Administracinis aparatas per didelis, o biudžeto lėšos skiriamos net nepasidomint, kur jos nukeliauja. Ministras teigia, kad priėjome liepto galą ir situaciją kalėjimų sistemoje reikia keisti iš esmės.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir E.Jankevičiaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Savaitgalį Kybartų pataisos namuose kaliniai socialiniame tinkle transliavo išgertuves ir kalbėjo, kad gali gauti dalykus, kurie yra draudžiami įkalinimo įstaigose.
Pirmadienį pataisos namuose įvykdyta krata, o antradienį apie pasitraukimą iš užimamų pareigų pranešė laikinai Kybartų pataisos namams vadovavęs Rimantas Zaikauskas ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis.
Kas toliau? Ar to užtenka?
– Aišku, situacija yra netoleruotina ir mes priėjome liepto galą. Taip toliau būti negali. Bus sudarytas priemonių ir veiksmų planas, kuris bus vykdomas. Mes tikrai nepasiduosime, bus įvairios kratos ir toliau, ne tik Kybartuose, pasitelksime naujausią techniką, tikrinsim.
Taip pat vertinsim mūsų kriminalinės žvalgybos pateiktą informaciją, ją analizuosim ir veiksime.
– Kratos buvo pačių kalinių kamerose. Bet mes kalbame apie pačių pareigūnų atsakomybę.
9 pareigūnai turėjo prižiūrėti kalinius, kurie visą dieną internetu transliavo išgertuves.
– Vyksta tyrimas, mūsų pareigūnai iš Vilniaus yra nuvažiavę į Kybartus. Matysime jų išvadas. Įtarimų gali kilti visokių, pamąstymų taip pat, bet pradžioje reiktų sulaukti išvadų, o tada veikti.
Man yra sakoma, kad situacija yra sunkiai kontroliuojama, nes kažkas permeta siuntas per tvoras, tuomet kaliniai staigiai paima tuos daiktus ir išsislapsto. Bet teritorija yra filmuojama.
O jeigu yra filmuojama, reiškia, galima atsekti, kas, bent jau viduje, ką paėmė ir tada atitinkamai reaguoti, taikyti poveikio priemones. Taip pat mums labai svarbu bendradarbiauti su policija, kriminaline policija ir ypatingai svarbu nustatyti prekybos židinius, kas organizuoja prekybą iš išorės.
Ta informacija turi būti įvertinta, bendradarbiaujant su policija mes turime imtis poveikio priemonių ir eliminuoti židinius.
– Akivaizdu, kad yra netvarka. Ir vakar policijoje užfiksuotas pranešimas, kaip tuose pačiuose Kybartų pataisos namuose buvo bandoma įnešti narkotinių medžiagų.
Bet grįžkime prie pareigūnų atsakomybės. Jūsų manymu, visa tai vyksta be vietinių pareigūnų žinios?
– Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija ir aš negalėčiau viešai kaltinti, bet pamąstymų yra įvairių. Tas vyksta ir ne pirmą dieną, tą informaciją kriminalinės žvalgybos pareigūnai teikdavo ir anksčiau.
Kažkodėl būdavo prastai reaguojama. Sunku vertinti ir tiksliai pasakyti, bet sunku įsivaizduoti, kad tai nebūtų be pagalbos iš vidaus.
– Kaliniams atstovaujančios organizacijos teigia, kad netgi yra sulaukusios nusiskundimų iš pačių kalinių.
Vienas kalintis vyras paprašė paleisti jį lygtinai, nes jis sako nenorintis vartoti narkotikų, o tie narkotikai labai lengvai prieinami ir grūste grūdami kaliniams.
Akivaizdu, kad ne vienoje įkalinimo įstaigoje yra tie židiniai?
– Tokios informacijos labai rimtai vertinti negaliu. Kaliniai yra tikrai išradingi ir gali pripasakoti visko, ko tik nori. Bet mes vertiname kitą situaciją – informaciją iš kriminalinės žvalgybos. Ji tikrai bus labai intensyviai analizuojama ir bus taikomos poveikio priemonės. Ramu tikrai nebus.
– Jūs pats pirmadienį buvote nuvykęs į Kybartus. Koks jums įspūdis susidarė?
– Ne tik į Kybartus. Aš dirbu tik mėnesį laiko ir lankausi visose įkalinimo įstaigose. Per savaitę į 1-2 įstaigas nuvažiuoju.
Įspūdis Kybartuose toks: viskas išoriškai yra labai gražu, futbolo stadionas, teritorijos, patalpos daugiau mažiau tvarkingos. Bet viskas vyksta tuomet, kai nėra revizijų, komisijų. Galima vertinti vienu žodžiu: netvarka.
– Turbūt bendravote su personalu. Ką jie jums sako?
– Pagrindinis paaiškinimas: telefono blokavimo įranga neveikia. O dėl visokių alkoholių – visi viską permeta ir niekas nespėja reaguoti. Toks ir paaiškinimas.
– Kaip gali nespėti reaguoti, jeigu 9 pareigūnai prižiūri 2 kalinius?
– Toks ir paaiškinimas. Tiesa, reikia pasakyti, kad į kai kuriuos įvykius buvo reaguojama, yra konfiskuoti, pagauti permetami ryšuliai.
Bet ne visais atvejais. Tai reikia išsiaiškinti, kuomet buvo konfiskuota, o tuomet nebuvo ir kodėl taip atsitinka, kad kartais pareigūnai veikia labai aktyviai, o kartais ne.
– Kalėjimų departamentas, kuriam pavaldžios įkalinimo įstaigos, turi labai didelį administracinį bloką, taip pat visus skyrius – priežiūros, reabilitacijos, baudimo, probacijos.
Daug žmonių dirba aplink vieną nuteistąjį, kad jis pasitaisytų. Kas kaltas? Reiktų sakyti, kad kalti tikrai ne kaliniai, o atsakingi pareigūnai, kurie nevykdo savo funkcijų arba galbūt net savotišką biznį iš to daro?
– Aš tikrai negaliu pasakyti, kad kaliniai yra visiškai nekalti. Pirmiausia, jie atlieka bausmę, yra vidaus taisyklės, jie puikiai žino, ką galima daryti, ko ne. Jie pažeidžia tas taisykles, tai tikrai negalima jų išteisinti. O kalbant apie pareigūnus, aš matau, kad sistema stokojo beveik 3 dešimtmečius politikų dėmesio, nes tai buvo uždara sistema, kalėjimai.
Taip įsivaizduoju, kad niekas nenorėjo ten lįsti ir praktiškai ta sistema buvo palikta likimo valiai. To pasekmė - šiandieniniai rezultatai. Yra ir kitų, ne tik Kybartai, labai įtartinų įstaigų, kur mes turim tikrai nevienareikšmiškai vertinamos informacijos.
Pribrendo reikalas tą sistemą tvarkyti. Kalbu ne tik apie kriminalinę žvalgybą, imunitetą, kratas, bet ir sistemiškai pertvarkyti administracijas. Galbūt yra daug juridinių vienetų, galbūt reikia sujungti į vieną. Galbūt reikia mažinti vadovaujančių žmonių skaičių, didinti algas mažesnėse pareigose esantiems pareigūnams. Šioje sistemoje dirba labai daug žmonių.
Šiandien turim daugiau nei 6 tūkst. kalinčių žmonių ir daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų sistemoje. Tikrai šioje vietoje mes pabendrausime. Galima įvairių interpretacijų ir pamąstymų pasakyti, bet reiktų pradžiai palaukti, kol mes viską susisteminsim ir pateiksim Vyriausybei pasiūlymą.
– Jūs sakote, kad yra ir kitų rizikingų įstaigų. Gal galite įvardinti?
– Nenorėčiau įvardinti, nes ta informacija bus vieša ir yra tikimybė, kad gerai pasiruoš.
– 2017 m. Kalėjimų departamento ataskaitoje nurodoma, kad įstaigos išlaidos buvo daugiau nei 71 mln. eurų. Tai yra dideli pinigai, ministre. Žinote, kur jie nukeliauja?
– Algoms, įsigijimams, maitinimui. Galėčiau daug kalbėti šia tema, bet plačiau pakalbėsime pirmadienį, bus Kalėjimų departamento audito pristatymas, ten mes irgi daug ką pamatysime.
Bet aišku, lėšos yra skiriamos didelės. Matau labai daug didelių galimybių lėšas optimizuoti, sutaupyti ir perskirstyti. Mes nenorime jų atiduoti kažkam kitam, bet perskirstyti darbuotojų kvalifikacijai ir darbo užmokesčiui kelti. Būsiu atviras, yra sunku pritraukti naujų žmonių dirbti šioje sistemoje.
– Rasos Kazėnienės atvejis labai aiškiai iliustruoja, kas vyksta, kai bandai pajudinti sistemą. Kauno tardymo izoliatoriuje R.Kazėnienė bandė situaciją pakeisti, o dabar ji tampoma po teismus. Tai turbūt nėra normali praktika?
– Aišku nėra normali praktika, bet ji turi visapusišką palaikymą iš Teisingumo ministerijos, Vyriausybės. Dabar jai suteikti platesni įgaliojimai ir mes matysim, kaip ji naujose pareigose ką darys, kaip jai seksis. Kol kas signalai labai teigiami.
– Ministre, jūs kalbėjote apie sistemos neefektyvumą. Nemanote, kad trūksta kalėjimų, pataisos namų vertinimo mechanizmo? Jeigu kalinys 15 ar 16 kartą grįžta į įkalinimo įstaigą, vadinasi, ten niekas neveikė, jis nepasitaisė.
Galbūt nereikia skirti finansavimo tokioms įstaigoms, į kurias kaliniai grįžta po keliasdešimtą kartą?
– Kaliniai turi atlikti kažkokią bausmę, nes kitaip jie keltų grėsmę visuomenės saugumui ir žmonėms. Bet aš visiškai pritariu jums – tikslas yra perauklėti žmogų, kad jis nesugrįžtų į tas pačias įstaigas.
Čia yra didžiulė problema, didelis ateities dalykas. Lietuva labai prastai atrodo bendros Europos Sąjungos kontekste, kadangi 100 tūkst. žmonių pas mus yra didelis kalinčių žmonių skaičius ir mes čia pirmaujame. Siekis yra stiprinti resocializaciją, probacijos tarnybą.
Kalbėjomės apie tai su ministru pirmininku, ši tarnyba tikrai kitąmet gaus šiek tiek platesnes galimybes ir didesnį finansavimą. Bus daugiau žmonių, kurie dirbs tiesiogiai su probuojamais asmenimis. Ir mažinsime vadovaujančių žmonių grandis.
– Jums turbūt teko girdėti, kokiomis sąlygomis toje sistemoje dirba pareigūnai, labai daug žmonių iš tos sistemos išeidinėja.
– Nepatrauklu. Sąlygos prastos, darbas sunkus. Mes suprantame, su kokiu kontingentu tiems darbuotojams tenka bendrauti, o paskui reikia grįžti į šeimą, kur yra maži vaikai, antros pusės ir visiškai kitoks gyvenimas. Čia yra ir psichologinė įtampa.
– Apie kokį finansavimo didėjimą kalbame?
– Negalėčiau tiksliai procentais pasakyti, bet yra tam tikri skaičiai numatyti bendro finansavimo didėjimui. Mes, kaip Teisingumo ministerija, turim viską suskaičiuoti. Aš kalbu apie algas ir įrangos įsigijimą – apykojes. Kad už lengvus nusikaltimus mažiau žmonių kalėtų ir bausmes vykdytų namuose.
– O dėl kalėjimų ir pataisos namų vertinimo mechanizmo?
– Tas pasiūlymas turėtų gultis ant politikų, Vyriausybės stalo ir mes galėtume apie tai kalbėti. Aišku, per vienus metus mes neįvertinsim, bet pagrindinis vertinimo kriterijus galėtų būti resocializacijos procesas, kad žmonės pasitaisytų, resocializuotųsi ir nebegrįžtų atgal.
– Ministre, kas apskritai toje sistemoje darosi?
– Netvarka.
– Čia yra kas – interesai, per daug savų žmonių įdarbinta?
– Sunku pasakyti. Bet įvairios vyriausybės beveik 3 dešimtmečius skyrė mažai dėmesio kalėjimų sistemai. Tai buvo uždara teritorija, uždaras klausimas.
– Atrodo, nemažai dėmesio, pinigų tai daug.
– Pinigų daug, bet niekas niekados per daug nediskutuodavo, kur tie pinigai išleisti. Šiandien turim tai, ką turim. Turim tą sistemą, kurioje vyksta daug neleistinų dalykų ir tokių dalykų, kurie neturėtų vykti – apskaitos klausimai, neleistinos medžiagos, viešieji pirkimai.
Bet visa tai plačiau pamatysime audito ataskaitoje.
– Kas bus po audito? Kreipimaisi į teisėsaugos institucijas?
– Būtų ir tas, būtų tarnybinės nusižengimo komisijos sudarymas, tolimesni tyrimai, patikrinimai. Ir matytume rezultatus.
– Grįžtant prie situacijos įkalinimo įstaigose, Kybartuose personalas pasakė, kad ryšio blokavimo sistema neveikia. Kame čia reikalas? Nuo 2013 m. ji turėjo veikti.
Jei žiūrėtume statistiškai, vien Kybartų pataisos namuose šiemet jau atimti 346 telefonai.
– Galim tiktai mostelėti rankomis ir labai nustebti. Valstybės lėšos yra investuotos ir ne tik Kybartuose, bet esu informuotas, kad įranga veikia prastai arba iš viso neveikia. Kybartų atveju, kuomet ji buvo sumontuota, gal prieš 3 metus, ji veikė tik 30 proc. patalpų.
Tokią informaciją turiu ant stalo, negaliu pasakyti, kad ji visiškai tikra. Tuomet buvo pradėti teisminiai procesai, kreiptasi į įmonę ištaisyti trūkumus. Įmonės neištaisė, tuomet buvo kreiptasi į teismą. Kažkodėl vietinė administracija pamanė, kad jeigu ji veikia tik 20-30 proc., geriausia ją reikia atjungti. Ir atjungė.
– Jūs tikite, kad ją atjungė dėl to, kad ji neva neveikia? Ar tiesiog patogu yra atjungti tą sistemą?
– Tikrai per kelias dienas negalėčiau tokio vertinimo pasakyti, bet mes atliksime ekspertizę. Ar tikrai ji veikia tik 20 proc., o gal 30 proc. ar 40 proc.
– Čia tik Kybartuose ar ir kitose įkalinimo įstaigose?
– Kitose įstaigose ji irgi veikia prastai.
– Bet į tos sistemos įrengimą investuota labai daug pinigų.
– Taip, baisu.
– Neužtenka pasakyti baisu. Juk ne baisėtis susirinkome, o spręsti, ką daryti.
– Mes galime arba paprašyti įmonės ištaisyti trūkumus, tas buvo padaryta – buvo kreiptasi, įmonė neištaisė. Ir galime kreiptis į teismą, tas buvo padaryta. Pažiūrėsim audito ataskaitas, po jų galbūt kreipsimės ir į kitas atitinkamas institucijas.
– Iš to, ką šnekate, susidaro įspūdis, kad laukia daug ieškinių, daug gali nusiristi galvų. Ta netvarką sutvarkyti tik labai drastiškais sprendimais? Kokie jie galėtų būti?
– Kitokių sprendimų aš nematau. Tai kreipimasis į įvairias institucijas, sisteminė pertvarka, atleidimai iš darbo, tarnybinės nusižengimo komisijos. Pačių griežčiausių priemonių imsimės, kokių tik galime, kokias mums leidžia įstatymas.
– Jūs užsiminėte apie įkalinimo įstaigų optimizavimą. Ką turite omenyje?
– Jei kalbame apie struktūrą, tai apie vadovaujančią grandį, peržiūrą – ar tikrai tiek vadovų, darbuotojų tam tikrose vietose reikia, nes ir medikų yra labai daug. Kiekvieną padalinį reikia peržiūrėti, nes darbo užmokesčio fondas yra pakankamai didelis.
Galbūt galima sutaupyti ir racionaliau jį perskirstyti. Taip pat reikia pasižiūrėti, ar mes negalime Vilniaus mieste iškelti Lukiškių kalėjimo, ar būtinai reikia statyti naują. Mes atsisakome tos idėjos ir minties vykdyti PPP projektą, kurio vertė yra apie 230 mln. eurų.
Jokio naujo kalėjimo Vilniaus mieste nebus. Mes turime pakankamai laisvos teritorijos esančiuose kalėjimuose, įvairiausiose vietose Lietuvoje, turime ir pastatų. Tiesiog reikia juos modernizuoti, tą ir padarysim.
Ir neprašysim papildomai nė vieno euro iš biudžeto. Kalba eis apie Norvegijos fondo lėšas. Tą šiandien ministrui pirmininkui mes pristatėme. Tą mes ir darysime.
– Kitaip sakant, Lukiškių kalėjimas bus iškeltas?
– Lukiškių kalėjimas bus iškeltas, bet jei kalbėsime tik apie Vilniaus miestą, tai ne tik Lukiškių kalėjimas bus iškeltas, bet ir pataisos namai, esantys Sniego g., kur yra 2 hektarų aptverta teritorija ir naudojamos tik 100 kv. metrų patalpos pusiaukelės namams.
Tai reiškia, kad tik 20 žmonių ten ateina panakvoti, o dieną jie dirba kitus darbus. Vilniaus miestas turėtų 2 gražias teritorijas ir galėtų panaudoti jas savo reikmėms.
– Lukiškių kalėjime yra patys sunkiausi kaliniai. Kur jie bus išskirstyti?
– Ten ne tik patys sunkiausi kalinami, ten yra ir tardymo izoliatorius. Bet vienoje teritorijoje gali būti visiškai skirtingi režimai, reikia tik atitikti tam tikrus reikalavimus, jie turi būti atskirti. Labai svarbu kamerinis tipas, kur žmonės kali po vieną, po du.
Tada yra dar mažesnė tikimybė įsinešti mobilų telefoną ar neleistinas medžiagas. Mes turime labai detalų, tikslų planą su pinigais ir lėšomis. Tai irgi paskelbsime viešai per kažkurį laiką.
– Ar kitos įkalinimo įstaigos yra pasiruošusios priimti kalinčius iki gyvos galvos?
– Jeigu mes atliktume tam tikrų patalpų renovaciją, remontus, tai būtų pasiruošusios. Tas projektas nėra tik vieno ministro E.Jankevičiaus, tai visos komandos darbas – tiek Teisingumo ministerijos, tiek Kalėjimų departamento, atsakingų žmonių.
– Ar yra minčių ir apie kitas įkalinimo įstaigas?
– Yra ir tolimesnių minčių, galbūt ir apie Kybartus kalbant.
– Ar reikia atskiro kalėjimo moterims?
– Aš manau, kad ne. Kaip pavyzdį galime paimti kad ir Pravieniškių įstaigą. Tai labai didelį aptverta teritorija. Už savaitės pradės veikti 3 nauji pastatai, kur yra kamerinis tipas, bet ten nesunkiai tilptų dar pora pastatų.
Mes perkėlėm ir vyksta konkursas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ten irgi yra numatyta laisvos vietos, tikrai galėtų vienas 2-3 aukštų pastatėlis atsirasti. Yra įvairių galimybių.
– Lukiškių kalėjimo pastatas išlieka, nes jis yra kultūros paveldas, bet kas ten galėtų būti? Jis bus parduodamas?
– Ne man spręsti. Mano užduotis yra iškelti kalinius, apie tolesnį pardavimą aš negalvoju. Matyt, būtų visas pastatas ir žemės plotas perduotas Turto bankui, o ten jau jie spręstų.
– Jūs mėnesį dirbate ministru. Kaip jums sekasi?
– Visai gera komanda, ministerijoje man patinka, labai stiprūs ministerijos departamentai, jų vadovai, skyrių vedėjai. Darbas einasi labai neblogai.
– Jaučiatės savo vėžiose?
– Tikrai įdomi ministerija. Aš maniau, kad darbas bus sausesnis, bet čia yra daug ekonomikos ir daug nepadarytų dalykų, kuriuos reikia nedelsiant daryti. Pavyzdys – kalėjimų sistema. Bet ne tik ten yra daug visko.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nauju laiku 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
