Studijomis liko patenkintas
Nors vyras turi progresuojančią regėjimo negalią, dėl ligos jam kartais sunku išlaikyti dėmesį, ypač kai jaučia stresą, tai jo nesustabdė siekiant tikslo. Pats pašnekovas pasakojo, kad labai dažnai žmonės, kuriems daugiau nei 45 metai ir kurie turi regėjimo negalią, suserga depresija ir klimpsta į alkoholizmo liūną. „Vėliau ieško virvės... Esu buvęs kariškis ir, išgirdęs apie tokią statistiką, pasakiau sau: „Kelkis ir eik“, aš turiu motyvacijos mokytis“, – kalbėjo jis. Šiuos savo žodžius jis įrodė darbais.
„Savo studijomis aš integruojuosi į visuomenę. Į universitetą atėjau žinių, kad galėčiau atitraukti dėmesį nuo savo negalios. Mano negalios kiti nepastebi, noriu būti savarankiškas. Vaikštau su lazdelė, o be jos einu iš atminties žinomais maršrutais. Atrodau kaip sveikas žmogus“, – kalbėjo pašnekovas ir šyptelėjo pripažinęs, kad į universitetą vesdavo pats tiesiausias šaligatvis.
„Prieš ketverius pradėjau studijas Vilniaus universitete. Mano pasirinktų psichologijos studijų programa buvo skirta jau turintiems aukštąjį išsilavinimą žmonės, studijos vykdomos sesijiniu tvarkaraščiu, kuris buvo labai patogus. Didelės pagarbos ir padėkos verti mano dėstytojai, tai savo srities profesionalai, suteikę vertingų žinių“, – kalbėjo pašnekovas ir pokalbio metu kelis kartus patikslino, kad jo istorijoje reikėtų atskirti patį studijų procesą nuo to, kaip veikia studijų administravimo sistema. Problemų D. Kazlauskui kilo tuomet, kai prireikus akies operacijos jis ėmė domėtis, kaip galėtų pratęsti savo mokslus dar metams.
Diplomo taip ir negavo
D.Kazlauskas jau turį vieną aukštojo mokslo diplomą, o antrojo po ketverių metų studijų negavo. Nors jis ir išlaikė visus egzaminus, parašė baigiamąjį bakalauro darbą, kurį darbo vadovas ir recenzentė siūlė vertinti teigiamai, vis dėlto kitų komisijos narių nuomonė buvo kitokia.
Pašnekovo teigimu, jam koją pakišo pati darbų gynimo procedūra. Regėjimo negalią turintis studentas prašė galimybės nerengti vaizdinės prezentacijos, tačiau sulaukė atsakymo, kad taip elgtis „nerekomenduotina“.
Nors pašnekovas tikino, kad jo atveju svarbiausia ne diplomas, o įgytos žinios, vis dėlto dėl kai kurių neįgalių studentų vertinimo aspektų pateikė klausimų VU vadovybei.
Pasigedo reglamento
„Pats dalyvavau diskusijoje dėl to, kad universitete reikėtų sukurti neįgaliųjų poreikių anketą studentams, kaip numato Neįgaliųjų asmenų integravimo įstatymas. Jokio praktiškai veikiančio reglamentavimo dėl jos kol kas nėra“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad negalią turintiems žmonėms reikėtų suteikti galimybę labai konkrečiai raštu informuoti universiteto vadovybę apie savo turimus specialiuosius poreikius.
Anot pašnekovo, VU interneto svetainėje pateikiama informacija, kad „studentai kviečiami reikšti savo poreikius dėl studijų sąlygų sudarymo, nes tik dialogo metu galėsime efektyviausiai užtikrinti individualių poreikių atliepimą ir skatinti orų ir nepriklausomą dalyvavimą akademiniame gyvenime“, bet praktinis tokių deklaracijų įgyvendinimas, anot pašnekovo, kliūva.
Jis prisipažino manęs, kad universiteto svetainėje išsakyti teiginiai remiasi bent jau senato nutarimais ar rektoriaus įsakymu, o pasirodo, kad visi šie darbai laukia ateityje.
Studijų metams nepratęsė
D. Kazlauskas papasakojo ir apie savo bendravimą su studijas finansuojančiu ir pragyventi skirtas paskolas suteikiančiu VSF.
„Įstojus į universitetą man viskas sekėsi puikiai. Taip buvo iki 2017 metų, kai sužinojau, kad man reikės skubios kairiosios akies operacijos, po kurios lauks pusmetį truksiantis gydymas. Norėjau išsiaiškinti, ar galiu savo studijas pratęsti dar metus išlaikydamas nuolatinę studijų formą“, – kalbėjo D. Kazlauskas.
Vyrui pradėjus gilintis į galiojančią tvarką paaiškėjo, kad jis negali išeiti akademinių atostogų neprarasdamas gaunamos paramos. „Turiu valstybės remiamą paskolą studijoms ir, vos man netekus studento statuso, netekčiau socialinės stipendijos ir galimybės toliau naudotis minėtos valstybės remiamos paskolos galimybe. Išėjęs akademinių atostogų turėčiau toliau mokėti paskolos palūkanas, negalėčiau turėti jokių oficialių pajamų, negalėčiau dirbti. Vadinasi, dar lyg ir esi studentas, bet nieko negaliu daryti – man tai pasirodė kaip finansiniai spąstai. Juk lyg ir esi studentas, bet tuo pačiu metu esi akademinėse atostogose, jokia veikla negali užsiimti ir turi gyventi tik iš netekto darbingumo pensijos“, – aiškino jis.
Kita studentui pasiūlyta alternatyva buvo studijų nutraukimas. „Kadangi neapsigyniau bakalauro darbo, kaip suprantu, iš universiteto būsiu pašalintas. Kreipiausi į VSF, jis, įvertinęs mano darbingumo lygį, kuris tėra 30 proc., mano turtinę padėtį, spręs, ką daryti. Sprendimą priima VSF vadovybė. Galimybė būti atleistam nuo minėtos paskolos yra, ketinu dėl to rašyti prašymą“, – pasakojo D.Kazlauskas.
Norėjo baigti studijas
Jo teigimu, kalbant apie neįgaliųjų studijas, būtina nepamiršti, kad dažnai šie žmonės dėl sveikatos problemų negali tęsti studijų iškilus poreikiui jas stabdyti, o dabar veikianti sistema to lanksčiau daryti neleidžia.
„Galiausiai nusprendžiau, kad nėra man kitos išeities, tik bandyti be pratęsimo per ketverius metus baigti studijas. Turėjau puikų darbo vadovą, doc. Remigijų Bliumą, jis labai daug pagelbėjo. Vėliau jau parašytą darbą teigiamai vertinti siūlė ir recenzentė. Tiesa, ji pateikė klausimų, į kuriuos turėjau atsakyti per gynimą. Kai, mes, studentai, buvome supažindinti su bakalauro darbų gynimosi tvarka, kreipiausi į fakulteto vadovybę prašydamas, kad savo gynimo metu galėčiau nenaudoti vaizdinės prezentacijos ir kitaip pristatyti darbą. Taip dariau ir dėl savo regėjimo negalios, ir dėl to, kad galėčiau susikoncentruoti ir nesijaudinti dėl to, kad nepavyks sutelkti dėmesio“, – pasakojo jis.
Studentas vis dėlto darbą pristatė su vaizdine prezentacija, atsakė į per gynimą pateiktus klausimus, bet darbas įvertintas neigiamai. „Man sakė, kad apeliaciją galima pareikšti tik dėl procedūrinių klausimų, be ne akademinių, tad to daryti negalėjau. Vėliau domėjausi, kokie buvo mano gynimo trūkumai, ir gavau atsakymą, kad neatsakiau į papildomus komisijos klausimus. Iš tiesų aš labai jaudinausi dėl to pristatymo su vaizdine prezentacija, jaučiau didelį stresą. „Žinau, ką dariau, darbą parašyti skubėjau. Pretenzijų jokių neturiu“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad stebina tai, jog deklaruojama, kad į individualius poreikiu atsižvelgiama, bet kai prašoma į juos atsižvelgti iš tiesų, realybėje to nedaroma.
„Žmogaus sveikatos būklė keičiasi. Daugiau specialiųjų poreikių man atsirado tik po antrosios operacijos. Būtų prasminga, jei universitetas, bendraudamas su neįgaliais studentais, apie jų poreikius išgirstų ne iš kokių nors bendrų susitikimų, bet būtų bendras reglamentas, pagal kurį kartkartėmis kiekvienas žmogus galėtų pateikti ar atnaujinti informaciją apie savo sveikatos būklę“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad kol kas tik kalbama apie tokias galimybes.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad į aukštąsias mokyklas ateina jaunų neįgalių žmonių, bet dažnai dėl minėto reglamento nebuvimo jie prisirenka skolų ir atsisveikina su studijomis. „Kyla klausimas, ar komisija žinojo, kad esu neįgalus ir turiu specialiųjų poreikių. Jei būčiau žinojęs anuomet apie tai, būčiau pasinaudojęs galimybe darbą gintis vienas“, – teigė pašnekovas.
Mokysis anglų kalbos
Įdomiai įvykiai klostėsi ir po to, kai D. Kazlauskas dėl savo atvejo kreipėsi į VU Centrinę akademinės etikos komisiją. Šios institucijos vadovas atsiuntė raštišką atsakymą, kad jo kreipimasis persiųstas Neįgaliųjų reikalų koordinatorei Indrei Širvinskaitei, nors su ja D. Kazlauskas jau buvo bendravęs anksčiau.
D. Kazlauskas dar kartą pabrėžė, kad studijų metų gavo ne tik žinių, bet ir sutiko daug geranoriškų žmonių. „Esu labai dėkingas, tačiau būtina skirti akademinį žinių gavimą nuo biurokratinio, sisteminio požiūrio. Laikas pradėti diskusijas apie neįgaliųjų situaciją, juk įstatymas surašytas aiškiai, aptartos sąvokos, bet poįstatyminiai aktai gali nuvesti kur tik nori“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad jo situacijoje galbūt esama tam tikrų diskriminacijos požymių.
„Klausimą, ar etiška vertinti neįgalų studentą taip pat kaip ir sveiką, keliu ne dėl to, kad turėčiau kokių nors pretenzijų, o kad akademinė bendruomenė galėtų padiskutuoti apie tai, kad mano minimas reglamentas turėtų būti sukurtas žmogui, o ne ataskaitai“, – svarstė jis.
VSF: „Suteikėme viską, ką galėjome“
VSF paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė teigė puikiai žinanti D. Kazlausko situaciją. „Šiam žmogui viskas buvo paaiškinta. Iš VSF fondo jis gavo viską, ką valstybė galėjo jam suteikti, – valstybės remiamą paskolą studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms, studentas gavo socialinę stipendiją. Neįgaliems studentams taip pat gali būti mokamos ir kitos tikslinės išmokos“, – pagalbos priemones vardijo pašnekovė.
Jai buvo žinomas faktas, kad studentas norėjo savo ketverių metų studijas pratęsti metams, bet galiojanti tvarka to padaryti neleidžia: „Aukštoji mokykla turi savo tvarką, ir negalima taikyti išimčių, kad ketverių metų studijos būtų baigiamos per aštuonerius“, – kalbėjo ji.
K.Novickienė pabrėžė, kad D. Kazlauskas jau anksčiau yra gavęs atleidimą nuo paskolos grąžinimo ir gali tai padaryti dar kartą. „Toks atleidimas nuo paskolos galimas tais atvejais, kai studentas turi 45 proc. ir dar mažesnį nedarbingumą“, – kalbėjo ji.
Studento išsakytus nuogąstavimus, jog stabdant studijas jis netenka visų gaunamų išmokų, pašnekovė komentavo taip: „Žinoma, juk studijų stabdymo metu valstybė negali mokėti kokių nors išmokų ar tenkinti tokio studento paskolos prašymo, mat tuo metu asmuo nestudijuoja. Tokių sąlygų, kokių norėtų šis studentas, teisės aktai nenumato.“
Anot pašnekovės, D. Kazlauskas neturi mokėti ir jokių turimų paskolų palūkanų – jas taip pat kompensuoja valstybė.
Universiteto poziciją pateikė VU Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys:
„Vilniaus universitetas visuomet stengiasi sudaryti visas galimybes studijuoti negalią turintiems studentams, jeigu jie tokį poreikį išsako.
Štai VU senato patvirtintoje strategijoje „Atviras neįgaliesiems universitetas“ remiamasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurioje sakoma, kad studentams, turintiems negalią, turi būti sudarytos galimybės studijuoti lygiai su kitais asmenimis ir jų nediskriminuojant. Užtikrinti galimybes atsiskaityti už darbus taikant alternatyvius būdus įpareigoja ir Mokslo ir studijų įstatymas.
Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad studentams dėl jų negalios pritaikomos alternatyvios studijų ir atsiskaitymų formos, tačiau negali būti daroma nuolaidų vertinant turinį.
Minimu atveju su studentu bendravo ir VU neįgaliųjų reikalų koordinatorės, jis dalyvavo įvairiuose studentų su negalia bendruomenei skirtuose renginiuose. Pats studentas, deja, šioms koordinatorėms niekuomet nebuvo pareiškęs konkrečių pageidavimų siekiant pagal individualius jo poreikius pritaikyti jo studijų procesą motyvuojant tuo, esą jis tarsi informuodavo padalinio administraciją apie jam kylančius poreikius mokytis savarankiškai, nors nėra aišku, kokia informacija pasiekė jam dėsčiusius dėstytojus.
Nuoširdžiai apgailestaujame, jeigu studentui iškilo nepatogumų studijų proceso metu, tačiau norėtųsi akcentuoti ir tarpusavio komunikacijos svarbą. Universitetas negali garantuoti individualių poreikių užtikrinimo tuo atveju, jeigu apie juos informacija nėra perduodama tiesiogiai su studijų procesu susijusiems asmenims.
Dėl to visada skatiname ir raginame negalią turinčius studentus savo poreikius išreikšti universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatoriams kiek įmanoma anksčiau, kad jie savo ruožtu pasirūpintų maksimalia galima suteikiamų paslaugų kokybe siekiant užtikrinti sklandų bei studentų lūkesčius atitinkantį studijų procesą.
