Rengti šią šventę sumanė Salantų regioninis parkas, kurio iniciatyva prieš penkerius metus buvo baigtas sutvarkyti Kartenos piliakalnis. Per daugiau kaip dvejus metus trukusį projektą buvo iškirstas miškas, slėpęs XIII a. kovas su kryžiuočiais menantį piliakalnį, išvalyta teritorija, nutiestas kelias, sutvarkyta infrastruktūra.
„Mūsų idėja buvo parodyti, kad sutvarkytose istorinėse teritorijose gali lankytis ne tik turistai. Tinkamai organizuojant čia gali vykti bendruomenės, įmonių šventės, festivaliai“, - sakė Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.
Salantų regioninio parko teritorijoje yra net 11 piliakalnių. Kartenos, Imbarės piliakalniai ir Vyšnių kalnas jau sutvarkyti ir pritaikyti bendruomeninėms reikmėms.
Per Kartenos festivalį lankytojams siūloma pramoga – eiti į žygį ir aplankyti net 7 piliakalnius. Šeštadienio kaitra neišgąsdino smalsuolių – į 27 kilometrų žygį išsiruošė ir jį užbaigė 102 piligrimai.
Sugrįžusiems į Minijos slėnį žygeiviams ir svečiams buvo surengta archeologo istoriko Juliaus Kanarsko paskaita apie Kartenos miestelio istoriją.
Šventės svečiai galėjo užsukti į aitvarų dirbtuves, stebėti parodomąsias kuršių ir kryžiuočių kovas, kurias pristatė senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“. Iš Lietuvos, Latvijos atvažiavę entuziastai ne tik kovėsi, bet ir pasakojo apie krašto istoriją, supažindino su XIII a. lietuvių, žemaičių, kuršių, prūsų, slavų, kalavijuočių, kryžiuočių naudotais ginklais.
Po to prasidėjo koncertinė programa – susirinkusiesiems koncertavo Luokės etnografinis festivalis “Šatrija”, Telšių folkloro ansamblis “Spigins”. Paskutiniai į sceną kilo kūrybinio projekto “Okata” muzikantai.
Pagrindiniu festivalio akcentu tapo sutemose parodyta instaliacija. Ant kalno iš 1500 žvakučių savanoriai uždegė Grįžulo ratų žvaigždynus, o ant kalno pastatytame projektoriuje nušvito didžiulis besikeičiantis mėnulis. Į nekasdienį reginį suplūdo didžiulė karteniškių minia.
Istorinių šaltinių apie Kartenos pilį išlikę itin nedaug. Kartena yra minima vieninteliame Kuršo vyskupo Henriko rašte Livonijos ordinui. 1253 m. balandžio 4-osios rašte buvo aptariamas pietinio Kuršo žemių dalybos.
Manoma, kad medinė pilis ant Kartenos piliakalnio iškilo apie VIII a. Jos papėdėje buvo nemaža kuršių gyvenvietė, kurioje gyveno apie 300-400 žmonių. Pilis buvo sunaikinta XIII a. antrojoje pusėje per kuršių sukilimą.
Istorikai spėja, kad kryžiuočiai ją sudegino. Šią versiją patvirtino ir kasinėjimai – ant kalno pylimo aptikta daug degėsių. Manoma, kad tai galėjo įvykti apie 1263-iuosius, nes šiais metais apylinkėse vyko pagrindinės kovos su kryžiuočiais.
