„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, į valstiečių siūlomą naują parlamentinį tyrimą įtraukti ir šios Vyriausybės veiksmus ragina valdančiojoje koalicijoje esančios Socialdemokratų darbo frakcijos atstovai.
R.Karbauskis ketvirtadienį „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad tam neprieštarautų: „O ko mums bijoti? Mes dėl to jokių problemų nematome.“
Politikas neabejojo, kad reikiamus parašus sudaryti specialiąją tyrimo komisiją valstiečiams pavyks surinkti jau penktadienį, bet dar neaišku, kiek jų bus, nes Seimo nariai nėra matę projekto teksto.
Planuojama, kad naujoji komisija darbą turėtų baigti tik kitų metų gegužę.
Anksčiau buvo svarstoma, kad komisijai vadovautų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Tačiau šią savaitę politikė pareiškė, kad šios misijos gali tekti imtis jos frakcijos kolegai Virgilijui Poderiui.
Tuo metu V.Poderis teigė, kad apie tokią galimybę su juo net nebuvo kalbama.
Nori įvardyti politikus
R.Karbauskio ir jo bendražygės A.Širinskienės užmojai pratęsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą tyrimą dėl verslo įtakos politikams vertinami gana skeptiškai.
Bet pats valstiečių vedlys įsitikinęs, kad naujas tyrimas reikalingas, nes Vytauto Bako vadovaujamo NSGK išvadose esą daugiau akcentuojama verslo įtaka politiniams procesams, bet nėra vertinama politikų atsakomybė.
Kaip matyti iš Seimo nutarimo projekto, kurį pavyko gauti ir „Lietuvos rytui“, naujos komisijos užduotis bus nustatyti konkrečias aplinkybes bei politikus, kurių veiksmai lėmė, kad 2009–2012 metais suklestėjo verslo grupės.
Projekte konkrečių pavadinimų nėra, bet kalbama apie NSGK išvadose minimas verslo grupuotes, kurios buvo įgijusios požymių, esą leidusių siekti atskirų valstybės institucijų užvaldymo.
Aiškinsis, kas ir ką žinojo
Projekte taip pat siūloma, kad būsimoji komisija ištirtų ir nustatytų, ar 2008–2016 metais aukščiausi valstybės vadovai buvo informuojami apie galimą neteisėtą įtaką ar poveikį politiniams procesams.
„Jei aukščiausi valstybės vadovai buvo informuoti, nustatyti, kodėl jie nesiėmė veiksmų, kad sustabdytų neteisėtą įtaką ar poveikį politiniams procesams, ir kaip šis neveikimas paveikė valstybės interesus bei raidą“, – dėstoma dokumento projekte. Jame „socdemdarbiečiai“ siūlo įrašyti tyrimo laikotarpį, kuris taip pat apimtų 2017 ir 2018 metus.
Nors šiuo atveju konkretūs pareigūnai irgi nėra įvardijami, neabejojama, kad gali būti siekiama išsiaiškinti, kokia slaptųjų tarnybų informacija per tą laiką buvo pasiekusi Vyriausybės bei Seimo vadovus ir prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Lietuvos rytui“ paskelbus prezidentės elektroninį susirašinėjimą su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu, šalies vadovė iš pradžių pareiškė, kad jai buvo žinoma apie įtartinus politikų ryšius su koncernu „MG Baltic“.
Tačiau netrukus po to prezidentė pakeitė poziciją pareikšdama, esą per visą jos prezidentavimo laikotarpį nieko panašaus į paviešintą buvusią slaptą pažymą ji iš VSD nebuvo gavusi.
Daug tikisi iš A.Sacharuko
Seimo nutarimo projekte taip pat siūloma aiškintis valdančiosios koalicijos formavimo aplinkybes po 2008 metais vykusių parlamento rinkimų, kai valdžią pasidalijo keturios partijos, o premjeru tapo konservatorius Andrius Kubilius.
Tyrimo komisija turėtų aiškintis, ar frakcijoms ir pavieniams Seimo nariams, skatinant juos remti valdančiąją daugumą, nebuvo daroma neteisėta įtaka ar poveikis.
Apie tai garsiai prakalbo buvęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas, priklausęs buvusiai Tautos prisikėlimo partijai. Skilus šiai partijai jis teigė pajutęs didžiulį „MG Baltic“ ir konservatorių spaudimą bei persekiojimą.
Buvęs politikas tvirtino, kad už paramą tuometei valdančiajai daugumai jam buvo siūloma pinigų. Šaltinių teigimu, valstiečiai tikisi, kad A.Sacharukas komisijai gali pateikti to įrodymų.
Seimo komisija taip pat turėtų aiškintis, kokios partijos ir politikai, kurių veiklos tyrimo neapėmė NSGK, 2008–2016 metais turėjo ryšių su šio komiteto išvadoje įvardytomis arba kitomis verslo bei interesų grupėmis, kurias ypač domino energetikos projektai.
Šiai komisijai siūloma ištirti ir nustatyti atvejus, kai buvo daroma neteisėta įtaka ar poveikis teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovų parinkimui ar skyrimui, taip pat neteisėtai siekta daryti įtaką teisėsaugos institucijų veiklai. Šiuo atveju tyrėjai greičiausiai aiškintųsi dabartinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio skyrimo aplinkybes.
Ir neprisidės, ir prisidės
Didžiausia opozicinė – konservatorių – frakcija jau anksčiau yra paskelbusi, kad neprisidės prie jokių valstiečių iniciatyvų sudaryti komisijas ir nedalyvaus jų veikloje.
Liberalų vadovas Eugenijus Gentvilas – ne toks kategoriškas: „Jei ši komisija tirs valstiečių ir Agrokoncerno veiklą, mes prisidėsime.“
Opozicijoje esantys socialdemokratai naujos komisijos sudarymui nepritaria, nors jų lyderis Gintautas Paluckas, pavyzdžiui, pasiūlymus ištirti prezidentės veiklą įvertino palankiai.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovė Rita Tamašunienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad sprendimas dėl komisijos bus priimtas susipažinus su formuluojamais klausimais: „Bet yra nusiteikimas pratęsti tyrimą ir viską atskleisti.“
