Dėl nepamatuotų suvaržymų didelių nuostolių patyrę naudotų automobilių iš JAV importuotojai neketina sėdėti sudėję rankų.
Gali būti, kad šimtais tūkstančių eurų žalą dabar skaičiuojantys verslininkai reikalaus ir šio verslo duobkasiu tapusio K.Navicko asmeninės atsakomybės.
Mat Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad ministro pasirašytas įsakymas dėl įvežamų iš JAV naudotų transporto priemonių pripažinimo atliekomis prieštarauja Konstitucijai.
Negana to, ministro netoliaregiškumas patuštino valstybės iždą – ne viena įmonė pastaruoju metu automobilius įveža per užsienio uostus.
Tose valstybėse lieka ir sumokami mokesčiai.
Advokatų kontora „Velička, Brazaitis ir partneriai“ jau rengia įmonės „Santris“ ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
Kol kas apskaičiuotos tik automobilių priverstinio laikymo sąnaudos – už 8 lengvuosius automobilius ir 2 motociklus įmonė „Autosabina logistic“ pateikė 4950 eurų sąskaitą.
Bet tai – ne galutinė ieškinio suma. Vilniaus bendrovė skaičiuoja, kiek nuo praėjusių metų liepos nuvertėjo įvežti prabangūs automobiliai. Nuostoliai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų, nes aikštelėje buvo įkalinti ir du „Porsche“ automobiliai.
Advokatų kontora „Velička, Brazaitis ir partneriai“ atstovauja dar kelių importuotojų interesams, taigi Aplinkos ministerijai gresia tikra ieškinių banga.
Muito mokesčiai – kitiems
Naudotų transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos vienas steigėjų Šarūnas Arifovas pabrėžė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į dėl valdininkų kompetencijos stokos nukentėjusį valstybės biudžetą, nes ne vienas importuotojas šiuo metu naudotus automobilius iš JAV įsiveža per kitas ES valstybes.
„Kai kurios bendrovės automobilių srautus nukreipė per Nyderlandus, todėl Lietuva praranda didelę dalį mokesčių. Manau, per metus biudžetas praranda milijonus eurų“, – sakė Š.Arifovas.
Šio verslininko atstovaujamos bendrovės, įveždamos automobilius per kitas ES šalis, papildomai patiria po 400 eurų transportavimo išlaidų – tiek kainuoja automobilvežiu atgabenti mašiną iki Lietuvos.
Todėl svarstoma galimybė dėl šios žalos atlyginimo irgi kreiptis į Aplinkos ministeriją.
Be to, importuotojai papildomai moka ir kitų valstybių jūrų uostams, kuriuose paslaugos brangesnės nei Lietuvoje.
Taip nukenčia ne tik verslas, bet ir Lietuvos valstybė, nes įplaukų negauna ir mokesčių dalies nesumoka krovos darbus Klaipėdos uoste atliekančios įmonės.
Ataką laiko neatsitiktine
Š.Arifovo manymu, valdžios ataka prieš transporto priemones iš JAV importuojančias bendroves nebuvo atsitiktinė.
Daug metų buvo kalbama, kad šių įmonių veikla itin nepatenkinti naujais automobiliais prekiaujantys verslininkai, kuriems importuotojai iš JAV sudaro didelę konkurenciją.
„Asociacijos narės per metus įveža tik apie 30 tūkstančių transporto priemonių, didžioji jų dalis iškart patenka į Ukrainą, Lenkiją, Rusiją ir kitas valstybes.
Tačiau taip išėjo, kad už milijoną automobilių, kurie, pasikeitus tvarkai, automatiškai buvo išregistruoti kaip nenaudojami, kalti tapome būtent mes, nors iš ES šalių įvežamų naudotų įdaužtų mašinų vidutinis amžius yra gerokai didesnis nei importuojamų iš JAV.
Tai buvo labai palanku naujų automobilių importuotojams“, – kalbėjo Š.Arifovas.
Sujudo po teismo žodžio
Tvarka dėl iš JAV įvežamų automobilių pripažinimo atliekomis buvo pasirašyta praėjusią kadenciją ir ant dokumentų yra ne K.Navicko, bet jo pirmtako aplinkos ministro Kęstučio Trečioko parašas.
Dabartinis Aplinkos ministerijos vadovas praėjusiais metais prieš liepos 1-ąją buvo susitikęs su verslininkais, tačiau griežti apribojimai po to buvo tik šiek tiek sušvelninti.
Todėl įsigaliojus naujajai tvarkai muitinių aikštelėse įstrigo šimtai automobilių.
Akivaizdu, kad tokiam posūkiui nebuvo pasirengę ir valdininkai.
Importuotojų interesams atstovaujantys teisininkai dabar baksnoja pirštu į jų neveiklumą.
Mat sulaikę atplukdytas tariamas atliekas aplinkosaugininkai nedarė nieko, nors pagal Aplinkos apsaugos agentūros potvarkį turėjo per 30 dienų surašyti privalomąjį nurodymą savininkui utilizuoti mašinas.
Trypčiojančius aplinkosaugininkus šių metų gegužę išgelbėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), pripažinęs, kad Aplinkos ministerijos nustatyta naujoji tvarka pažeidžia Konstituciją.
Tik tada susizgribta, kad vilkinti sprendimų negalima.
Viešas politiko akibrokštas
Nors oficialūs asmenys paprastai vengia kritikuoti LVAT sprendimus, K.Navickas pasielgė kitaip – šių metų gegužės 11-ąją ministras asmeninėje socialinio tinklo paskyroje brūkštelėjo savo nuomonę.
„Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, bet ar dėl to daugiau naudos bus visuomenei? Akivaizdu, kad atsikratyti šalies kaip Europos Sąjungos automobilių sąvartyno etiketės greitai nepavyks! Nuotraukoje – po šio teismo sprendimo eksploatavimui tinkama transporto priemonė“, – socialiniame tinkle graudeno ministras.
Toks politiko žingsnis pribloškė ir verslininkus, ir teisininkus.
Mat tokių surūdijusių metalo gabalų, kokie matyti paskelbtoje nuotraukoje, niekas net nebandydavo įvežti.
„Tai akivaizdus bandymas klaidinti visuomenę“, – sakė ministro įrašą ir iliustraciją išvydęs verslininkas Š.Arifovas.
Aplinkos ministerijos vadovas klaidina visuomenę
Evelina Veličkienė
Advokato padėjėja (advokatų kontora „Velička, Brazaitis ir partneriai“)
„Ministro K.Navicko socialiniame tinkle paskelbta transporto priemonės dalis (jeigu pagal dokumentus būtų įvežta kaip transporto priemonė) iš JAV būtų atgabenta tik su žyma „Certificate of destruction“ (neremontuojamo automobilio pažymėjimas).
Pereiti mašinos, turinčios neremontuojamo automobilio pažymėjimą, techninės apžiūros ir registruoti transporto priemonės nebuvo galima ir iki 2016 metais aplinkos ministro pasirašyto įsakymo, išskyrus ypač retas išimtis.
Tačiau įsakymo pakeitimu buvo apibrėžtas ne tokių transporto priemonių grąžinimas į eismą. Šiuo dokumentu buvo nustatyta tvarka, kada automobilis gali būti priskiriamas prie atliekų. Tvarka galiojo ne tik neremontuojamiems, bet ir taisytiniems automobiliams.
JAV yra sukurta ir veikia sistema, kuri kruopščiai atrenka eismui tinkančias transporto priemones. Tokioms suteikiami atitikties dokumentai („Certificate of salvage“ arba „Certificate of title“). Šiuos sertifikatus turinčios transporto priemonės yra laikomos tinkamomis naudoti ir suremontuotos gali būti grąžinamos į eismą.
Prie atliekų kategorijos nepriskiriamos transporto priemonės, turinčios nacionalinės valstybės (šiuo atveju – JAV) išduotą atitikties sertifikatą su žyma „Certificate of salvage“ arba „Certificate of title“.
Atkreiptinas dėmesys ir į viešus Aplinkos ministerijos pareiškimus dėl 2011 m. Europos Komisijos neva nustatytų aplinkosaugos kriterijų naudotiems automobiliams. Direktyvoje 2006/12/EB apibrėžiamos atliekos, nurodoma, kaip atliekų turėtojas jas privalo sutvarkyti, bet nėra konkrečiai įvardytos transporto priemonės, kurios pripažįstamos atliekomis.
Nurodyta, kad nuspręsti, kas laikoma atlieka, gali tik teismas, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį.
Todėl aplinkos ministro viešai pareikšta nuomonė su iliustracija socialiniame tinkle apie LVAT sprendimą yra klaidinga. Pagal teisinį reglamentavimą, toks „automobilio laužas“ negali būti eksploatuojamas Lietuvoje ir po LVAT sprendimo.“
Automobilių importas: skaičiai ir faktai
Praėjusiais metais, palyginti su 2016-aisiais, naudotų automobilių importas smarkiai išaugo – nuo 142 tūkst. iki 167 tūkst.
Daugiausia Lietuvoje įregistruota automobilių, atgabentų iš Vokietijos, – per 66 tūkstančius. Amerikietiškų automobilių buvo įregistruota 7,5 tūkst. – 37 proc. daugiau nei 2016 metais, tačiau kelis kartus daugiau jų buvo reeksportuota.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais iš JAV į Lietuvą buvo atgabenta 44,7 mln. eurų vertės lengvųjų transporto priemonių (naudotų ir naujų).
Galima palyginti: iš Estijos atgabenta 85 mln. eurų vertės automobilių, iš Vokietijos – 76,5 mln. eurų, iš Italijos – 66,9 mln. eurų, iš Latvijos – 52,6 mln. eurų, iš Prancūzijos – 37,9 mln. eurų vertės.
