„Aš noriu, kad liberali idėja turėtų stiprią organizaciją, kuri atstovauja šitai idėjai. Vienaip ar kitaip tai bus. O visa kita yra detalės, į kurias ne visas galiu atsakyti šiandien“, – savo likimo partijoje vis dar neatskleidžia R.Šimašius.
Tačiau ateities planų R.Šimašius turi – planuoja antrą kartą siekti Vilniaus miesto mero posto.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir R.Šimašiaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“.
– Kaip manote, ar jūs patinkate vilniečiams?
– Įvairiai yra. Labai džiaugiuosi, kad miestiečiai yra labai reiklūs. Tai smagu. Reiklumas duoda rezultatą. Aš ir pats sau esu reiklus, turbūt esu žmogus, kuris daugiausia žino, ką mieste reikėtų dar ir daugiau padaryti.
Žmonių yra įvairių, jų nuomonės įvairios, bet manau, kad tai, ką žadėjau, yra padaryta. Ateitį ir kryptį matau labai aiškią. Manau, kad žmonės tai išgirs.
– Nemanote, kad jūsų asmeninė klaida buvo siekti šito posto?
– Man tai buvo vienas iš didžiausių iššūkių – rinkimai, suvaldymas miesto, kuris buvo ant bankroto slenksčio. Labai džiaugiuosi, kad tą iššūkį prisiėmiau. Laikausi tokio principo, kad jei gyvenime kyla klausimas, eiti ar neiti, daryti ar nedaryti, jau geriau padaryti ir gailėtis negu nepadaryti ir gailėtis. Aš tikrai padariau ir nesigailiu. Tokia situacija man patinka.
– Kartotumėte?
– Be jokios abejonės. Kartočiau ir planuoju kartoti.
– Sieksite antros kadencijos?
– Planuoju tai daryti, nes nors ką žadėjau, tą padariau – darželiai, krantinė, bet tai nereiškia, kad nematau, ką toliau daryti. Yra labai daug dalykų, kuriuos norėčiau iki 700 metų Vilniaus jubiliejaus užbaigti ir padaryti, kad Vilnius atsigautų visa didybe.
– Jums žinoma, kaip viešojoje erdvėje esate vadinamas?
– Daug epitetų esu girdėjęs. Per vieną ausį įeina, per kitą išeina, nesistengiu per daug į tai akcentuotis. Natūralu, kad viešas žmogus sulaukia viešų epitetų, kritikos, palaikymo. Visko yra labai daug.
– Jums, kaip politikui, miesto vadovui, siekiančiam karjeros toje srityje, turbūt nėra nesvarbi visuomenės nuomonė?
– Man pirmiausia svarbi mano artimųjų nuomonė ir visuomenės nuomonė. Aš labai džiaugiuosi, kad kai aš einu Vilniaus miestu, žmonės į mane žiūri šypsodamiesi. Ir dar prieina, padėkoja ne vienas. Čia politinis gyvenimas, aš tikrai nesipurtau, miesto mero pozicija nėra vyriausiojo ūkininko pozicija.
Tai politinė pozicija žmogaus, kuris turi vesti miestą į priekį ir sutelkti visus, kad kasdieniai reikalai būtų išsprendžiami ir daromi. Ta pozicija yra susijusi ir su politine kova. Štampus užlipinti natūralu. Visą laiką tai stengiasi daryti kai kurie kolegos iš politinio gyvenimo, kurie įsivaizduoja politinę kovą kaip štampų lipdymą.
Arba, jei esi opozicijoje, tai kaišai pagalius į ratus, o jei esi pozicijoje, kritikuoji, kad man trukdo dirbti. Aš tikrai nei vieno, nei kito žanro nesiruošiu priimti. Būdamas Seimo narys opozicijoje nesistengdavau kišti pagalių į ratus, kaip ir ketinu kam nors sakyti, kad jūs trukdote dirbti. Visi dirba taip, kaip supranta.
Aš suprantu savo funkcijas labai aiškiai. Ką pažadėjai, tą reikia ir padaryti, vesti miestą į priekį. Tą ir darau.
– O gal tiesiog charizmos trūksta?
– Jeigu aš jums nepatinku, tai, aišku, trūksta, ką padarysiu. Yra toks dalykas, aš į tai žiūriu rimtai ir preciziškai. Kai pasakoma: kažkas vertina, kažkas pasako, girdėjau, kad trūksta, kad per daug. Visą laiką apie bet ką galima taip pasakyti. Dažniausiai tai yra nuogas štampas, kurį kažkas pasakė ir kažkas pamanė, kad reikia pakartoti. Tik tiek.
– Du miestai – Vilnius ir Kaunas. Kaunui ir jo merui sekasi gerokai geriau. Ir visuomenės nuomonė apie jį geresnė.
– Tikrai labai džiaugiuosi, kad Kaunui sekasi. Ilgą laiką Kaunui nesisekdavo ir bendrai Lietuvai nesisekdavo. Pagaliau Kaunas turi merą, kuris grąžino kauniečiams savigarbą. Tai svarbiausia. Ar Kaunui kitur sekasi – irgi sekasi. Ar Vilniui sekasi – taip, sekasi. Kam geriau sekasi? Pagal daugelį parametrų pažiūrėjus, Vilniui sekasi gerokai geriau.
Kadangi kauniečiai susigrąžino savigarbą, jie apimti euforijos. Labai gerai. Aišku, kad Vilnius be likusios Lietuvos, kitų miestų negali gyvuoti sėkmingai. Negali būti sala Lietuvoje, kuri vienintelė lydima sėkmės. Kaip ir likusi Lietuva negali be sostinės. Kaip ir tas pats Kaunas be Vilniaus nenurimo du dešimtmečius tarpukariu, leido mums turėti Vilnių, susigrąžinti.
Labai svarbu visai Lietuvai turėti sostinę. Yra takoskyros, žaidimų nesiruošiu žaisti. Labai smagu ir svarbu, kad kitiems miestams sekasi, ne tik Kaunui. Daugybei kitų sekasi, tai yra labai gerai.
– Jums nereikia žaisti. Už jus žaidžia. Jūs tik vejatės iš paskos.
– Jūs taip teigiate.
– Yra daug dalykų. Tas pats Vytis. Kur jis Vilniuje stovi?
– Vilniuje jis stovi prie kiekvieno įvažiavimo, centrinėje aikštėje ir daugybėje vietų dar stovės. Aukoti kokybės dėl ko nors aš tikrai nesiruošiu. Kaunas tikrai parinko puikią vietą laisvės kariui, labai džiaugiuosi.
Man atrodo, kad nereikia toliau eskaluoti šių dalykų ir įnešinėti niuansų ten, kur jų nėra. Laisvės karys stovi Kaune ir, ačiū Dievui, jeigu jis jiems tinka. Skulptūrų dydžio varžytuvėse Vilnius nedalyvaus. Tai ne Vilniaus žaidimas.
– Bet lenktynės tarp Vilniaus ir Kauno vyksta akivaizdžiai. Sakote, kad Kaunas savigarbą susigrąžino, bet man atrodo, kad ir autoritetą susigrąžino.
– Vilnius dalyvauja lenktynėse su daugybe miestų, tai yra tarptautiniai miestai. Mes lenktyniaujame su Varšuva, Krokuva, Ryga, Talinu, sėkmingai dėl investicijų labai dažnai konkuruojame su Bukareštu, Praha. Ir su Vakarų Europos miestais: Lisabona ir kitais. Čia yra lenktynės, kuriose aš dalyvauju.
– Tai Kaunas jums ne lygis?
– Lygis. Noriu, kad mes turėtume tandemą, apie kurį labai dažnai kalbame. Labai noriu, kad traukinys iš Vilniaus į Kauną nuvažiuotų per 35 minutes. Labai noriu, kad būtų sinergija, kai ateina investuotojai ir klausia, ar yra pakankamai talentų, kad labai drąsiai galėtume sakyti, jog sudedame Vilnių, Kauną, aplinkines savivaldybes ir skaičiuojame tiek gyventojų, kiek turime. Tai yra mūsų bendra lyga, kurioje turime konkuruoti.
– Kodėl Kaunui geriau sekasi? Jei žiūrėtume į finansus, gal ir Vilniui geriau sekasi, bet jei žiūrėtume bendrai, atrodytų, kad Kaunui šiuo metu geriau sekasi.
– Aš džiaugiuosi, kad Kaunui sekasi, bet Vilniui sekasi puikiai. Aš galiu papasakoti apie Vilnių. Aš nežinau, kaip tas gatves tvarko Kaunas, kodėl pasirinko laisvės karį. Jeigu jums įdomu Kaunas, jūs važiuokit pas mano bičiulį Visvaldą.
– Jis jūsų bičiulis? Pabendraujate?
– Taip. Ir labai draugiškai. Jūs nuvažiuokit ir paklausinėkit. Jeigu jūs klausite apie Vilnių, aš jums papasakosiu. Jeigu klausite apie Kauną, aš jums nepapasakosiu. Nei apie Klaipėdą, nei apie Šiaulius. Nors tikrai žinau dalykų, nenoriu daryti to, ką turi daryti kiti žmonės. Aš darau tai, kas nuo manęs priklauso ir nepriklauso, prisiimdamas visą atsakomybę už tai, kas vyksta Vilniuje.
Įskaitant ir tai, kad kažkas sukvietė į Dainų šventę žmones ir nusprendė, kad reikia jų nemaitinti. Nors tai yra Vyriausybės, Kultūros ministerijos ir jau senos bebrų užtvankos, kuri organizuoja Dainų šventę, problema. Bet aš prisiimu atsakomybę ir darau tai, kas nuo manęs priklauso daugybėje sričių.
– Jūsų žingsnis dėl Dainų šventės dalyvių maitinimo irgi buvo nevienareikšmiškai sutiktas.
– Kaip gali būti vienareikšmiškai, jeigu kai kas nusprendė pasakyti, kad problemos nėra, o atėjo Šimašius ir pasakė, kad yra.
– Ne visos įmonės nemaitino. Buvo konkrečios bendrovės, kurios nesusitvarkė su savo funkcija.
– Natūralu. Kai vaikas 9 val. ryto išeina į repeticijas, po 21 val. yra paleidžiamas ir negauna valgyti – visos įmonės nemaitino, dalis nemaitino – visa tai tampa niuansais. Reikia duoti valgyti žmogui, kuris atėjo dainuoti.
– Jeigu vadovaujamės tokia logika, tai štai jums pavyzdys – politinės korupcijos byloje irgi teisiami 3–4 asmenys, bet tai nereiškia, kad visi liberalai yra susitepę.
– Jeigu kalbame apie logiką ir faktus, aš tikrai padėkojau atskirai toms įmonėms, kurios maitino gerai. Viena įmonė maitino blogai. O blogiausia buvo pagrindinis organizatorius, kuris pasakė, kad problemų nėra. Aš tikrai negaliu leisti, kad taip būtų Vilniuje.
– Bet jūs leidžiate Vingio parke vykti Rusijos ambasados organizuojamam renginiui, kur šlovinamas Vladimiras Putinas, kur visi vaikšto su Rusijos vėliavomis, dergia Lietuvą. Kas čia per standartai?
– Man labai apmaudu, kad apsidairęs nematau politikų, kurie Lietuvos rusams išdrįstų pasakyti, kad jūs esate mūsų Lietuvos rusai. Kad jūs rūpite ne Kremliui, o mums, lietuviams, Lietuvos valdžiai, Vilniaus valdžiai. Man labai apmaudu, kad Vilniaus meras buvo vienintelis, kuris tai aiškiai pasakė.
Jeigu matėte laišką, kuris buvo perskaitytas nuo scenos apie mūsų bendrą kovą su Kremliumi už mūsų vertybes, apie tai, kad džiaugiamės ir gerbiame tokius rusų šviesulius kaip Borisas Nemcovas, kurį ką tik įamžinome, ir kitus, kad mes į tai atsiremiame, tai žinote, kad ta mano parašyta ir perskaityta kalba buvo sutikta plojimais.
Aš tikrai džiaugiuosi, kad tą žinią išgirdo Lietuvos rusai. Jeigu mes bandysime palikti Lietuvos rusus tik Kremliaus žinioj, aš nežinau, kas prisiims atsakomybę, kad jie ir turės tą nuotaiką, kad rūpi tik Kremliui. Reikėtų labai susirūpinti tais politikais, kurie žaidžia nacionaline korta vien tik dėl savo populiarumo, o realiai mažina ir gynybines galias, ir tvirtumą, ir vieningumą.
– Minėjote, kad bandysite dar kartą siekti Vilniaus mero posto. Kartu su liberalais?
– Aš bandysiu galbūt ne siekti posto, o gauti rinkėjų pasitikėjimą. Ieškosime būdų. Aš esu liberalas ir niekas kitas nebūsiu niekada. Tai akivaizdu.
– Ką reiškia ieškosite būdų?
– Ateis rinkimų kampanija, pamatysim. Aš esu liberalas ir būsiu liberalas.
– Su tais liberalais, kurie dabar yra Liberalų sąjūdyje?
– Ne visus galiu vadinti bendražygiais, nes kai kurie paslydo labai negražiai ir negarbingai. Bet taip, aš esu liberalas.
– Ką reškia jūsų filosofinė žinutė socialiniame tinkle? Kažkas panašaus ir buvo pasakyta: paslydo ir nežinia, kas su partija bus. Štai Eugenijus Gentvilas nelabai jus suprato. Tarp eilučių galima įskaityti, kad jūs lyg ir nebenorite būti su šia politine jėga.
– Yra žmonių, kurių, deja, nors sakosi esantys liberalai, aš nelaikau jų bendražygiais. Tuos žmones esu įvardijęs. Visas Liberalų sąjūdis yra daugybė žmonių, bet man svarbi pati laisvės idėja. Aš tikiu tuo, žinau, kodėl tą darau. Partija yra įrankis tai idėjai realizuoti ir tas įrankis turi būti sėkmingas. Aš siekiu, kad jis būtų sėkmingas, ir tikiuosi, kad jis toks bus.
– Dabartinis Liberalų sąjūdis neatitinka kriterijų, kuriuos vardijate?
– Jo efektyvumas yra sumažėjęs iki labai žemo lygio. Ne tokio, kuris mane tenkintų. Tai reiškia, kad reikia arba gerinti įrankį, arba ką nors kita galvoti.
– Gerinti tą patį darinį ar bandyti galvoti ką nors naujo?
– Jūs manęs dabar klausiate to, ko prieš 2 mėnesius dažnai klausdavo: tai įkursite su Aušrine Armonaite partiją ar ne? Aš jums dabar neatsakysiu į šitą klausimą. Mes esame liberalai, aš esu liberalas. Aš noriu, kad liberali idėja turėtų stiprią organizaciją, kuri atstovauja šitai idėjai. Vienaip ar kitaip tai bus. O visa kita yra detalės, kurių ne visas galiu šiandien įvardyti.
– Ar tie žmonės, kurie dabar yra vadovaujantys partijos organai, gali ją išvesti į šviesų rytojų?
– Galbūt ir gali. Yra organai, yra kitų žmonių. Visko ten yra. Tai akivaizdus faktas. Su liūdesiu turiu pasakyti, kad ta institucija, kuri buvo stipri, auganti, kylanti, pasirodo, susimovė, dalis žmonių ją susilpnino ir šiandien tas įrankis yra ne toks efektyvus, koks būdavo. Ar atsities – laikas parodys. Pažiūrėsim, kiek mano ir kitų žmonių pastangos duos rezultatų.
– Ar reikia ko nors laukti?
– Laiko, kaip visą laiką, yra mažai. Visus svarbius dalykus reikėjo padaryti vakar. Dažnai atsitinka, kad jie padaromi rytoj. Laikas yra įtemptas, bet laikas parodys. Situacija yra bloga, ką čia slėpti.
– Jeigu Liberalų sąjūdis bus toks ir dalyvaus rinkimuose, tai vyks nagrinėjant politinės korupcijos bylą.
– Manau, tą visi supranta, ne tik aš. Jūs manęs neklauskit apie tuos dalykus, apie kuriuos negaliu pasakyti, nes nežinau.
– Bet jūs buvote Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
– Buvau, bet nesu. Tik po dalies buvusių bendražygių, kurių nebelaikau bendražygiais, demaršo, Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų ir iš bylos medžiagos paaiškėjo, kodėl kai kuriais atvejais buvo labai keistas vidaus partijos gyvenimas.
Tik po to paaiškėjo. Natūralu, kad buvimas pirmininku tokioje terpėje, kai saviškiai žaidžia dvejopus žaidimus, man tikrai nepridėjo tvirtumo, buvimo viešojoje erdvėje. Nuo tada, kai nesu pirmininkas, esu laisvesnis ir pačiai liberaliai idėjai atstovauti. Deja, taip yra. Manau, kad tai pasikeis.
– Jūs atsikratėte atsakomybės.
– Aš atsakomybės neatsikračiau. Atsakomybės visada imuosi, kai reikia. Yra rimtų problemų, įskaitant ir tas, su kuriomis buvo gyventa ir nepastebėta. Tai yra labai blogai. Reiškia, reikia rimtų pokyčių.
– Su Artūru Zuoku gal planuojate ką nors veikti? Jis siūlo liberalams prisidėti prie jo.
– Kiek girdėjau gandų, jis vis planuoja, bet iš tų planų niekada nieko neišeina. Nei praktikoje, nei teorijoje. Aš asmeniškai tokių dalykų neplanuoju. Tai yra blefas. Kur yra pagrindas?
– Jis irgi atstovauja vertybėms, apie kurias šnekate, – liberalizmui.
– Jums taip atrodo. Man taip neatrodo. Man atrodo, kad jis visiškai neatstovauja toms vertybėms. Nežinau, kam jis atstovauja, bet kad tai atstovavimas kleptokratijos ir melagystės imperijai, tai yra faktas.
– Minėjote, kad jums susidėliojo atsakymai po to, kai pasirodė VSD medžiaga.
– Paaiškėjo mozaikos galutiniai dalykai. Buvo pasirinkti kai kurie kiti lyderiai, kurie neva turėjo perimti partijos vairą. Jie veikė prieš mane, Aušrinę, E.Gentvilą.
Jie veikė, kaip vėliau paaiškėjo, ne taip sėkmingai, kaip norėjo koncernas, bet labai aiškiai pasimatė, ant kokių politikų jie statė ir kokie jiems buvo neparankūs. Paaiškėjo, kad aš jiems buvau nepalankus.
– Kaip jūs dirbote Laisvosios rinkos institute? Tuo metu nebuvo bendravimo su „MG Baltic“? Jie juk rėmėjai, steigėjai.
– Labai sėkmingai ir gerai. Jeigu reikėtų bendrauti ir ateityje dėl ko nors, kas vyksta Vilniuje, aš bendraučiau. Negaliu sakyti, kad ateityje su kuo nors nebendrausiu. Kas veikia Vilniuje, vyksta gyvenimas – natūralu, kad turiu bendrauti.
Klausimas, kokiu tikslu bendrauti, kaip bendrauti ir ar savo liniją tiesi, ar pasiduodi kito įtakai. Man labai įdomu, kad į tą įtakojimo grandinę įsivėlė daugybė politikų, kurie yra visiškai ne iš Liberalų sąjūdžio. Iš Liberalų sąjūdžio nepatyriau jokio poveikio, o iš tuomečio premjero patyriau spaudimą, iš kai kurių politikų, kas labai keistai atrodė.
Suprantu, kad šiandien prokurorai tiria kitus dalykus, bet kai man tuometis premjeras sako: klausyk, čia taip mecenatai sako ir čia taip reikia daryti. Džiaugiuosi, kad atsilaikiau ir, kaip ir kitais atvejais, laikiausi ne kažkokių kitų linijų, o sveiko proto linijos. Labai įdomiai ta istorija atrodo.
„Vasara tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
