„Dar eičiau, kad reiktų kovoti. Labai ačiū, tokį didelį apdovanojimą gavau, nors pabaigoje amžiaus – 92 metai. O dirbau nuo 1944 metų. Džiaugiuosi, kad esu, gyvenu, tik gaila brolių partizanų, nes jie visi žuvo“, – ašaras Prezidentūroje šluostėsi O. Veličkaitė-Mėta.
Būdama 17-kos jis tapo partizanų Adolfo Ramanausko Vanago ir Vaclovo Voverio Žaibo ryšininke, davė priesaiką. 1946 metais buvo išduota, patyrė kankinimus Alytuje ir Lukiškėse, per tardymus buvo stipriai mušama, tačiau partizanų neišdavė.
„Labai norėjau gražios Lietuvos“, – sakė ji, žurnalistų paklausta, kodėl ryžosi tapti ryšininke, žinodama, kad rizikuoja savo gyvybe.
„Buvau labai suluošinta, bet džiaugiuosi, kad partizanavau. Aš gerai gyvenu, nenusimenu, sulaukiau tokio amžiaus“, – po apdovanojimo ceremonijos BNS sakė buvo partizanų ryšininkė. Ji pasakojo, kad padedant partizanams tekdavo įveikti dešimtis kilometrų pėsčiomis per miškus.
Vėliau O. Veličkaitė-Mėta buvo ištremta į Sibirą.
Senolė džiaugiasi, kad jai pavyko sukurti šeimą, susilaukti vaikų. Ji tik sielojosi anksti netekusi vyro.
Buvusi partizanų ryšininkė dabar ji gyvena Palangoje, džiaugiasi sulaukianti pagalbos iš kurorto mero Šarūno Vaitkaus.
