Tai – Referendumo įstatymo pataisos ir sveikatos apsaugos reformos teisės aktų paketas.
Šalies vadovė pabrėžia pritarianti siekiams įteisinti dvigubą pilietybę. Tačiau ar nėra prieštaravimo, kad apie dvigubos pilietybės svarbą Lietuvai, nes esą tai padėtų išsaugoti emigrantų ryšį su tėvyne, kalbanti prezidentė vetuoja referendumo reikalavimus lengvinantį įstatymą?
Matyt, šį prieštaravimą įžvelgė ir valstiečių lyderis R.Karbauskis, pareiškęs, kad prezidentė tik gaišina referendumui pasirengti būtiną laiką, ir žadėjo, kad Seimas atmes jos veto.
Tačiau, ko gero, prieštaringesnė paties valstiečių vedlio pozicija.
D.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad Referendumo įstatymą vetuoja, nes jis galimai prieštarauja Konstitucijai, o jeigu Konstitucinis teismas (KT) šį faktą konstatuotų jau įvykus balsavimui, kiltų didelė sumaištis ir dvigubos pilietybės idėja būtų ilgam palaidota.
Šie nuogąstavimai nėra iš piršto laužti. Net Seimo teisininkai kritiškai vertina specialiai referendumui dėl pilietybę apibrėžiančio Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnio numatytą išimtį. Baiminamasi, kad tai gali būti pavojingas precedentas, kuris skatins ateityje lengviau keisti ir kitus esminius Konstitucijos straipsnius, be to, pažeidžiamas jos vientisumas, apeinami referendumo reikalavimai.
Atrodo, tai supranta ir Seimas, nes ketina pats rudenį kreiptis į KT, kad jis išaiškintų, ar nenusižengta Konstitucijai. Todėl politikų elgesys prieštaringas – abejodami savo priimtu įstatymu jie tarsi patys save skundžia KT.
Žinoma, kiltų klausimas, kam reikia prezidentei vetuoti įstatymą, jei Seimas vis viena pasitikrins, ar jų sprendimas atitinka Konstituciją.
Tiek prezidentė, tiek Seimas gal ir žaidžia politinius žaidimus. Šalies vadovė parodo, kad išvis nepritaria referendumo dėl dvigubos pilietybės sąlygų lengvinimui, ir ragina Seimą negaišti laiko ieškant landų ir griebiantis antikonstitucinių gudrybių. Tai ir prezidentės dūris asmeniškai R.Karbauskiui.
Suprantama, Pasaulio lietuvių bendruomenei (PLB), bijančiai, kad nepavyks įveikti labai aukštos referendumams keliamų reikalavimų kartelės, negali patikti šalies vadovės veto – nusivylimu dvelkia PLB pareiškimas, kad mažėja vilčių sulaukti teigiamo balsavimo dėl dvigubos pilietybės.
Tuo metu R.Karbauskis, prieštaraudamas prezidentei ir žadėdamas įveikti jos veto, matyt, tikisi pelnyti užsienio lietuvių palankumą, nors realiai Referendumo įstatymo pataisa bus tik pagalio kaišiojimas į dvigubos pilietybės ratus, jei KT įžvelgs Konstitucijos pažeidimą.
Veto sveikatos apaugos reformos įstatymų paketui taip pat turi politinį atspalvį, nes tardama „ne“ šalies vadovė tarsi ir pučia vėją į opozicijos malūno sparnus.
Tačiau šiuo atveju ne taip svarbu, kam politiškai naudingas veto. D.Grybauskaitė pripažįsta: sveikatos apsaugos reforma reikalinga, bet vetuoja konkrečius Konstitucijai galimai prieštaraujančius pokyčius, kurie gali būti žalingi pacientams. Šalies vadovei kliūva tai, kad, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas nukreipiant į valstybines gydymo įstaigas, ribojama konkurencija, suvaržoma žmonių teisė rinktis privačias gydyklas.
Apie tokį pavojų jau anksčiau valdžią perspėjo ir pacientų, ir medikų atstovai, ir teisininkai.
Ir gydymo įstaigų tinklo pertvarka, leidžianti uždaryti neefektyvias gydyklas, prezidentei iš esmės patinka, o užkliūva tik todėl, kad įstatymai nenumato aiškių ir objektyvių kriterijų, kaip tai bus daroma, ir per daug galių suteikia ministrui.
R.Karbauskis paskelbė sieksiąs, kad Seimas atmestų ir šį prezidentės veto, bet sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kalbėjo diplomatiškiau – žadėjo tartis su Prezidentūra, gal ir atsižvelgti į kai kurias pastabas.
Kita vertus, vienašališki šio ministro sprendimai bene labiausiai ir kursto žmonių nepasitenkinimą visa reforma.
Antai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trimituoja, kad nuo 2017 metų vidurio keičiant vaistų kompensavimo tvarką jai pavyko gerokai sumažinti pacientų priemokas ir tai leis jiems sutaupyti 7,3 mln. eurų. Negana to, esą sumažės ir valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, todėl atsirado galimybė skirti pinigų naujiems medikamentams.
Bet pacientai nuolat skundžiasi, kad negauna jiems įprastų vaistų, nors SAM aiškina, jog iš jų kainyno nebuvo išbraukta nė viena veiklioji medžiaga, o tik kai kurių gamintojų produkcija, turinti analogų.
Visa tai neguodžia pacientų, mat jiems tenka priprasti prie kitokios sudėties medikamentų, gydytojams sunku juos iš naujo tinkamai parinkti.
Ypač nepatogu, kai kainyne nelieka vadinamųjų sudėtinių, iš ne vienos veikliosios medžiagos sudarytų vaistų. Tuomet pacientui tenka vartoti kelias skirtingas tabletes, nelengva apskaičiuoti optimalią dozę.
Vadinasi, SAM nenori matyti realių savo sprendimų pasekmių ir tik reklamuojasi, kaip efektyviai taupo žmonių ir valstybės lėšas.
Regis, tai kone šios valdžios veiklos dėsnis – daugelis reformų vykdomos tarsi norint tik pasirodyti veikliai, visai nesukant galvos, ar tai pagerins žmonių gyvenimą.
