Dar kovo pabaigoje tas pats Priežiūros komitetas, vadovaujamas Valdo Benkunsko, priėmė sprendimą metams suspenduoti Seimo nario Lauryno Kasčiūno narystę partijoje. Į tą pačią balą įbridę įtakingi konservatorių partijos nariai sulaukė skirtingų bausmių. Pasak V.Benkunsko, tam yra paprastas paaiškinimas.
Situacijos nėra vienodos
L.Kasčiūno narystė partijoje buvo sustabdyta po „Lietuvos ryto“ publikacijos, kurioje buvo rašoma, kad pareigūnai įtarė, kad konservatorius už finansinę paramą su juo susijusiai asociacijai iš tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurliansko gavo užduotį įtikinti ilgametę Biudžeto ir finansų komiteto narę I. Degutienę balsuoti už liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų.
Opoziciniai konservatoriai balandį jau buvo svarstę M. Adomėno elgesį po publikacijų „Lietuvos ryte“ apie jo susitikimus su buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
Naujienų portalo delfi.lt praėjusią savaitę skelbtoje politinės korupcijos bylos medžiagoje M. Adomėnas pripažįsta gavęs „MG Baltic“ palaikymą dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose, kad atimtų balsų iš tuometinio kandidato Gabrieliaus Landsbergio, taip pat taręsis dėl finansinės paramos rinkimams bei R. Kurlianskio buvęs įtikintas balsuoti už koncernui naudingas pataisas.
TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas V.Benkunskas naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad abiem politikams taikytos bausmės skiriasi, nes skyrėsi ir jų padėtis. Anot jo, nors L.Kasčiūnas ir buvo partijos narys, tačiau bendraudamas su „MG Baltic“ nebuvo parlamentaru, o štai M.Adomėnas buvo, todėl jam taikomi aukštesni reikalavimai.
„Mes labai atidžiai nagrinėjimo visas aplinkybes ir matome labai ryškų skirtumą tarp L.Kasčiūno ir M.Adomėno atvejų. Visų pirma, L.Kasčiūnas būdamas partijos nariu, bet tuo metu dar ne Seimo nariu, užsiiminėjo netinkamu lobizmu ir pripažinome, kad toks veikimas nedera su partijos nario statusu. Tuo pagrindu jo narystę suspendavome metams.
Tuo tarpu M.Adomėnas, būdamas Seimo nariu, prisiekusiu prieš Konstituciją, tarnauti tik viešajam interesui, ir vienas iš partijos lyderių, prezidiumo narys, leido sukurti tokią situaciją, kai tapo „MG Baltic“ įtakos agentu partijoje“, – kalbėjo V.Benkunskas, pridurdamas, kad M.Adomėnas vykdė koncerno prašymus balsuoti už tam tikrus įstatymo projektus, elgėsi taip, kaip buvo palanku koncernui Vilniaus mero rinkimų kampanijos metu ir partijos pirmininko rinkimų metu derino pozicijas su koncernu.
Anot V.Benkunsko visi įvardinti epizodai partijos nariui turi būti nepriimtini, jis iš karto turėjo vertinti situaciją kritiškai ir nesileisti į draugystę su koncernu. Komiteto pirmininkas kalbėjo, kad leidimas koncernui brautis į partijos vidinius demokratinius procesus yra grubiausias narystės partijoje principo pažeidimas.
M.Adomėnas tokį komiteto sprendimą dar galės skųsti partijos prezidiumui. Jei jo skundas bus atmestas, galimybę grįžti į partiją jis turės po trejeto metų.
Skiriasi ir istorija partijoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis kalbėjo, kad šalinant M.Adomėną iš partijos, kitiems jos nariams ir visuomenei siunčiamas signalas, kad TS-LKD labai griežtai vertins savo partiečius ne tik teisiniu, bet ir moraliniu aspektu. Pasak jo, taip parodoma, kad panašaus pobūdžio nusižengimai nebus toleruojami.
„Tai yra savotiškas tęsinys reorganizacijos partijos viduje, apie kurią buvo kalbama. <...> Nereikia bandyti formalizuoti visiems vienodos liniuotės. Yra kiekvieno iš jų santykių ir elgsenos istorija ir tas nusižengimas, kuris priskiriamas L.Kasčiūnui, buvo siekiant naudos institucijai.
Tuo tarpu M.Adomėnas yra šiek tiek kitaip. Jo elgsenos konservatorių partijoje istorija nėra tokia švari ir lygi, kaip L.Kasčiūno“, – komentavo L.Bielinis.
Visgi, politologas sakė, kad nereikėtų manyti, jog partijos, tarp jų ir TS-LKD, išgyvena sunkius laikus. Anot jo, atėjo laikai, kai partijos turi persvarstyti savo egzistavimo taisykles ir galimybes.
„Tie inertiški, XX a. vidurį primenantys partijų kriterijai dabar neveikia. Partijos turi keistis ir keičiasi. Tas keitimasis neturi būti traktuojamas, kaip krizė. Tai natūralus siekis ir ėjimas į modernų partijų būvį“, – kalbėjo L.Bielinis.
