Tikėtina, kad kažkokių panašių baisių nutikimų yra įvykę ir greta kelio, vedančio iš sostinės į Uteną, todėl jį lydi užkeikimai.
Tik taip galima paaiškinti, kad jau daugiau kaip penkerius metus kalbama apie būtinybę rekonstruoti dar sovietmečiu nutiestą betoninį kelią, bet darbai net neprasidėjo. Dangos būklė tokia prasta, kad vairuotojai jau renkasi aplinkinius kelius, nes gaili savo automobilių.
Lietuvos automobilių kelių direkcija ką tik nutraukė konkursą dėl pernelyg didelių siūlomų darbų kainų ir tikisi rasti pigesnių darbininkų.
Tiesa, žinant, kad Lietuvoje retai kas pinga, šį kelią lydintis prakeiksmas vargu ar išnyks.
Į užburtų vietovių sąrašą jau seniai įtrauktos vadinamojo nacionalinio stadiono statybos Vilniuje.
Per porą dešimtmečių šį projektą mėgino išjudinti net keli sostinės merai, tačiau ant Šeškinės kalvų iki šiol gyventojus šiurpina sovietmečių išdygę gelžbetoniniai griaučiai.
Negana to, stadionų prakeiksmas, atrodo, persimetė ir į Kauną, o jo atsikratyti kol kas nepavyksta net miesto merui V.Matijošaičiui, kuriam lyg ir nėra neįveikiamų užduočių.
Kauno vadovas svajojo istorinio S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją pradėti dar pernai, tačiau iš pradžių nesisekė susikalbėti su jo apylinkėse įsikūrusiais kauniečiais.
Kai šią problemą pavyko išspręsti ir net išrinkti konkurso nugalėtoją, kuriuo tapo Turkijos įmonė, kiti konkurso dalyviai tiesiog lenktyniaudami nuskuodė skųstis į teismą, ir jis darbus sustabdė.
Lieka tikėtis, kad Turkijos statybininkai turi kažkokią stebuklingą Aladino lempą, kurios viduje gyvenantis džinas pildo gerus norus ir naikina užkeikimus. Vėliau galėtų tą džiną paskolinti ir vilniečiams.
