Pasaulio lietuvių itin trokštamo referendumo perspektyvos tapo dar miglotesnės po vakarykščio prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimo vetuoti Seimo priimtą įstatymų pataisą, smarkiai nuleidžiančią tokio referendumo kartelę.
Valdantieji valstiečiai rudenį žada atmesti veto, tačiau patys kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) ir laukti jo išaiškinimo.
Tuo metu jokia referendumo kampanija iš esmės nevyksta. Tokiu trypčiojimu besipiktinantys kai kurie opozicijos atstovai teigia, kad gaištamas laikas vis sparčiau mažina šio referendumo sėkmės galimybes.
Naujai gudrybei – veto
Pagal dabartinę tvarką, Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik tuomet, jei tam pritaria daugiau nei pusė visų rinkėjų. Ši riba – maždaug 1,25 mln. balso teisę turinčių piliečių.
Tačiau Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimta pataisa referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo numato išimtį – teigiamas rezultatas būtų, jei už tai balsuotų ne mažiau kaip pusė visų jame dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau nei trečdalis visų rinkėjų. Šis skaičius – apie 840 tūkstančių.
Dėl to, kad tokia išimtis gali būti antikonstitucinė, įspėjo ne tik daugelis teisininkų, politikų, bet ir Seimo Teisės departamentas. Tačiau valdantieji valstiečiai, „socdemdarbiečiai“, taip pat opoziciniai liberalai balsavo už šią pataisą, o priešinosi opoziciniai konservatoriai, socialdemokratai, „tvarkiečiai“.
Bet prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį vetavo šią pataisą, ne ji esą antikonstitucinė.
Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis atkirto, kad prezidentė įsijautė į KT vaidmenį, taigi jos veto bus atmestas, o po to Seimas vis viena kreipsis į šį teismą išaiškinimo.
Šuo neloja, karavanas eina
– Kaip jūs vertinate naują R.Karbauskio ir D.Grybauskaitės susikibimą? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė vieno karščiausių dvigubos pilietybės šalininkų, Seimo nario konservatoriaus Žygimanto Pavilionio.
– Man tokie dalykai, kaip ir šis, prezidentės vetuotasis, visuomet nepatiko. Tai – šuoliai į šoną, laiko gaišatis, užuot aktyviai vykdžius referendumo kampaniją.
Pastaroji iniciatyva labai nepatiko ir todėl, kad ta pataisa pateikta ir priimta išvis nepasitarus su opozicija, tiesiog savo nuožiūra.
Valdantieji gal ir turės tuos daugiau nei 70 balsų, reikalingų atmesti prezidentės veto. Bet po to, kaip galima suprasti, jie patys inicijuos Seimo kreipimąsi į KT. Teismo išaiškinimas tuomet gali pasirodyti tik apie Kalėdas.
Tokia gaišatis dar absurdiškesnė dėl to, jog greičiausiai KT pasakys, kad tokia pataisa yra antikonstitucinė.
Apskritai šis teismas jau seniai ne kartą aiškiai sakė, kad reikia baigti visokius gudravimus, eiti į tautą ir su ja kalbėtis.
– Tačiau jokia tikra referendumo kampanija, atrodo, nevyksta.
– Taip, nevyksta. Yra tik įvairios pavienės asmeninės iniciatyvos. Pavyzdžiui, aš stengiuosi važinėti tiek po Lietuvą, tiek po įvairias pasaulio lietuvių bendruomenes, suvesti išeivius ir Lietuvos lietuvius, kad jie kalbėtųsi, aiškintųsi dėl šio referendumo svarbos ir reikšmės. Tai – ilgas ir sunkus darbas.
Seime nurodyta man tokias savo keliones finansuoti iš savo lėšų, atsisakyta apmokėti, buvo pareikšta, kad tai mano asmeninė politinė kampanija.
Gerai, jokių problemų, aš galiu apmokėti, tik manau, kad tai itin iškalbingas pavyzdys, kas iš tiesų vyksta. Teisingiau – nevyksta.
Ką žaidžia valstiečiai?
– Bet, pavyzdžiui, premjeras Saulius Skvernelis jau senokai taip pat yra raginęs eiti į tautą, baigti visokius šokius ir žaidimus.
Dabar matome štai tokius valstiečių veiksmus.
Ko, jūsų nuomone, valdantieji iš tiesų siekia? Juk dalis jų rėmėjų yra tokio referendumo priešininkai.
– Premjero nuoširdumu patikėčiau tik tuomet, jei jis, sugrįžęs iš atostogų Ispanijoje, geriausia pirma laiko, trenktų kumščiu į stalą ir pareikštų, kad reikia kuo greičiau pradėti organizuotą visuotinę referendumo kampaniją.
Ir pradžioje tam skirtų bent kokį milijoną eurų.
Dabar aš matau tiesiog galios žaidimus, norą pasipešti su prezidente, parodyti, kas viršesnis, ir galbūt net savotišką pasirengimą šalies vadovo rinkimams, siekiant užbaigti piramidės statybą. Galbūt net tyčia stengiamasi, kad tas referendumas žlugtų net neįvykęs.
Kol mes pešamės savo stikliniame Vilniaus burbule ar šokame ir dainuojame šventėse, laikas bėga. Liko apie dešimt mėnesių.
– Kokios galimybės, kad referendumas pavyks? Kas atsitiks, jei jis žlugs? Ar visi susitaikys su pralaimėjimu?
– Galimybės laimėti vis mažėja. Mūsų šalininkų gretos yra neorganizuotos. Tuo metu priešininkai, įvairios radikalios jėgos tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės bus susitelkusios, turės savo lyderius. Jau dabar taip yra.
Jei pralaimėsime, prasidės kaltųjų paieška.
Žinoma, R.Karbauskis, uždegęs savo pagoniškas ugneles, toliau šoks savo pagoniškus šokius, o kaltais paskelbs visus kitus.
