„Prieštaringas jausmas apima šiandien galvojant apie Lietuvą.
Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe.
Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur“, – taip vakar Seimo tribūnoje D.Grybauskaitė pradėjo savo devintąjį pranešimą, kurio ištraukas pateikia „Lietuvos rytas“.
Apie neregėtą Lietuvą
„Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant.
Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė.
Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė. Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų.
Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti.
Valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn šiandien stoja vis savarankiškesnė tampanti teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija, kurių per pastaruosius kelerius metus sukūrėme pakankamai.
Ilgametės pastangos ir įdirbis, nauji paskirti institucijų vadovai pradeda duoti rezultatus.
Fundamentaliems nacionalinio saugumo klausimams randasi ir vis daugiau politinės valios, taip pat ir šiame Seime.
Priešakines valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika, vidiniai sąjūdžiai jau užgimsta mokyklose, ligoninėse, socialiniuose tinkluose.
Tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką.
Turime išlikti teisės viršenybės valstybe, rasdami tinkamą balansą tarp žinojimo, informacijos, įtarimų ir pagrįstų įrodymų.“
Apie nusideginimus
„Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, dažnai neatlaiko – trūkinėja ir griūva.
Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja.
Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus.
Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš.
Atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis.
Apgailestauju tik dėl vieno – kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, bet teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų.“
Apie partijų krizę
„Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas.
Ir šiandien partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui.
Turime 24 politines partijas, jau laikas turėti ir jų kokybės standartus bei demokratinio valdymo tradicijas.
Profesionali klaidų analizė, nuoseklus darbas ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų.
Kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkstančių žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai. Kur kas daugiau buvo norinčių dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje.
Kariuomenės rezervą papildė jau trečia savanorių šauktinių karta, vis daugiau žmonių pasirengę prireikus ginklu ginti Tėvynę.
Todėl šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas.“
Apie naujus gelbėtojus
„Jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją.
Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios.
O nepavykus – transformuotis į naują komitetą.
Valdžios ėmimas bet kokia kaina, kai tikslas pateisina priemones, grąžina mus į kitą santvarką, kurioje jau buvome.“
Apie Seimo šaudyklą
„Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais ir lūkesčiais kol kas paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o rinkėjų patikėtas laikas Tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.
Parlamentas – Laisvės kovų bastionas – tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti. Persekiojimas ir draudimai verčia žmones jaustis svetimais savo šalyje.
Selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje.
Sukiršinti ir susiskaldę, praradę tarpusavio ryšius neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų.
Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės.“
Apie netvarką žemės ūkyje
„Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos.
Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius.“
Apie ES integraciją
„Aižėjančiame šiandienos pasaulyje saugumas tampa daugialypis, todėl ir priemonės turi būti visa apimančios. Tikėtis, kad mus apsaugos kiti, jau nebegalime.
Būtina stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, plėsti draugų ratą.
Ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.
Nebijokime būti ir Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs.“
Apie tikėjimą ateitimi
„Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita.
Šiandienos jaunimui nepriimtinos posovietinio gyvenimo tradicijos, jų netenkina dabartinė demokratijos kokybė ir politinė kultūra – jie pasirengę tai keisti.
Lietuvą pasirinkę užsieniečiai jau dabar vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime.
Ir užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau teigiamai vertina savo Tėvynės ateitį tikėdami, kad Lietuva bus sėkminga, klestinti ir pasauliui atvira valstybė.
Todėl tikėkime savo Lietuva labiau ir patys.
Nuo mūsų visų priklausys, ką kitame šimtmetyje skelbs Nepriklausomybės varpas, – prisikėlimą, sąjūdį, „Gloria“ ar nesibaigiančias rietenas ir pavojus mūsų Valstybei.“
Iš pirmų lūpų
Saulius Skvernelis
Premjeras
„Manau, tai stiprus pranešimas. Prezidentė sudėliojo taškus pagal pastarųjų metų aktualijas, labai aiškiai įvardijo tuos darbus, kuriuos kartu atliko prezidentė, Seimas, Vyriausybė.
Aišku, buvo išsakyta kritikos, tai natūralu. Bet nemanau, kad šis prezidentės pranešimas turėtų būti siejamas su savikritika.“
Ramūnas Karbauskis
Valstiečių lyderis
„Labai pozityvus buvo pranešimas. Praėjusių metų pranešimas buvo kritiškas Vyriausybei ir Seimo daugumai, o šis buvo labiau globalinis, šalies vadovė daugiau šnekėjo daugiau apie bendražmogiškus dalykus, apie mūsų visuomenę, bendruomenę. Mes labai palankiai sutikome šitą pranešimą. Visi sprendimai, kurie priimti Seime ir pasirašyti prezidentės, yra mūsų bendri sprendimai.“
Gabrielius Landsbergis
Konservatorių lyderis
„Prezidentė minėjo institucijų bendradarbiavimo svarbą, bet taipogi žiebia su pagaliu R.Karbauskiui, tai čia bendradarbiavimu nepavadintum.
Prezidentė savo kalboje mėgino nuraminti aistras, prisiimdama dalį atsakomybės ir pati už procesus, kurie vyko gana ilgai vadovaujant valstybei. Esminė politinė žinia buvo skirta Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui R.Karbauskiui, ir aš tai tikrai išgirdau.“
Gintautas Paluckas
Socialdemokratų lyderis
„Prezidentė pranešime akcentuoja teisės viršenybės principą. Tai, vertinant jos ankstesnį elgesį, nuskamba kaip atgaila. Būtent D.Grybauskaitė Lietuvoje įvedė tai, ką galima pavadinti „pažymų demokratija“. Jomis ji rėmėsi formuodama ministrų kabinetus, vertindama viceministrus. O dabar ji kalba apie balansą tarp žinojimo, informacijos, įtarimų ir pagrįstų įrodymų.“ (ELTA)
