„Dar savo knygoje „Melo ekonomika“, išėjusioje 2013 metais, rašiau, kad mūsų vaikai turi vis menkesnį išsilavinimą. Visuotinai prieinamas švietimas tai nereiškia visuotinę teisę lankyti mokyklą ir ten gerai leisti laiką. Tai turi reikšti visuotinai prieinamą, ar bent daugumui prieinamą galimybę gauti išsilavinimą“, – komentavo politikė.
„Mokykla turi būti orientuota į normalų darbą, o ne į laisvalaikio leidimą. Visokios super mamytės turi būti išimtos iš mokymosi proceso. Visokie zirzimai ir verkimai, kad vaikui yra neįdomu – nereikšmingi.
Daug kas gyvenime yra neįdomu. Vaikas turi išmokti dirbti. Ir jis turi pradėti mokytis ne 7 metų, o kaip tose šalyse, su kuriomis arba konkuruojame, arba draugaujame, o nuo 3-4 metų.
Neatsitiktinai ir mano anūkas lanko prancūzų mokyklą. Nes nuo 3 metų jis jau turėjo pamokas. Jos buvo 15 minučių trukmės, bet jos reiškia mokslą“, – „LaisvėsTV“ laidoje pasakojo Seimo narė A.Maldeikienė.
„Kiekvienas vaikas teisę turi į kokybišką išsilavinimą, ne pabuvimą joje, ar teisę būti nuvežtam iki jos, o teisė įgauti išsilavinimą“, – savo idėjas praplėtė kandidatė į prezidentus. Jos teigimu, į šią teisė yra įskaičiuojami ir adekvatūs mokytojai, darbo erdvės. „Reikia mokytis mąstyti“, – sakė politikė, pridurdama, kad vaikas turi teisę „į išmokymą mąstyti“.
Universitetai neturi aptarnauti darbo rinkos, o turi skatinti kritinį mąstymą. Politikės teigimu, universitetai neturėtų šokti pagal rinkos užsakymus, o kurti naujas rinkas. „Universitet turima gauti to mąstymo, kuris leidžia keisti pasaulį“, – pasakojo A.Maldeikienė.
Paklausta, ar tokiems planams, kaip talentingiausius vaikus mokyti kinų kalbos, o tik po to anglų, yra pinigų, A.Maldeikienė nesutriko. „Žinodama, kiek mes išleidžiame pinigų glušiems viešiesiems ryšiams pinigų, tam, kad pasirodyti kažkas galėtų, o ne tiesiog būti, tai mes praktiškai pusę Lietuvoje vaikų galėtume ugdyti aukščiausiame lygmenyje“, – nesuabejojo A.Maldeikienė.
