teisėjų kolegijai – teisėjams Nijolei Žimkienei, Ugniui Trumpuliui ir Jurgitai Kolyčienei. Jį ketina pareikšti „MG Baltic“ atstovaujantis advokatas Linas Belevičius, kol kas nušalinimo pagrindų jis nekomentavo.
Su visą Lietuvą supurčiusios bylos užkulisiais galite susipažinti lrytas.lt publikacijose: „Politinės korupcijos byla: verslininkai už pakarpos laikė visus“ ir „Atverčiama politinės korupcijos byla vis dar pateikia siurprizų“.
Byloje kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims: buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bei Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir jau minėtam „MG Baltic“.
Nesitikėjo, kad nukels
Į posėdį atvykęs G.Steponavičius sakė, kad jei būtų žinojęs, jog dėl jo nedalyvavimo bus nukeltas ketvirtadienio posėdis, būtų atsisakęs komandiruotės.
„Džiaugiuosi, kad atidėtas posėdis neužtrunka ir neturiu jokių intencijų procesą kaip nors vilkinti. Mano žymiai ankstesni įsipareigojimai buvo pakankamai rimti ir aš niekaip nemaniau, kad mano nedalyvavimas gali sutrukdyti procesą“, – sakė jis, pridurdamas, kad yra suinteresuotas kuo greitesniu procesu.
Jis taip pat teigė, kad dokumentai dėl jo komandiruotė teismui turėjo būti perduoti gerokai anksčiau.
Prašė nušalinti
Prasidėjus teismo posėdžiai visi kaltinamieji prisistatė, pasakydami vardus, pavardes, gimimo datas, adresus, šeimynines padėtis, išsilavinimus t.t. Vienintelis šioje byloje anksčiau teistas V.Gapšys. Jis teistas Darbo partijos byloje.
R.Kurlianskis pareiškė, kad prašo nušalinti visą trijų teisėjų kolegiją. Tuo tarpu buvę liberalai E.Masiulius ir Š.Gustainis prašė nušalinti prokurorą Justą Laucių. V.Gapšys iš G.Steponavičius prašymų dėl nušalinimų neturėjo.
Advokatas Simonas Slapšinskas R.Kurlianskio vardu prašė nušalinti ir teisėjų kolegiją, ir prokurorą J.Laucių. Kitas R.Kurlianskiui atstovaujantis advokatas Giedrius Danėlius, taip pat prašė nušalinti prokurorą.
Premjeras Saulius Skvernelis siūlė G.Danėlių tapti teisingumo ministru, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jo kandidatūrą atmetė dėl advokato atstovavimo R.Kurlianskiui politinės korupcijos byloje.
S.Slapšinskas išsakė argumentus dėl nušalinimo ir teisėjams, ir prokurorui. Anot jo, visi trys teisėjai, tuo metu kai pažindinosi su bylos medžiaga, nebuvo apsaugoti nuo viešumoje pasirodančios informacijos, nutekintos VSD informacijos, komiteto išvadų ir t.t.
„Pats susipažinimas vyko neigiamoje informacinėje aplinkoje. Natūralu, kad tai negalėjo nepalikti įtakos“, – sakė advokatas.
Jis kalbėjo, kad J.Laucius byloje pateiktą informaciją vertins per asmeninę prizmę, nes buvo minimas VSD dokumentuose.
E.Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas turėjo pasisakyti dėl noro nušalinti prokurorą J.Laucių, tačiau gavęs žodį jis teigė, kad pirmiausia reikėtų priimti sprendimą dėl teismo nušalinimo. Visgi, teismas į tokį jo prašymą neatsižvelgė ir ragino pasisakyti dėl prokuroro.
„Prašome nušalinti dėl prokuroro šališkumo ir neobjektyvumo“, – apie J.Lauciaus nušalinimą kalbėjo M.Bliuvas, pridurdamas, kad prokuroras turi išankstinį nusistatymą bei pažeidė E.Masiulio teises į gynybą. Jis teigė, kad J.Laucius yra neobjektyvus E.Masiulio atžvilgiu.
„J.Laucius teismui sąmoningai neperdavė didelės dalies surinktos medžiagos“, – sakė M.Bliuvas. Advokatas taip pat teigė, kad prokuroras tyčia į bylą neįtraukė tarp E.Masiulio ir R.Kurlianskio pasirašyto paskolos susitarimo. Tai, kad teisėsaugos pareigūnų rasti pinigai yra paskola būstui – pagrindinė E.Masiulio gynybos versija.
„Šiame pareiškime išdėstytos aplinkybės aiškiai įrodo J.Lauciau šališkumą ir neobjektyvumą E.Masiulio atžvilgiu, todėl galima manyti, kad jis nebus šališkas“, – sakė M.Bliuvas teigdamas, kad taip pažeidžiama E.Masiulio teisė į sąžiningą teismą.
Pats E.Masiulis teisme sakė, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų, o jo turimomis žiniomis birželio 6-ąją J.Laucius lankėsi Prezidentūroje. „Tai leidžia kelti klausimus, kaip tai traktuojama, kai tokios bylos išvakarėse vyksta tokie dalykai. Apie ką ten buvo kalbama?“ – kalbėjo E.Masiulis.
Š.Gustainio advokatas teigė, kad jo ginamasis taip pat netiki prokuroro nešališkumu. Anot jo, J.Laucius ilgai ieškojo, kokią Š.Gustainio vadovaujamo instituto paramą būtų galimą laikyti kyšiu. „Po to buvo paimta paskutinė iš „MG Baltic“ gauta parama ir inkriminuota kaip kyšis“, – sakė advokatas Linas Kuprusevičius.
Jis kalbėjo ir apie konservatorių atstovą Lauryną Kasčiūną, kuris esą gavo prašymą suorganizuoti Irengos Degutienės susitikimą su „MG Baltic“ atstovais, kuriame I.Degutienę būtų bandoma įtikinti palaikyti Š.Gustainio pateikta Vartojimo kreditų įstatymo pataisą. Tuomet L.Kasčiūnas esą paprašęs ir „MG Baltic“ paramos jo atstovaujamai įstaigai.
„Skirtumas tik toks, kad Š.Gustainis buvo liberalų, o L.Kasčiūnas – konservatorių nariu“, – sakė L.Kuprusevičius, pridurdamas, kad dėl prokuroro neobjektyvumo L.Kasčiūnas galėjo dalyvauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdytame tyrime. Jis taip pat teigė, kad jo ginamasis negali tikėtis objektyvaus sprendimo.
Nusitaikė ir į prezidentę
„MG Baltic“ atstovaujantis advokatas Linas Belevičius prašė nušalinti visą teisėjų kolegiją. Jis teigė, kad teisėjai negali dalyvauti teisminiame procese, jei nėra nepriklausomi ir nešališki.
Anot advokato, nešališka kaltinamųjų atžvilgiu buvo ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jis kalbėjo, kad prezidentė duodama interviu žiniasklaidai kalbėjo apie „paskolas dėžutėse“, rankomis parodydama gestą, reiškiantį kabutes.
„Visuotinai žinoma, kad tokie rankų judesiai suprantami kaip ironija, o tokie žodžiai turi būti vertinami kritiškai“, – sakė L.Belevičius, teigdamas, kad prezidentė taip formavo nepalankią visuomenės nuomonę ir pasakė, kokios bylos baigties tikisi.
Anot jo, teisėjus reikia nušalinti, nes visi trys teisėjų kolegijos teisėjai paskirti prezidentės D.Grybauskaitės.
Jis taip pat citavo kitų politikų, tokių kaip Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Remigijus Šimašius, Vytautas Bakas ir kt. neigiamus pasisakymus apie koncerną „MG Baltic“ teigdamas, kad jie padėjo formuoti neigiamą visuomenės nuomonę.
„Paskaičiavo milijardus, tegul paskaičiuoja ir metus“
Posėdžio pertraukos metu L.Belevičius teigė, kad kaltinamiesiems nėra užtikrinamos garantijos, kad teismas bus nepriklausomas nuo aukščiausių valstybės vadovų.
„Paskaitykime NSGK išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardintas, kaip organizuota nusikalstama grupė. Gal apskritai nebereikia teismo? Jei Seimas nusprendė, galėtų ir bausmę paskirti. V.Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti.
Jeigu valstybė nesugeba organizuoti teismo proceso, tai valstybė nesugeba organizuoti teismo proceso“, – piktinosi advokatas, pridurdamas, kad iš kaltinamųjų yra atimtos garantijos, kurias teikia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
Paklaustas, kas tada turėtų nagrinėti bylą, L.Belevičius atsakė: „Tegul organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus. Tai puikiai sekasi.“
Pasisakė prokuroras
Prokuroras J.Laucius kalbėjo, kad visi kaltinamieji ir jų atstovai nušalinti teisėjus prašo dėl kai kurių politikų išsakytų pasisakymų, bet ne dėl kokių nors teisės ar etikos normų pažeidimų.
„Tai, kad aukšti pareigūnai pasisakė Lietuvos visuomenei ypatingai svarbiu klausimu, neturi jokios reikšmės šią bylą nagrinėjančiam teismui. Tai, kad šalies vadovė skiria ir atleidžia teisėjus, neturi jokio pagrindo, kad teisėjai turėtų reaguoti į pasisakymus vykdydami savo tiesiogines pareigas“, – kalbėjo J.Laucius.
Jis nepagrįstais laikė ir kaltinamųjų gynėjų argumentus dėl jo nušalinimo.
„Tai, ką perskaičiau, yra visiškai nepagrįsta ir nušalinimas neturėtų būti vykdomas“, – sakė jis, omenyje turėdamas ne tik save, bet ir teisėjų kolegiją.
Kalbėdamas apie mestus kaltinimus, kad prokuroras nepareiškė įtarimų L.Kasčiūnui ir M.Adomėnui, J.Laucius sakė, kad jų galima veikla nebuvo nusikalstama.
Be to, J.Laucius neigė E.Masiulio informaciją, kad prieš dvi dienas lankėsi Prezidentūroje.
Kitas teismo posėdis numatomas birželio 15-ąją, 8 val. 30 min.
„Ponai ginasi. Kalbūt nelabai kultūringai, visai neelegantiškai, bet yra kaip yra“, – po posėdžio kalbėjo prokuroras J.Laucius. Jis dar kartą paneigė, kad lankėsi Prezidentūroje, o ten paskutinį kartą teigė lankęsis prieš 16 metų. „Čia, kaip sapną pamatuoti. Galiu, bet ar verta?“ – retoriškai klausė J.Laucius.
Jei jis būtų nušalintas nuo bylos, tektų paskirti kitą prokurorą, bet J.Laucius sakė, kad nepakeičiamų prokurorų nėra ir jį pakeisti nebūtų bėda. Beje, prašymai nušalinti prokurorus ar teisėjus bylose pasitaiko gana dažnai.
„Visi kaltinimai susiję su mano, kaip prokuroro, procesine veikla vykdoma sąžiningai“, – sakė prokuroras.
Vėl žadėjo įdomią ateitį
Pats E.Masiulis paklaustas apie jo žodžius dėl J.Lauciaus lankymosi Prezidentūroje vis kartojo: „Labai netolima ateitis parodys, kas teisus.“
Jis nepatvirtino turintis J.Lauciaus apsilankymo Prezidentūroje įrodymų, bet tikino, kad „nesusivaideno“.
