Taką tiesė visi
Negalią turintiems žmonėms takas pritaikytas 2013-aisiais. Dabar tai – puikus universalaus dizaino pavyzdys. Susipažinti su laukine gamta gali ne tik žmonės neįgaliųjų vežimėliuose, bet ir senjorai ar tėvai su mažais vaikais. „Įgyvendinus projektą neįgaliems ar riboto judumo žmonėms rajone atsirado daugiau pritaikytų vietų, taip kuriamos lygios galimybės, o tai viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių“, – aiškina Kamanų valstybinio gamtinio rezervato visuomenės informavimo specialistė Kristina Grigaliūnienė.
Taką Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija įrengė pasitelkusi ES lėšas, iš viso šioms reikmėms skirta 208 tūkst. litų. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija prie projekto prisidėjo savanorišku darbu, jiems talkino aplinkinių kaimų bendruomenės, mokyklos, verslininkų asociacija ir visi, norėję prisidėti prie kilnaus tikslo. „Nutiesti taką pelkėje – nelengva užduotis. Tako statybai skirtą medieną reikėjo sunešti rankomis per kemsynus, klampynes. Atvažiuodavo ir pavienių talkininkų – jiems tiesiog norėjosi padaryti ką nors gero gamtai, žmonėms“, – pasakoja K. Grigaliūnienė.
Dabar visi, neišskiriant ir negalią turinčių ar riboto judumo žmonių, gali susipažinti su Kamanų rezervate saugomomis gamtos vertybėmis, pajusti didingą pelkės dvasią, pasiklausyti pasakojimų apie Pelkių senį, pasigrožėti netikėtai prieš akis išnyrančiu ežeru, neišbrendamomis klampynėmis ir maloniai praleisti laiką nuostabioje gamtoje.
Pritaikyta įvairių negalių turintiems žmonėms
K. Grigaliūnienė keletą kartų primena: šis rezervatas – griežčiausios apsaugos teritorija, todėl lankymasis čia ribojamas. Pavieniai lankytojai rezervate nelaukiami, ekskursiją reikia užsisakyti iš anksto, o mokomuoju taku būtinai lydi direkcijos darbuotojai. „Rezervato gamta – ypatinga. Čia yra nemažai į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. Šis kampelis ir žavus tuo, kad jis – nepaliestas žmogaus. Netvarkome nuvirtusių medžių, viską čia sutvarko pati gamta“, – pasakoja specialistė.
Pažintis su Kamanų valstybiniu gamtiniu rezervatu prasideda lankytojų centre. Patekti į jį nesudėtinga ir žmonėms neįgaliųjų vežimėliuose – tam įrengtas keltuvas. Lankytojai virtualiai susipažįsta su saugoma teritorija, pažiūri Gintauto Aleknos sukurtą filmą apie Kamanų rezervatą, apžiūri ekspoziciją, kur viską galima paliesti, pauostyti, paklausyti – kaip ir tikroje gamtoje. Čia pat lankytojai virtualiai pasineria į pelkių gelmes, pajunta, kaip rezervatas atrodo iš vidaus, turi galimybę atsigulti ant improvizuotos pelkės, pajusti, kokia ji iš tiesų. Pavargus galima prisėsti ant kemsais apaugusio kelmelio-krėslo, paglostyti usūrinio šuns kailiuką, susipažinti su miško gyvūnų ragų kolekcija, pačiupinėti miško gyventojų „karūnas“ ar net jas „pasimatuoti“.
„Viskas pritaikyta žmonėms, turintiems skirtingų negalių. Eksponatai, mokomosios priemonės yra žemai, kad juos galėtų pasiekti ir žmonės neįgaliųjų vežimėliuose. Aklieji daugelį eksponatų gali paliesti rankomis. Čia laukiami visi, neišskiriamas nė vienas lankytojas“, – pabrėžia K. Grigaliūnienė.
Susipažinę su rezervatu virtualiai, keliaujame link mokomojo tako, kuris – maždaug už dvylikos kilometrų nuo lankytojų centro. Visas takas pritaikytas neįgaliesiems, jo plotis – 1,2 metro, šonuose pritvirtinti borteliai, kad neįgaliajam vežimėliu riedėti būtų saugu. Viso tako ilgis – beveik keturi kilometrai, tačiau, pasak K. Grigaliūnienės, sunkiau judantiems žmonėms galima rinktis ir sutrumpintą maršrutą.
Staigmenos – kiekviename žingsnyje
Unikali rezervato gamta tiesiog užgniaužia kvapą nuo pirmųjų metrų. „Ką pamatysime per ekskursiją, lankytojams kaskart būna staigmena. Kamanų rezervate saugoma net dešimties tipų europinės svarbos buveinių: natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvi aukštapelkė, tarpinės pelkės ir liūnai, plikų durpių saidrynai, pelkiniai ir aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, Vakarų taiga, eglynai, plačialapių ir mišrūs miškai. Įspūdžių kelionėje patiria kiekvienas – tiek besidomintis augalais, tiek gyvūnais. Pelkę galima paliesti, įsitikinti, kad ji drėgna. Taip gamta pažįstama per įvairius pojūčius – klausant, matant, liečiant. Net nematantis pajunta kvapus, kurie čia ypatingi“, – pabrėžia K. Grigaliūnienė.
Daugiau kaip pusę rezervato ploto užima miškai, kurie pasižymi ypatinga rūšių įvairove. Pamiškėse galima pamatyti natūralių pievų su retais gegužraibinių šeimos augalais. Rezervate gausu įvairių gyvūnų. „Išskirtinių gyvūnų čia nedaug – vyrauja tos pačios rūšys, kaip ir visoje Lietuvoje. Iš retesnių – vos viena ar dvi. Mūsų rezervate apsigyvenusi ir vilkų šeimyna, kurią sudaro šeši ar aštuoni vilkai“, – pasakoja K. Grigaliūnienė. Paklausta, ar šie plėšrūnai nekelia grėsmės lankytojams, Kamanų rezervato atstovė šypsosi – ir norėdamas vilko čia nesutiksi, juos galima tik išgirsti. Vilkai – labai atsargūs, todėl juos pamatyti pasiseka labai retai. Prie tako vilkai ateina naktį ir kartais čia palieka savo buvimo pėdsakų...
Vis dėlto šalia mokomojo tako galima aptikti saulutėje besišildančią angį. Taku nuolat šmirinėja mažyčiai driežiukai, o pievoje veisiasi bekojis driežas gluodenas, dar vadinamas „geležine gyvate“. Pelkėje gyvena dirvinis sėjikas, tapęs rezervato simboliu – Kamanų rezervate šių paukščių porų peri daugiausia. Čia taip pat gyvena tikutis, tetervinai, gausu gervių.
Migracijos laikotarpiu rezervate gyvena balinės pelėdos, didžiosios kuolingos, ežere nutupia dideli būriai migruojančių žąsų, po 3–4 tūkst. vienu metu. Miške gyvena žvirblinė pelėda – viena retesnių gyvūnų rūšių, įrašyta į Raudonąją knygą. Čia taip pat nuolat peri apie 2–3 poras juodųjų gandrų, gyvena mažasis erelis rėksnys, dar vadinamas meru. Retsykiais į svečius užsuka ir plėšrusis jūrinis erelis.
Pamėgtas neįgaliųjų
Rezervato darbuotojai lankytojus nuolat kviečia į įvairius renginius, kur tiek mokiniai, tiek suaugusieji supažindinami su unikaliu gamtos kampeliu. Kasmet čia vyksta Pelkių, Žemės dienos minėjimai, rengiami seminarai, skaitymai apie gamtą ir kiti renginiai.
Kamanų valstybinį gamtinį rezervatą ypač pamėgo ir įvairių negalių turintys žmonės, jiems darbuotojai skiria ypatingą dėmesį. Akmenės rajono Dabikinės Vladimiro Zubovo specialiosios mokyklos mokiniai – nuolatiniai Kamanų rezervato lankytojai. „Mūsų draugystė su Kamanų rezervato darbuotojais tęsiasi ne vienerius metus. Pastaruoju metu dalyvavome projekte „Tekėk, Dabikine, tekėk“, kur susipažinome su klampupiais, maitinančiais Dabikinės upės intakus“, –pasakoja mokyklos direktorė Birutė Jakaitė.
Pasak pašnekovės, Kamanose mokiniai susipažįsta su augmenijos, gyvūnijos įvairove, kelia inkilus paukščiams arba šikšnosparniams. „Paskui įvairius mokslinius eksperimentus tęsiame grįžę į klases. Nagrinėjame durpių sudėtį, tyrinėjame įvairių žvėrių pėdsakus, bandome atpažinti gyvūnus pagal jų skleidžiamus garsus“, – aiškina direktorė.
Kamanose Dabikinės mokyklos mokiniai visada laukiami, jiems sugalvojama vis naujų užsiėmimų. „Be abejo, Kamanų rezervato darbuotojai pasakojimus pritaiko mūsų mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, pateikia informaciją jiems suprantama kalba. Apsilankymai rezervate mums naudingi įvairiais atžvilgiais. Tai – ir sveikatinimas, ir sportas, ir galimybė pakvėpuoti grynu oru, ir sužinoti naujų dalykų. Gal todėl mūsų vaikai visada noriai vyksta į Kamanas“, – pabrėžia B. Jakaitė ir pasidžiaugia, kad ekskursijos Akmenės rajone gyvenantiems neįgaliesiems yra nemokamos.
Mokomąjį taką išbandė ir Naujosios Akmenės miesto ir kaimiškosios seniūnijos žmonių su negalia bendrijos lankytojai. „Mus sužavėjo tiek ekspozicija lankytojų centre, tiek ir pats takas. Viskas pritaikyta neįgaliesiems. Mediniu taku keliauti patogu tiek sunkiau judantiems, tiek žmonėms vežimėliuose. Įrengtos ir specialių vietų pailsėti, atsipūsti. Ne tik pamatėme daug naujų dalykų, iš arčiau susipažinome su nuostabia savo rajono gamta, bet ir pasikaitinome saulutėje, pakvėpavome tyru miško oru. Pabuvus čia dvi valandas nesinorėjo išeiti“, – pasakoja bendrijos pirmininkė Klavdija Pušinova.
Pasak K. Grigaliūnienės, į rezervatą atvyksta neįgaliųjų ir iš kitų rajonų – Šiaulių, Mažeikių, Kelmės. „Kai kuriais atvejais šie žmonės paprašo maršrutą sutrumpinti. Jį įveikę džiaugiasi: buvo nelengva, bet įveikiau. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad galime suteikti galimybę su nuostabia mūsų rajono gamta susipažinti ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms“, – sako Kamanų rezervato atstovė.
