Renginyje buvo ir politinio prieskonio – jo organizatorius Lietuvos laisvės sąjungos partijos pirmininkas Artūras Zuokas kvietė praeivius prisidėti prie piešinio dėliojimo.
Renginio pradžios laukę ir aikštėje stoviniavę Algimantas ir Rima teigė, kad renginys jiems patinka. Bet jie Vytį Lukiškių aikštėje norėtų pamatyti ne tik dėlionės pavidalu.
„Ant žemės visada būna pradžia, stovi tik vėliau. Bet vis tiek labai gražu“, – pasakojo Rima. Praeiviai sutiko, kad norėtų, kad Lukiškių aikštėje atsirastų Vyčio skulptūra. „Bunkerių jau gi ir taip daug prikasta“, – pasakojo Algimantas.. „Kaunas yra vienintelis miestas, kuris dar lietuviškumo turi, visi gi baigiasi. Jei Vyčio nėra niekur, tai jau sunkiai jis yra miestas. Dabar gi bando apsimesti, kad nebuvo Lietuvos iki Nepriklausomybės. Mes patys padedam Kremliui, tą istoriją naikindami“, – teigė Algimantas.
Rima, visgi sakė, kad Kaune ketvirtadienį atidengiamas Vytis nėra nuoširdus. „Patriotiškumą gi reikia širdyje nešiotis, o ne gigantomanija užsiimti“, – pasakojo moteris.
Renginio pradžioje A.Zuokas kvietė visus praeivius prisidėti prie rekordinio Vyčio sudėliojimo. „Tai bus didžiausias Vytis, kuris bus įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Kviečiu visus prisijungti“, – ragino politikas.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad Lukiškių aikštės ir jo memorialo likimas iki šiol lieka neaiškus. Nors konkurse laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, tačiau mintys apie Vytį šioje vietoje iki šiol nerimsta.
