Mat juodžemiu užpiltą teritoriją prie Seimo rūmų pavadinti gėlynu
nesiverčia liežuvis. Kaip ir kartono lakštais apkaltos piramidės to
lauko viduryje – fontanu. Greičiau ūkininko pašiūrė kastuvams ir
grėbliams susidėti.
Kad Vilnius moka įrengti fontanus, galime įsitikinti Lukiškių aikštėje.
Čia karštomis dienomis turškiasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
O valdžiai buvo proga pasigirti, kad įrengė į judesius reaguojantį
pasaulyje analogų neturintį interaktyvųjį fontaną, kuriam galima
diriguoti.
R.Šimašius fontaną netgi palygino su Leninu. Mero žodžiais,
anksčiau Iljičius Lukiškių aikštės viduryje dirigavo mūsų gyvenimą,
o dabar kiekvienas vilnietis vakarais galės diriguoti laisvo fontano
šokį. Tai ir yra laisvės miestas, kurio viziją R.Šimašius turįs jau
seniai.
Diriguoti ir džiaugtis laisvo fontano šokiu vilniečiai gali nuo 21 iki
24 valandos. Čia R.Šimašius galėjo pridurti: tada, kai diriguoti
vilniečiams baigia visos valdžios.
Pasaulyje analogų neturintis fontanas judesių klauso tik nusileidus
saulei, tad pradėjus trumpėti dienoms po truputį keisis ir dirigavimo
laikas. Gali būti, kad rudenį dirigavimo laikotarpis priartės prie
darbo dienos pabaigos, kai valdžios vyrai ir moterys traukia namo iš
Seimo ar ministerijų.
Interaktyvusis fontanas dirigavimo ar labirinto programas suaktyvina
pagal žmonių judesius ar judėjimo kryptį. Tad kiekvienas vilnietis gali
pasijusti valdžios atstovu ar, prisiminęs praeitį, – Iljičiumi. Kaip
kuriam patinka.
Beje, fontaną įrengti savivaldybei nekainavo. Jį padovanojo bendrovė
„Poolservice.LT“.
Gedimino prospektu paėjėkime mažiau nei puskilometrį nuo išgirto
Lukiškių fontano, užmirškime televizorių ekranuose ar nuotraukose (o gal
ir gyvai) matytus šviečiančius ir iki dangaus šaunančius Las Vegaso,
Dubajaus fontanus.
Keista, kodėl Vilniuje iki šiol niekam į galvą nešovė pasigirti
pasaulyje tuo bulvių lauku prie Seimo rūmų. Ir atrodo, kad jis ten
plytės dar ne vienus metus. Nes kadaise šioje vietoje veikusio fontano
purkštukai paslaptingai dingo.
Savivaldybė, kuri buvo atsakinga už purkštukų saugojimą, net nenutuokia,
kada įvykdyta vagystė, – gal dabar, gal žiemą.
Akivaizdu, kad ne tik purkštukai, bet ir prieš penkerius metus kartono
lakštais apkalta fontano piramidė savivaldybei nėmaž nerūpi. Paprašė
Seimas perduoti teritoriją ir fontano priežiūrą – Vilniaus valdžia
nesugebėjo išpainioti teisinės kebeknės.
O ir tas sunkiai gėlynu pavadinamas plotas aplink piramidę kasmet vis
prastyn. Kažkas jau ir pomidorų daigų jame matęs. Gal iš tiesų Vilnius
rengiasi pasauliui pasigirti, kad yra valstiečių šalies sostinė su jos
simboliu prie valdžios rūmų?
O jeigu ne, gal verslininkai gali Seimui padovanoti fontaną, jeigu
Vilniaus valdžia neįstengia?
„Sostinė“
