Niekam nekėlė abejonių ir tai, kad bet koks privatus verslas ne tiktai engia darbininkus, bet ir griauna šios tėvynės pamatus.
Atrodo, nemažai laiko praėjo, o toks marksistinis mąstymas vis dar gajus. Bent jau naujajam STT šefui Ž.Bartkui.
Pasak šio pareigūno, STT labiausiai laukiami tie žmonės, kurie nori dirbti Lietuvai, o ne pelną kraunantiems privatiems verslininkams.
Ar ne proletariato vadas V.Leninas mokė, kad darbininkija turi nutraukti juos engiančių kapitalistų grandines ir kurti teisingą valstybę?
V.Lenino įkurtoje valstybėje ir žurnalistams taip pat buvo nurodoma, ką galima ir ko negalima rašyti.
Nors su valdžios korupcija turinčios kovoti institucijos vadas žodžiais kryžiumi gula už nepriklausomą žiniasklaidą, sovietinis ilgesys vėl išlenda – užsimena, jog būtų labai gerai, kad žurnalistai rašytų apie atskleistą nusikaltimą, o ne apie tai, kaip veikia STT.
Kitaip sakant, nereikėtų rašyti apie tai, kaip STT persekiojami nekalti žmonės praranda sveikatą ir pinigus, kaip agentai nelegaliai seka įtariamuosius arba daro tokį psichologinį spaudimą, kad to neištvėrę piliečiai žudosi.
Ko gero, STT patiktų ir tai, kad agentų ir prokurorų apkaltintus žmones teismuose gintų vien valdiški advokatai.
Arba, kaip J.Stalino laikais, niekas negintų.
Tai rodo ir Ž.Bartkaus pasvarstymai: „Išeina žmonės iš prokuratūros į kitą barikadų pusę, tampa advokatais, išmanančiais visas vingrybes. Tai nėra gerai.“
Paveikslas lyg ir išryškėjo. STT svarbiausia, kad žiniasklaida (geriausia, matyt, valstybinė ar bent vadinama visuomenine) kuo mažiau domėtųsi jos darbo metodais, advokatai būtų bedančiai, o valstybei tarnautų tik tie, kurie nekenčia privataus kapitalo. Jis, beje, labiausiai papildo biudžetą.
Tuomet į teisėsaugos mėsmalę patekęs net niekuo dėtas pilietis bus išmėsinėtas, kad nekiltų klausimų, jog jis yra svarbesnis už kolektyvą.
