Buvęs net dviejų šalies premjerų patarėjas T.Garasimavičius merui
patarinės energetikos klausimais, o štai daugiau nei 30 metų miškininko
patirtį turintis S.Lazauskas kuruos medžių priežiūros sritį.
„Pagrindinis tikslas –– tinkamai sutvarkyti, saugoti bei plėtoti miesto
želdynus taip gerinant kauniečių gyvenimo kokybę mieste“, –
prisistatydamas visuomenei kalbėjo S.Lazauskas.
Vienu iš pagrindinių prioritetų miškininkas nurodė Kauno Ąžuolyno
išsaugojimą ateities kartoms. Pasak S.Lazausko, daugybę metų Ąžuolynas
nebuvo tinkamai prižiūrimas, todėl jam būtina skirti kur kas daugiau
dėmesio.
Ši užduotis patyrusiam miškininkui neturėtų būti labai sunki. Kauno
savivaldybė dar pernai rudenį paskelbė apie planus atnaujinti Ąžuolyno
parką.
Šiuo metu Ąžuolyno tvarkymui rengiamas gamtotvarkos planas bei
miškotvarkos projekto tikslinimas siekiant išsaugoti didžiausią Ąžuolyno
vertybę – 200–300 metų senumo ąžuolus. Patarėjui pakaks prižiūrėti,
kad dokumentus rengiantys specialistai nepriveltų klaidų.
Gerokai rimtesni išbandymai S.Lazauskui tektų, jeigu miesto tvarkytojai
vėl sumanytų mieste pjauti medžius.
Kauniečiai lig šiol puikiai prisimena, koks skandalas 2017-ųjų vasarą
Kaune kilo dėl pjaunamų medžių. Vyko protesto akcijos, teko įsikišti
policijos pareigūnams. Nieko negelbėjo paaiškinimai, kad medžiai seni
ir ligoti, o jų vietoje bus pasodinti jauni me deliai.
Po poros mėnesių aistros aprimo, tačiau vis tik pritrūko drąsos
pripažinti, kad kertant medžius buvo persistengta ir tinkamai
nepasiruošta.
Tąkart kilo didžiausia šios kadencijos Kauno valdžios krizė ir aistras
slopinti teko net pačiam V.Matijošaičiui, kuris labiau mėgsta
kauniečiams tarti žodį maloniomis progomis.
Šiemet mieste negirdėti grandininių pjūklų skleidžiamų garsų, ir
kauniečiams gerokai ramiau. Nėra nei protestų, nei piktų komentarų.
Dabar V.Matijošaitis ir visa savivaldybės administracija nuo prievolės
aiškintis gyventojams bus išvaduota –– visus paaiškinimus dėl miesto
augmenijos visuomenei turėtų pateikti profesionalus patarėjas medžių
priežiūros klausimais S.Lazauskas.
Ar tai reiškia, kad tiek Ąžuolyne, tiek kitose Kauno vietose vėl bus
kertami medžiai? Sunku spėlioti, tačiau pirminio Ąžuolyno parko
atnaujinimo projekto pristatymo metu žadėta, kad nuo medkirčių rankos
nenukris nė vienas lapas.
Vietoje nenustygstantys miesto vadovai iškėlė naują idėją –– ar
nereikėtų Kaune pastatyti krematoriumo?
Mirusiųjų kremavimo paslaugos smarkiai populiarėja, vienas kolumbariumas
jau veikia Petrašiūnų kapinėse, rudenį juos planuojama įrengti dar
dvejose kapinėse, tačiau kauniečiai priversti mirusiųjų palaikus vežti
kremuoti į Kėdainius arba kaimyninę Lenkiją.
Dar vieną krematoriumą planuojama statyti Vilniaus pašonėje, tačiau
besitvarkantis Kaunas galėtų pasirūpinti, kad miesto gyventojams kiltų
mažiau rūpesčių artėjant paskutinei artimųjų kelionei.
Šįkart Kauno valdžia pasielgė gudriau ir atsargiau. Įvertinus aplinkybę,
kad tokio neįprasto objekto statyba sostinėje sukėlė didelį šaršalą,
nuspręsta surengti miesto gyventojų apklausą.
Jeigu dauguma balsavusiųjų pritars krematoriumo atsiradimui, vėliau bus
galima atremti bet kokius priekaištus esą miesto valdžia nesitaria su
kauniečiais. Jeigu pastarieji pasipriešins –– investuotojas galės
rinktis Kauno rajoną, kur net lengviau rasti to kiam statiniui tinkamą
žemės sklypą.
Nebalsuos kauniečiai aktyviai? Patys kalti. Reiškia, šis klausimas
jiems nesvarbus ir miesto valdžia gali elgtis savo nuožiūra.
Tiesiog nepralošiamas žaidimas, o klausimui išspręsti net nereikia
specialaus patarėjo krematoriumo klausimais.
„Laikinoji sostinė“
