„Be galo gaila. Visos viltys buvo sudėtos nors šiek tiek turėti galimybių priartėti prie teigiamos referendumo baigties. Dabar jos sumažėjo visiškai, reikės 1,3 mln. balsų“, – trečiadienį komentuodama prezidentės veto BNS sakė Dalia Henke.
„Tuo pačiu džiaugiamės, kad Lietuvos Respublikos prezidentė palaiko referendumą, palaiko, kad reikia spręsti tą klausimą, ir tik jeigu mes visi – ir prezidentė, ir Seimo pirmininkas, ir premjeras – susivienysime, sutelksime tautą spręsti klausimą, tikiuosi, vienybė ir nugalės“, – teigė PLB vadovė.
Ji pabrėžė, kad norint, jog referendumas įvyktų ir dvigubos pilietybės institutas būtų išplėstas, būtina, kad referendume pirmiausia aktyviai dalyvautų Lietuvoje gyvenantys piliečiai.
„Ne užsienyje gyvenančiųjų balsais bus padarytas sprendimas, oficialiai tik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių turi balsavimo teisę, o Lietuvoje įvyks sprendimas, nes reikės 1,3 mln. balsų. (...) Būtent Lietuvoje reikia sutelkti visas pastangas ir daryti viešinimo kampaniją apie pilietybės išlaikymo svarbą, kad esame plati, didelė ir diasporinė tauta ir kaip Lietuvai svarbus kiekvienas pilietis“, – tvirtino D. Henke.
Seimo priimtos Referendumo įstatymo pataisos pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui padarė išimtį dėl jo pakeitimo, sumažindamos reikalavimus dėl balsų skaičiaus.
Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leido pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.
Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.
Prezidentės vertinimu, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.
Pasak Prezidentūros, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.
Apsidrausdamas Seimas ketina dėl pataisų konstitucingumo rudenį kreiptis į Konstitucinį Teismą – yra registruotas atitinkamas nutarimo projektas.
Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo planuojama skelbti su prezidento rinkimais 2019 metais.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
