Renginio, kuriame susiburtų pasaulio lietuviai ir Lietuvos tautinės bendrijos, idėja kilo prieš dvejus metus, sako Dalia Henke. Jos teigimu, mintys, kaip paminėti Lietuvos šimtmetį, išaugo iki didelio renginio: ,,Norisi, kad būtume kaip didelė šeima, kad pasaulio lietuviai prisistatytų. Galima pajusti susiskaldymą tarp išvažiavusių ir likusių gimtinėje lietuvių. Todėl svarbu visiems susipažinti akis į akį, ką bus galima padaryti aplankant paviljonus.“
Anot D. Henke, Rotušės aikštėje bus galima sulaukti ir koncerto. „Didžiajame Dainų šventės renginyje šie, daugiau nei tūkstantis šokėjų ir dainininkų, pasirodys bendroje masėje, o čia – kaip grupės. Beje, jie šoks ir dainuos ne tuos pačius kūrinius kaip finaliniame koncerte. Norime, kad tai būtų unikalu“, – pasakoja šventės idėjos autorė.
Apsilankę Rotušės aikštėje pamatys ne tik bendruomenių paviljonus ir koncertą, bet ir pasaulio lietuvių menininkų kūrinius: „Komisija, kurią kuruoja Lietuvos dailės muziejus, atrinko menininkus iš 19 pasaulio šalių. Parodą surengėme Rotušės viduje. “
Sukviesti pasaulio lietuvius – didelis darbas
Paklausta, ar sunku buvo į renginį sukviesti pasaulio lietuvius, D. Henke tvirtina, kad į procesą buvo įtraukta Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba, prezidentūra, vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija. „Reikėjo visiems įrodinėti, kas tai per idėja, nes renginys – didelis. Kita organizavimo pusė buvo įkalbinti pasaulio lietuvius, kad jie atvažiuotų, užsiregistruotų šokiams, dainoms, pasirodymams. Tai buvo didelis darbas“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
Susiskaldymas tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir išvykusių į užsienį, anot D. Henke, formuojasi dėl nežinojimo: „Neteisinga sakyti, kad išeiviai išvažiavo ir paliko Lietuvą. Jie vis tiek lietuviai, garsina savo šalį. Mano vaikai gimė Vokietijoje, bet dukra nesako, kad ji pusiau lietuvė, pusiau vokietė. Ji teigia: aš 100 proc. lietuvė ir 100 proc. vokietė.“
D. Henke sako, kad labiausiai norisi patirti bendrystės jausmą. „Juk esame šeima, viena tauta. Simboliška ir gražu, kad renginį atidarys prezidentė, atvyks ir premjeras, užsienio reikalų ministras. Galiausiai šventę užbaigsime koncertu su Andriumi Mamontovu, tuo pačiu atversime kelią kitiems Dainų šventės renginiams“ – tvirtina pašnekovė.
Paklausta apie Dainų šventės sukeliamas emocijas, D. Henke teigia, kad jai ši proga – lietuvybės simbolis: „Dalyvavau 2014 m. Dainų šventėje, nes pati šoku Hamburgo kolektyve. Tai nuostabus įvykis gyvenime – repeticijos, dalyvavimas, kai susijungiama su visa Lietuva. Nesprendžiame jokių politinių klausimų, tiesiog dainuojame ir šokame. Pats tikslas yra net ne Dainų šventė, o visas procesas, pasiruošimas, planavimai... Šiomis dienomis į Vilnių suguža viso pasaulio lietuviai, tai labai smagu.“
D. Henke prisipažįsta, kad yra ir dalykų, kurie keistai stebina. „Dalyvauju antrą kartą ir pastebiu, kad vilniečiai mažai domisi Dainų švente. Jie nežino, kur vyks renginiai, kas bus... Atrodo, kad visame pasaulyje tuo gyvename, o čia esantieji tuo domisi mažiau. Galbūt Lietuvoje gyvenantiems tai atrodo ne taip reikalinga“, – svarsto pašnekovė.
Siūlo daugiau džiaugtis, o ne pavydėti
Lietuvių bendruomenių užsienyje prisistatymo koordinatorė Jurga Gailiūtė sako renginio metu Rotušės aikštėje labiausiai laukianti draugiškumo ir bendrystės dvasios: „Ėmiausi dirbti prie šio renginio todėl, kad D. Henke mane įkalbėjo, jog nėra „jų“ ir „mūsų“. Visi, tiek išvykę, tiek likę, esame lietuviai. Norisi, kad visi ateitų, širdyje nešdamiesi tokią žinutę.“
Pasak J. Gailiūtės, susiskaldymas tarp lietuvių mažėtų, jei nebūtų tiek pavydo. „Jei mokėtume labiau džiaugtis vieni kitų pasiekimais, o ne pavydėti, bendrystės jausmo būtų daugiau. Viskas prasideda nuo vieno žmogaus. Jei kiekvienas taptų atviresnis, jo geranoriškumas pasiektų visus“, – tikina pašnekovė.
Šventės koordinatorė kviečia ateiti į Rotušės aikštėje esančius paviljonus, kuriuose netrūks veiklos: „Mums tai iššūkis, nes niekas niekuo neprekiaus. Tačiau visi dalinsis – patirtimi, džiaugsmu, tuo, kaip kiekviena šalis gyvena, kaip garsina Lietuvą. Turkijos lietuviai mokys piešti ant vandens, bus dirbtuvės. Vokietijos paviljonas pristatys instaliaciją apie pokario lietuvius. Visuose paviljonuose bus galima pasivaišinti. Norvegijos lietuvių paviljone – vafliukais, Šveicarijos – šokoladu, Australijos – vaisiais ir pan.“
Kaip tvirtina J. Gailiūtė, kiekviename paviljone bus ekranai su vaizdo medžiaga, filmuota įdomiuose užsienio lietuvių projektuose. „Visi tikrai pasiruošę. O svarbiausia bus bendravimas iš širdies į širdį. Esmė yra bendrauti ir susipažinti, nes kai sužinai, atskirtis mažėja“, – sako pašnekovė.
