„Esu pasipiktinusi Lietuva, jos įstatymais, o konkrečiai – šaukimu į kariuomenę. Mano sūnus jau 5 metus yra deklaravęs, kad gyvena Anglijoje. Jis mokosi universitete, dirba labai gerą darbą inžinerijos srityje. Bet gimtoji šalis ir toliau sugeba mus sunervinti“, – rašoma anoniminiame redakciją pasiekusiame laiške. Moters teigimu, ši situacija kainavo šeimai daug nervų.
„Mano sūnus gavo šaukimą į kariuomenę. Bet mes paskambinome, nusiuntėme visus dokumentus, kuriuos dar reikėjo išversti į gimtąją kalbą, o šis malonumas mums kainavo 100 eurų. Bet ne, kariuomenės atstovai perskambina ir dar pasako, kad reikia sumokėti 15 eurų administracinę baudą“, – pasakojo moteris, kaip jos sūnus tapo kaltas be kaltės.
„Negi kariuomenė per mažai prabangių šaukštų nusipirko? Kad iš kiekvieno sūnaus ima pinigus, jau trūksta žodžių. Vaikas baigė 12 klasių, ir tegul jį šaukia į kariuomenę, tegul nedaro nesąmonių. Vaikai, išvažiavę iš Lietuvos, sukūrė savo gyvenimą, o jie su savo įstatymais baigia paskutinius žmones išvaryti iš Lietuvos“, – rašė moteris.
Pačių prievolininkų reikalas
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Giedrės Kazlauskienės atsiųstame atsakyme teigiama, kad karo prievolė nepriklauso nuo gyvenamosios vietos.
„Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Vien tik išvykimas (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, nes karo prievolė kyla iš Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo“, – aiškino G.Kazlauskienė.
Jos teigimu, kiekvienas pilietis turi pats pažiūrėti, ar nepateko į kiekvienų metų pradžioje skelbiamus šaukiamųjų sąrašus. „Sąrašuose prie pavardės jaunuolis pamato visą reikiamą informaciją: iki kada turi atvykti, kur atvykti ir ką atsinešti“, – rašoma Lietuvos kariuomenės atstovės atsakyme.
Ji priminė, kad jau antrus metus karo prievolininkams šaukimai dėl pirmojo atvykimo nėra siunčiami. Jie pranešimus gauna tik tada, kai jiems jau gresia administracinė atsakomybė.
„Būtent todėl minėtas asmuo ir gavo baudą už padarytą administracinį nusižengimą – neatvykimą pirmąjį kartą iki numatytos dienos. Tokia praktika yra įprasta, – sakė G.Kazlauskienė. – Sakysite, kad jaunuolis negalėjo, nes negyvena Lietuvoje. Tad atsakymas būtų toks: jaunuolis turėjo pasitikrinti, ar pateko į šaukiamųjų sąrašus dar metų pradžioje, susisiekti su nurodytu karo prievolės specialistu ir pasiteirauti, ką daryti ir kokius dokumentus ir kaip pristatyti“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovė.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad šauktinių kariuomenė Lietuvoje buvo grąžinta 2015 metais.
