Nors pastaruoju metu nemažai kalbama apie tai, kad Liberalų sąjūdis neturi perspektyvų, A.Armonaitė su tuo nesutinka. Anot politikės, revoliucijos partijoje kelti kol kas prasmės nėra.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir A.Armonaitės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“.
– Ar jūs nesigailite pasukusi į politiką?
– Ne, visai nesigailiu. Nuo pat mažumės labai domėjausi politiniais procesais, tiesa, nebuvau tikra, ar būsiu politike, galvojau, galbūt žiniasklaidoje dirbsiu. Bet apskritai politika yra prasminga veikla.
– Tai veikla, kuri yra prasminga ir labai purvina.
– Prasminga, jeigu mes kalbame apie kasdienį žmonių gyvenimą. Pirma tema, kuria dirbau Seime tik pradėjusi pirmąją kadenciją, buvo pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir peripetijos.
Aš tada supratau, kad žmonėms, kuriems yra aktuali ši paslauga, reikia atstovų ir jie deda visas viltis į tuos procesus Seime, nes tai yra susiję su jų asmenine šeimos situacija. Tada man buvo pamoka, kad kiekvienas tavo veiksmas, kurį atlieki parlamente, gali turėti įtakos. Pastarojo meto įvykiai atvėrė juodąsias dėžes, kurios visuomenei buvo nematomos, tiek procesai buvo nežinomi, bet jie vyko.
Lietuva nėra kažkuo labai išskirtinė, to yra visame pasaulyje ir Vakarų valstybėse. Klausimas tik toks, kur link mes einame. Ar politikai išdrįs būti atsparūs toms įtakoms ir ar sugebės kartais pasakyti „ne“, ar ras savyje drąsos atsispirti tiems dalykams.
– Kalba yra ne apie procesus, kurie vyksta šalia jūsų, bet apie partiją, kurią jūs atstovaujate. Jūs esate tos partijos dalis, kuri teisiama politinės korupcijos byloje, kuri minima Valstybės saugumo departamento pažymose. Šešėlis, vadinasi, ir ant jūsų krenta, o jūs esate lyg ir naujas veidas partijoje. Turbūt ne vienam kyla klausimas, ką jūs vis dar veikiate toje partijoje?
– Kyla klausimas ir aš sulaukiu jo. Aš esu liberalių pažiūrų ir nematau savęs kitame politiniame projekte, kuris nėra liberalus. Aš absoliučiai neturiu jokių priežasčių, kad galvočiau, kad ant manęs asmeniškai turi kristi kažkoks šešėlis.
Aš į partiją įsijungiau 2014 m., kaip narė, kaip politikė 2015 m. Nedalyvavau valdyme, deja, negalėjau kažkaip daryti įtakos tiems vingiams, kuriais partija vingiavo.
Kitas dalykas, liberalų partija ir liberali politinė bendruomenė – ją sudaro ne tik tie žmonės, kurie dabar aiškinasi teismuose. Ją sudaro labai daug žmonių, kurie nieko bendro su tuo neturi. Aš esu vienas iš tų žmonių. Mano tikslas yra kalbėti apie liberalų politinį turinį. Kai mes
kalbame apie bylą, mes nukreipiame savo dėmesį, darbus ir energiją nuo darbų, dėl kurių liberalais žmonės tiki. Aš savo politinę misiją šitame nelabai švariame periode matau kaip tą žmogų, kuris turi sutelkti savo jėgas į liberalų politinį turinį. Tie, kas aiškinasi ten, yra praeitis. Mums reikia galvoti apie ateitį.
– Yra žmonių, kurie jums pasakytų: jūs labai naivi.
– Visaip pasako. Gal ir naivi, bet man atrodo, kad aš esu teisi.
– Suprantu, kad jūs norite tuo tikėti?
– Aš nelabai žinau, kur apskritai nuves toks galvojimas, jeigu mes visą laiką nuleisime galvą ir sakysime: tikrai, viskas jau padaryta. Pažiūrėkime, kas Lietuvoje darosi. Liberaliai demokratijai sentimentų ši valdžia neturi.
Labai neramu, kas dėsis 2019 m. prezidento rinkimuose, kaip atrodys savivaldos rinkimai ir apskritai kas darosi ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų kaimyninėse šalyse.
Gal aš ir naivi, bet man atrodo, kad jei mane jau išrinko žmonės, bene 17 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje už mane atidavė balsą, tai aš savo darbą ir padarysiu Seime, gal ir vedina idealizmo. O jeigu kas nors gali pavadinti tai naivumu, tegu vadina.
– Su jumis kalbamės Seime. Gali atsirasti manančių, kad tie, kurie čia pakliūna, gyvena lyg kažkokiame burbule, o ko iš tiesų reikia už sienų esantiems žmonėms, ypatingai regionuose, net nenutuokia. Jūs turbūt nelabai galite įsivaizduoti, ką jaučia vietinis liberalas, gyvendamas Radviliškyje, kai į jį žiūri kaimynas.
– Čia yra keletas sluoksnių. Liberalas, liberalizmas yra valkiojamas ir terliojamas jau ilgą laiką. Sakoma, kad liberalizmas, kaip ideologija, yra kaltas dėl ekonominių krizių. Dabar Lietuvoje turime politinės korupcijos bylą, kurioje yra buvę liberalų vadovai, net ir pati partija įtraukta.
Pats žodis yra sukompromituotas. Tu gali net nepriklausyti liberalų partijai, bet turėti liberalias pažiūras ir tau tavo draugų, giminių rate teks atsakyti už jas: tai ką ten tavo liberalai prisidirbo?
Antras dalykas, partijos segmentas. Kiek tenka bendrauti su partiečiais visoje Lietuvoje, dažniausiai girdžiu taikos tarp lyderių lūkestį, žmonės nori susitelkusių lyderių. Kita vertus, labai dažnai girdžiu, kad jų vietinėje bendruomenėje tas skandalas nepaliečia. Ir aš tikiu, kad nepaliečia, nes tai yra visai kiti žmonės, kurie su tuo neturi nieko bendro.
Labai dažnai girdžiu: jūs ten Vilniuje išsiaiškinkite, mes kažkuriame mieste toliau dirbam. Tie žmonės nėra niekuo kalti, jie ir neturi jaustis kalti. O jei kaimynas žvairuoja, reikia kaimynui ir pasakyti: ką padarysi, taip jau nutiko su mano partijos ankstesne vadovybe, dirbsime toliau, kad taip nebūtų.
– Žinia, kad kai kurie jūsų kolegos, buvę aukšti Liberalų sąjūdžio vadovai, jei tikėti tuo, kas tiriama, už nugaros vykdė daug negražių dalykų. Jūs ir kiti žmonės, kurie atėjo į Liberalų sąjūdį, tikėdami liberalizmo idėjomis, turėtų jaustis išdurti.
– Dalis taip ir jaučiasi. Kai pakalbi su ankstesnės kadencijos Seimo nariais, dalis ir sako: nežinojau, kad mano balsu galimai buvo mainoma ar prekiaujama. Aš jaučiuosi pakankamai savarankiška politikė, kuri atėjo į Seimą jau po visko, po gegužės 12 d., po didelių įvykių. Man jau prie kiekvienų
durų, kai atėjome pas žmones kampanijos metu, reikėjo sakyti, kodėl manimi žmonės turėtų pasitikėti. Reikia komunikuoti. Aš net neabejoju, kad yra žmonių, kurie jaučiasi išduoti, nusivylę.
– Jūs buvote užsiminusi apie tai, lyg buvo nuteikinėjamai prieš jus pačioje partijoje.
– Taip, politika yra tokia. Be turinio ir visa ko yra įvairūs trūkinėjantys dalykai, tarpusavio santykiai politinėje partijoje. Viena yra kai tu konkuruoji su konkuruojančia politine jėga. Visai kas kita, kokia situacija yra organizacijos viduje.
Žinoma, tai yra daug sudėtingiau. Bendražygiai turėtų vienas kitam padėti, o ne vienas prieš kitą kovoti. Tada per daug frontų atsidaro. Jei mes atidarome frontą partijos viduje ir dar yra atsidarę frontai viešojoje erdvėje, politiniame lauk, kaip galima išgyventi?
Labai sunku. Reikia kaip įmanoma daugiau susitelkimo, kiek jis yra įmanomas, ir kiek nori žmonės susitelkti. Aš galiu atvirai pasakyti, kad per visą šį serialą, kuris dabar vyksta, tu kiekvieną kartą permąstai, ar tu teisingai pasirinkai, ar tikrai perspektyvoje politinė veikla yra tau, ar tu rasi bendraminčių, kurie tavimi patikės.
Žinoma, kiekvieną kartą viduje tu apie tai galvoji. Bet ši situacija, kurioje liberalai yra kaip bendruomenė plačiąja prasme, yra netipinė situacija.
Aš daugiau nelinkiu, kad kada nors tokia situacija įvyktų. Kita vertus, tai tam tikra pamoka man, kaip politikei, matyti, kaip viskas vyksta, nes žmonės labai atsiskleidžia įvairiose situacijose.
– Gal tai yra jūsų idealizmas? Kam įsikibti į darinį, kuris, vargu, ar turi kažkokią perspektyvą?
– Darinys yra visiškai antraeilis klausimas. Svarbiausia yra žmonės, branduolys.
– Tai imkitės lyderystės.
– Margaret Thatcher yra pasakiusi, kad jeigu nori pakeisti partiją – valdyk ją, o jeigu nori pakeisti šalį – vadovauk jai. Aš visiškai pritariu šiam posakiui. Kita vertus, mes gruodžio mėnesį išsirinkome pirmininką Eugenijų Gentvilą, partija yra labai sunkiame etape ir dabar imtis perversmų, revoliucijų – nemanau, kad tai būtų protinga.
Visos revoliucijos dažniausiai baigdavosi tuo, kad režimas kartais dar daugiau sustiprėdavo. Nesukurkime naujų problemų, o dirbkime. Gal anksčiau ar vėliau lyderystės reikės imtis.
– Kalba yra ne apie revoliuciją, o naujuosius liberalus Lietuvoje – žmones, kurie prijaučia liberalizmo idėjoms. Reikia ne sugriauti partiją, o viską kurti iš naujo.
– Tai sukursim. Forma yra antra tema. Pirmas klausimas yra politinis branduolys – tie žmonės, kuriems rūpi liberalios idėjos, asmens, ekonominė laisvės. Tarp jų reikia sutarimo, kaip atrodys antras etapas.
– Kaip jis galėtų atrodyti? Ar jūs svarstytumėt galimybę tapti naujųjų liberalų lydere? Jei kalbame atsinaujinimą, matyt, reiktų pjauti viską iš pat šaknų ir viską kurti iš naujo.
– Tai yra labai svarbūs sprendimai, į kuriuos atsakymo turi paieškoti susitaręs. Kol nėra sutarimų, aš tikrai nesiimsiu sakyti, kad reikia kurti naują liberalią organizaciją. Aš nesu tuo tikra. Mano esminis
tikslas politikoje yra išsaugoti liberalų politinį turinį ir, esant reikalui, apie visokias organizacijas ir darinius reikia galvoti, bet tai nėra esmė. Organizacija yra įrankis. Ji nėra savaiminė vertybė.
– Tikiu, kad jūs, kaip jaunosios politikų kartos atstovė, esate pasidariusi savas išvadas, turite atsakymus. Kas nutiko su Liberalų sąjūdžiu? Kodėl situacija tokia, kokia yra dabar?
– Dažnai apie tai pagalvoju. Politikų atsparumo klausimas yra labai svarbus – kiek politikas yra atsparus išoriniams procesams ir jėgoms, kurios nori jį paveikti. Ar jis savo įtaką maino į kažką, ar ne.
Antras dalykas, aš tikrai nesu sąmokslo teorijų fanė, nesu iš tų žmonių, kurie tiki išgalvotomis istorijomis. Aš žmogus, kuris pasitiki teisėsauga. Tačiau dabar liberalų temoje yra labai daug potemių.
Viešųjų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų potemė man neatrodo iki galo sąžininga liberalų atžvilgiu. Po skandalo mes uždarėme visus su politikais susijusius fondus, nevyriausybines organizacijas. Aš pati nedalyvavau nei valdyme, nei kūrime, neturėjau jokios organizacijos. Prie kitų partijų ir jų politikų tos organizacijos toliau veikia. Jos gauna paramą, dabar iš privačių nemanau, bet iki šiol tikrai gaudavo, gauna paramą, galbūt, iš europinių fondų. Aš nežinau, ar iki galo reikėjo demonizuoti viešąsias įstaigas.
Jei pasižiūrėsime į Vokietiją, kitas Vakarų valstybes – tokie su politinėmis idėjomis susiję fondai savo veiklomis prisidėdavo tiek prie politikų kompetencijų ugdymo, tiek prie idėjų sklaidos šalyje. Taip pat ir prie politinio turinio: kas yra liberalizmas – tai ir žmogaus teisės, ir ekonominė laisvė, kas yra konservatizmas ir konservatyvios idėjos, kas yra socializmas. Aš žinau, kad liberalų organizacijos iš dalies buvo tam sukurtos, bent jau kelios tikrai. Jos atlikdavo tą funkciją ir buvo noras tai daryti.
Dabar, kai turime situaciją, kad dotacija atimta – aš neteisinu tos dalies, už ką pinigai ir parama toms organizacijoms buvo skirta, aš nežinau, kas į ką paramą mainė – bet tai, kad mes dabar demonizuojame bet kokią politinės ideologijos sklaidą per tokius įrankius – mes pradedame išvalyti viešą erdvę nuo politinių ideologijų.
Tie, kas demonizuoja, ypatingai valdantieji, pasirodo, jie yra skaidriausia partija, aš to nežinojau, nori išvalyti politinę areną nuo ideologijų. Kas liks? Tik koncernai ir taip toliau? Tai nėra iki galo sąžininga. Ši vieta liberalų istorijoje man kelia klausimų.
– Pakalbėkime apie jus. Jūs labai anksti susidomėjote politiniais reikalais.
– Aš į liberalų jaunimą įstojau būdama mokykloje, 11-oje klasėje. Bet tikrai nekėliau sau tikslo būti politike. Aš įstojau dėl to, kad tinklalapyje paskaičiau, apie ką tos idėjos, ir visada buvau aktyvus žmogus. Įsijungiau natūraliai.
– Be to, ką dabar veikiate, ką dar mėgstate daryti?
– Aš mėgstu muziką, praktiškai jos klausausi kiekviename žingsnyje ir kabinete labai dažnai pas mus skamba pati įvairiausia muzika. Jeigu dirbu ir reikia susikaupti – dabstepo klausau. Bet klausau visokią muziką – popsą, klasikinę. Aš esu ištekėjusi, nedaug gal kas tai žino, tai laiką leidžiam su vyru. Labai svarbu, kad turėtum į ką atsiremti ir kad karjeros gyvenimas nenustelbtų asmeninio ryšio ir jo nesunaikintų. Stengiuosi tą puoselėti.
– Nedaug kas žino apie jūsų asmeninį gyvenimą. Jūs tikslingai nepasakojate?
– Nelabai kas klausia. Gal buvo viena laida, kur apie tai kalbėjom, bet nelabai kas domisi.
– Kiek laiko esate susituokę?
– Šiemet gegužės mėnesį buvo 2 metai.
– Jūsų vyras irgi politikas?
– Jis labai domisi politika. Galbūt būtų rimčiau susidomėjęs politika, nes mes susipažinome liberaliame jaunime. Kitaip tariant, labai seka kas vyksta. Mes labai dažnai apie tai kalbame.
– Ar jis bando jums patarti?
– Jis man bando patarti. Mano vyras Edgaras yra tas žmogus, kuris mane visą laiką pastūmėja eiti į priekį. Linkiu kiekvienam turėti tokį asmeninį santykį šeimoje, kai tave skatina, o ne sako: žiūrėk, čia per sunku, gal jie jau susikompromitavę ir tu iš ten eik. Kaip tik jis sako: Aušrine, imkis lyderystės, daryk, būk šviesulys tamsioje istorijoje, kuris gali suteikti viltį. Aš jam už tai esu labai dėkinga.
– Suprantu, kad jūs optimistė?
– Taip. Yra toks pasakymas: liberalo genas yra optimizmas. Aš esu liberalė ir optimistė.
„Vasara tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 16.30 val. ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
