Politikė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė šiuo metu Seime vykstančią konferenciją apie moterų galimybių iššūkius.
M.Navickienė teigė, kad svarbiausia yra reaguoti į dabartinę situaciją veiksmais.
„Esu įsitikinusi, kad kalbėdami apie didesnį moterų įgalinimą turime surasti bendrą proveržį, kalbėdami ir diskutuodami tiek su verslo atstovais, tiek vykdydami socialinį dialogą su sprendimus priimančiais asmenimis“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė konservatorė.
Poslinkiai į gera yra per menki
Politikės M.Navickienės teigimu, Jungtinių Tautų planas Lietuvos turėtų netenkinti.
„Lyčių atotrūkio sumažinimas turi įvykti greičiau nei per 100 metų, kaip planuoja Jungtinės Tautos. Ir mes turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso mūsų šalyje“, – jos teigimu, lyčių atotrūkis neigiamai veikia demografinę situaciją, ekonomiką.
M.Navickienė sakė, kad nors deklaruojami ir vykdomi pozityvūs pokyčiai, to vis dar neužtenka.
„Nors per daugelį metų matome pozityvų pokytį į gerą pusę, veikti dar tikrai yra ką. Tiek siekdamos išsilavinimo neturime vienodų galimybių, tiek pajamų nelygybė vis dar stipriai išreikšta. Moterų skurdo, smurto klausimai, aktyvumas darbo rinkoje – moteris dar paliekama tam tikrame galimybių užribyje. Tai turėtų keistis“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos atstovė M.Navickienė.
Ji sakė, kad stengiasi Seime kurti moterų padėtį lengvinančias iniciatyvas, – atostogų senelių priežiūrai, mamadienių būtinybe kiekvienai šeimai, nepaisant vaikų skaičiaus šeimoje.
Gimstamumo rodiklių kol kas nedidina
Viena asociacijos „Lyderė“ steigėjų Dovilė Burgienė spaudos konferencijoje pasakojo, kaip turėtų atrodyti gimstamumo skatinimas.
„Visų išmokų tikslas yra didinti gimstamumą, bet kadangi pareiga tuo rūpintis tenka moterims, reikia pagalvoti, kokios yra kliūtys moterims, kodėl jos nesiima tų vaikų auginti“, – kalbėjo ekspertė.
Jos teigimu, daugelio šalių tyrimai parodė, kad atlyginimų skirtumas tarp lyčių susidaro tarp 28 ir 40 metų. „Tai laikas, kai žmonių gyvenime padidėja šeima“, – sakė ji.
„Kuo ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, tuo didesni yra tie atlyginimų skirtumai“, – sakė D.Burgienė ir užsiminė, kad moterys, kurios galvoja ir apie laiką po vaiko priežiūros atostogų, labai saugiai nesijaučia.
„Jei moteris gaus mažesnį atlyginimą, gaus ir mažesnę pensiją. Ir taip save gali pasmerki skurdui senatvėje“, – apie problemas kalbėjo ekspertė.
Jos teigimu, vaiko priežiūros sistema galėtų šią problemą išspręsti, tai būtų galima padaryti vaiko priežiūros paslaugomis.
„Nuo gimimo ar kelių mėnesių amžiaus tokių paslaugų pas mus nėra, o tai būtų galima paskatinti įstatymų pakeitimais“, – ji teigė, kad tai reikėtų daryti palaipsniui, tėvai galėtų turėti bent galimybę dirbti nuo tada, kai išeina vaiko priežiūros atostogų.
Jos teigimu, yra ir mažiau akivaizdžių problemos sprendimo būdų. Pavyzdžiui, reikia labiau įtraukti tėvus į vaikų priežiūros atostogas.
Šis įsitraukimas ir glaudesnis ryšys su šeima galėtų sumažinti ir itin didelį vidutinio amžiaus vyrų savižudybių skaičių.
Problema tik galvose?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas, Vilniaus universiteto lektorius Donatas Paulauskas džiaugėsi struktūriniais pokyčiais ir siūlomais konkrečiais pakeitimais. Tačiau jis sukritikavo šiuo metu vis plintančią nuomonę apie lyčių nelygybę – kad tai yra individualiai išsprendžiama problema.
„Moterys tiesiog turi būti drąsesnės, pasitikėti savimi, save motyvuoti. Ir galiausiai jos įveiks barjerus, nes jie turbūt ir yra tik moterų galvose“, – šiuo metu gana populiarią nuomonę išdėstė D.Paulauskas.
Tačiau, jo teigimu, viskas yra daug kompleksiškiau. „Tos struktūrinės kliūtys net ir labiausiai motyvuotą individą sustabdo, užkerta jam kelią“, – sakė VU lektorius.
Jis įvardijo tris esmines problemas, su kuriomis susiduria moteris siekdama karjeros.
Jo teigimu, tai yra šeimos ir darbo derinimas, moterims tenkanti vaikų, senų tėvų priežiūros našta. Taip pat ir stiklinės lubos – tai galima matyti analizuojant moterų vadovių skaičių privačiame ir viešajame sektorių ir tai, kad šis skaičius nesikeičia, bei stereotipų įsigalėjimą.
Jis prisiminė ir žalingą darbo aplinką – priekabiavimą.
