Kokia užsienio politika šiuo metu turėtų būti formuojama ir įgyvendinama?
Pirmiausia mums reikia atsakyti į klausimą, kokią matome Europos Sąjungos ateitį? Jau akivaizdu, kad Europos Sąjungai iškilo dvi tolesnės raidos alternatyvos: pirmoji – stiprinti federalizmą ir kada nors tapti federacine valstybe; antroji – likti nacionalinių valstybių sąjunga ir tapti vadinamąja tautų Europa. Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES, kalbos apie Italijos pasitraukimą, Višegrado šalių požiūris į ES ateitį, Vakarų Europos šalių piliečių stiprėjantis nusivylimas Europos Sąjunga rodo, kad kryptis į federaciją, kokią mums siūlo karšti jos šalininkai, tampa problemiška. Būtina ieškoti kompromisų, bendro požiūrio bei susitarimų.
Nors Lietuvos piliečiai bene pozityviausiai (lyginant su kitų ES šalių piliečiais) vertina ES, turime plačiai diskutuoti, koks ES raidos scenarijus tinkamiausias mūsų tautai ir valstybei. Artėjantys respublikos prezidento rinkimai yra puiki proga tokiai viešai diskusijai, juolab kad pagal mūsų Konstituciją šalies vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Mano nuomone, Europos Sąjunga – tai mūsų valstybės ekonominio, finansinio bei karinio vystymosi ir saugumo garantas. Kartu akivaizdu, kad šiandienė ES stovi kryžkelėje. Gaila, bet diskutuojant apie ES ateitį tarp skirtingų scenarijų šalininkų kol kas vyksta ne gili, argumentais paremta diskusija ar bandymas suprasti vieniems kitus, o bekompromisė kova. Abi pusės pasirengusios nugalėti arba žūti. Tai didelė klaida. Jeigu nerasime bendrų sprendimų, bet kurios pusės pergalė reikš visos ES susilpnėjimą, o gal net griūtį.
Šiandien yra trys pagrindinės sritys, kur būtina rasti ES valstybių sutarimą.
Pirmiausia – siekiant aukštesnio gyvenimo standarto Bendrijoje daugiau dėmesio reikia skirti ekonominei ir finansų politikai. Reikia dėti visas pastangas, kad kuo greičiau mažėtų ES valstybių narių ekonominio išsivystymo, žmonių gyvenimo lygio, socialinės atskirties skirtumai. Tam reikia didesnės paramos struktūrinėms reformoms ir žymesnių investicijų skatinant modernių technologijų, tokių kaip skaitmeninės transformacijos, plėtrą.
Migracijos politika, deja, vis dar išlieka skaldymosi šaltinis. Privalome nustoti kaltinti vieni kitus dėl skirtingo požiūrio ar pozicijų šiuo klausimu. Nuolatinis rodymas pirštu ir moralinė kai kurių valstybių arogancija bei bandymai gąsdinti ar grasinti tik didina skirtumus. Būtina ieškoti bendrų sprendimų. Tai gali pavykti tik tuomet, jeigu girdėsime vienas kitą, sugebėsime rasti bendrą požiūrį įvertinant visų ES narių interesus bei pozicijas ir gebėsime laikytis bendros pozicijos. Pagarba kitų nuomonei, bendrų sprendimų ieškojimas ir gebėjimas pasiekti kompromisus – tai kelias, kuriuo eidami stiprinsime Europos Sąjungą, tai kelias, naudingiausias Lietuvos valstybei.
Kitas aptarimo reikalingas klausimas – kaip dabartinėje situacijoje suderinti istoriškai susiklosčiusius mūsų santykius su JAV, mūsų svarbiausiomis strateginėmis partnerėmis gynybos srityje, ir mūsų poziciją bei bendrų sprendimų paiešką Europos Sąjungoje. Klausimą iškėlė dabartinės JAV administracijos veiksmai, kurie keičia dešimtmečiais susiklosčiusius transatlantinius santykius bei požiūrį į kai kuriuos esminius klausimus. Atrodo, kad ES ir JAV požiūris į kai kurias pasaulinės politikos problemas vis labiau išsiskiria.
Nepaisant didėjančių požiūrio skirtumų tarp JAV ir ES tam tikrais klausimais, tokiais kaip sutartis dėl klimato kaitos, derybos dėl Irano atominės programos ar muitų politikos, būtina ieškoti ir stiprinti pozicijas, kuriose požiūriai sutampa. Tai bendras dalyvavimas NATO, siekis maksimaliai užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą, kova su terorizmu ir pan. Tais klausimais, kur mūsų požiūriai skiriasi, mes turime kantriai ir nuosekliai, kartu su mūsų partneriais ES, ieškoti bendrų sprendimų, stengtis suprasti vieni kitų argumentus bei motyvus.
Tikiu JAV politinės sistemos stiprumu, jos valdžios bei galių pusiausvyra tarp atskirų valdžios šakų ir sugebėjimu spręsti iškylančias tiek vidaus, tiek išorės problemas. Amerika buvo, yra ir bus svarbiausias mūsų nacionalinio saugumo garantas. Be JAV dalyvavimo NATO veikla sunkiai įsivaizduojama, todėl stiprėjančios trinties tarp ES ir JAV sąlygomis mums reikia palinkėti sau bei savo partneriams tiek ES, tiek JAV kantrybės ieškant optimalių sprendimų ir išlaikant ir stiprinant gerus tarpusavio santykius.
Santykiai su artimiausiais mūsų kaimynais.
Reikia džiaugtis gerėjančiais santykiais su Lenkija, nes santykių su ja atšalimas buvo užtrukęs per ilgai. Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė ir artimiausia kaimynė. Mus sieja bendra istorija, religija, kultūra. Visko buvo mūsų istorijoje, tačiau šiandien turime unikalią galimybę stiprinti mūsų valstybių santykius ir tvirtinti mūsų tautų draugystę bei tarpusavio supratimą.
Latvija – nepanaudotų galimybių valstybė. Reikia gerinti santykius su mūsų šiaurine kaimyne – etniškai artimiausia mums tauta ir valstybe, nes kol kas nepavyksta susitarti svarbiais abiem šalims ekonominiais klausimais. Abiejų valstybių santykiuose pasigendu didesnio dėmesio bendriems projektams.
Baltarusija – tai valstybė, kurią valdo diktatoriškas režimas, kur pažeidžiamos žmogaus teisės ir šiais klausimais Lietuvos pozicija turi būti aiški ir tvirta. Kartu – tai mūsų kaimynė, su kuria būtina bendradarbiauti ekonomikos, energetikos, kultūros srityje. Mes galime ir turime tapti pagrindiniu tarpininku tarp Baltarusijos ir ES ieškant bendrų sąlyčio taškų.
Sudėtingiausi santykiai mus sieja su didžiausia mūsų kaimyne Rusija. Nors prekyba su šia valstybe auga, šios šalies valdantieji neatsisako ir, matyt, neatsisakys agresyvios, konfrontuojančios, imperinės politikos. Tokia politika jiems padeda pateikti eiliniams rusams Rusiją kaip priešų apsuptą tvirtovę, kaip šalį, kurios atžvilgiu visas likęs pasaulis nusiteikęs priešiškai. Taip dabartiniai Rusijos valdantieji pateisina savo egzistavimą (t.y. save legitimizuoja), turi kam suversti kaltę dėl blogėjančios ekonominės padėties.
Tikrovė yra tokia, kad situacija Rusijoje šiandien yra tokia, kokia ji yra. Mūsų politika Rusijos atžvilgiu turi būti konstruojama atsižvelgiant į tokią tikrovę ir paisant tarptautinės teisės principų. Aiškūs, bet pagarbūs santykiai tvirtai ginant savo vertybes bei principus ir laikantis bendrų pozicijų su mūsų partneriais ES bei JAV – tai pozicija, kurios šiandien reikėtų laikytis Lietuvai. Mes galime ir turime vertinti dabartinių Rusijos valdančiųjų veiksmus ar grėsmes, tačiau tai neturi tapti pagrindu rusofobiškoms nuotaikoms stiprėti ir neapgalvotiems veiksmams ar isteriškiems pareiškimams.
Apžvelgę keletą mums svarbių tarptautinių klausimų mes aiškiai matome, kad pasaulis aplink mus sparčiai keičiasi ir tampa mažiau stabilus: keičiasi ES, keičiasi JAV, keičiasi Europos ir Amerikos tarpusavio santykiai. Šiuos pokyčius skatina ir jais naudojasi Rusija, siekianti savo imperinių bei didžiarusiškų tikslų, keliančių grėsmę ir Lietuvos valstybei. Mes turime būti pasiruošę šiems pokyčiams ir jų keliamiems iššūkiams, tačiau tam pirmiausia turime susivokti, ko sieksime ir kaip elgsimės šiame pokyčių verpete.
Laikausi nuostatos, kad pasaulis keitėsi, keičiasi ir keisis ateityje, o Lietuvos valstybė, jos tauta liks. Lietuvos užsienio politika pirmiausia turi būti naudojama ir naudinga Lietuvos valstybei ir tautai stiprinti šiandien ir daugelį metų į priekį. Tad visi priimami sprendimai ir turi būti vertinami pirmiausia būtent šiuo požiūriu.
Mūsų politika Rusijos atžvilgiu turi būti konstruojama paisant tarptautinės teisės principų. Aiškūs, bet pagarbūs santykiai tvirtai ginant savo vertybes bei principus ir laikantis bendrų pozicijų su mūsų partneriais ES bei JAV – tai pozicija, kurios šiandien reikėtų laikytis Lietuvai.
