Sprendimą vadina trumparegišku
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje ir „Misija Sibiras“ projekto dalyvis Vygaudas Ušackas naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad žinią, jog Rusija nebeįsileidžia projekto ekspedicijos išgirdęs iš paties Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Udalcovo.
„Dar vakar su juo kalbėjausi. Pasakiau ambasadoriui, kad tai labai trumparegiškas ir klaidingas sprendimas. Kapų tvarkymas yra šventas reikalas. Tai visuomet girdėjome iš paprastų rusų, kuriuos sutikdavome Rusijoje“, – sakė jis ir pridūrė, jog tikisi, kad Rusija savo nuomonę pakeis.
V.Ušacko teigimu, „Misija Sibiras“ yra populiariausias jaunimo projektas, kurio atrankoje kasmet dalyvauja daugiau nei tūkstantis žmonių. „Projektas labai populiarus, žmonės bus nustebinti tokio sprendimo ir labai nusivylę. Įtampos santykiuose su Rusija ir taip yra net per daug, o tokie neapgalvoti sprendimai, dar labiau pakenks normaliems ryšiams dėl žmonių, kuriuos reikia išsaugoti“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo teigimu, tokie nesutarimai kursto ir politines įtampas. „Nežinau visų detalių, bet Rusijos pusė kelia klausimus dėl to, kad jiems būtų leidžiama tvarkyti rusų kapus Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu mums reiktų spręsti pragmatiškai, vis dėl to kapų tvarkymas – toks dalykas, reikia sudaryti sąlygas, bet, aišku, nereikia veltis į tuos susitarimų protokolus, kuriuos Rusija nori pasirašyti.
Vakar sakiau ambasadoriui, kad nereikia į tai žiūrėti formaliai, o reikia kalbėti su Lietuvos valdžia, kad būtų sudaromos sąlygos... Jei sutarties pasirašymas naudojamas kaip priežastis, preliudija, siekiant uždrausti „Misiją Sibiras“, tai tada jau kiti dalykai, bet jei nori tvarkyti karių kapus, tai reikia sėsti ir kalbėti“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lietuvos pusė neprašo jokių sutarčių ar protokolų dėl lietuvių kapų tvarkymo.
Planų neatšaukia
Į lietuvių tremties vietas Rusijoje vykstančios ekspedicijos „Misija Sibiras“ atstovai tikisi, kad Maskvos sprendimas neįsileisti į šalį šio projekto dalyvių nėra galutinis.
„Tikimės, kad šiandien paskelbtas sprendimas nėra galutinis. Savo planų kol kas neatšaukiame ir ruošiamės ekspedicijai“, – BNS penktadienį sakė projekto vadovė Raminta Kėželytė.
R. Kėželytė teigė apgailestaujanti, kad Rusija visuomeninę iniciatyvą susiejo su politinėmis derybomis. „Yra pasimetimo reakcija, kaip esame suplakti į šitą vieną situaciją“, – teigė „Misija Sibiras“ vadovė.
„Labai norisi atsiriboti nuo tų sąsajų su politine plotme, nes kitoms iniciatyvoms Lietuvoje ir Rusijoje, susijusioms su kapinių tvarkymu ar istorine atmintimi, mes jokios įtakos neturime ir tiesiog vykdome savo misiją“, – pridūrė ji.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos sprendimą pavadino nepagrįstu ir neproporcingu.
Šiemet į misijos ekspedicijos komandą patekęs Antanas Urbonas teigė, kad šiandien išplatinta žinia jį šiek tiek nuvylė, tačiau vaikinas sakė, kad tikisi, jog kliūtys laikinos. „Labai tikiuosi, kad tai nėra galutinis sprendimas ir misijos įvyks. Šiemet į Krasnojarsko kraštą turėjo būti siunčiamos dvi komandos“.
Žingsnis nebuvo netikėtas
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros dr. Viktoras Denisenko teigė, kad toks žingsnis nėra netikėtumas:
„Rusijos veiksmai, nukreipti prieš „Misija Sibiras“ projektą, nėra itin netikėti, turint galvoje visą Lietuvos ir Rusijos, ar plačiau – Rusijos ir Vakarų, santykių kontekstą.
Viena vertus, Rusijos ambasada sieja sprendimą užkirsti kelią tremtinių kapų tvarkymo misijai su tuo, jog Lietuva neva trukdo tvarkyti sovietinių karių kapus savo teritorijoje. Tačiau reikia suprasti, jog viskas, kas yra susiję su vadinamuoju Didžioju Tėvynės karu, šiandieninėje Rusijoje yra politizuojama, naudojama ne tiek atminties politikai, kiek tam tikrai istoriniais naratyvais paremtai propagandai.
Nėra abejonių, kad kritusių karių kapavietės turi būti tvarkomos nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje jie kovėsi, tačiau Rusija akivaizdžiai paverčia tai savo politinio žaidimo dalimi.
Lygiai taip pat ir kelio naujai „Misija Sibiras“ ekspedicijai užkirtimas yra to žaidimo dalis, bandymas daryti įtaką Lietuvos sprendimams, o gal ir banalus kerštas už Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiui tarptautinėje arenoje.“
Vilniaus universiteto išplatintame V. Danisenko komentare teigiama: „Į visą tai galima pažvelgti ir platesniame kontekste. Kaip tik pastaraisiais mėnesiais viešoje erdvėje atsirado nemažai informacijos, kuri rodo, kad Rusijoje sąmoningai trinama atmintis apie Stalino laikų represijas.
Šio proceso dalimi, pavyzdžiui, tampa ir tam tikrų dokumentinių liudijimų – nuteistųjų apskaitos kortelių – naikinimas. Tai atitinka oficialią Maskvos politiką, siekį pateikti idealizuotą sovietinės praeities vaizdą, ištrinant iš jo nemalonius istorinius aspektus. „Misijos Sibiras“ veikla, žiūrint Kremliaus akimis, yra kenksminga tam tikslui, nes lietuvių tremtinių kapai tolimose Rusijos platybėse prieštarauja dabartinės Rusijos puoselėjamam dar sovietiniam naratyvui apie „savanorišką“ Baltijos šalių prisijungimą prie Sovietų Sąjungos ir tuos „džiaugsmus“, kuriuos šiems kraštams neva atnešė sovietmetis“.
