Kol prokurorai rimtais veidais teisėjams aiškino, kaip sunkiai nusikalto Boso dieną šventę vyrai, naujieji bendrovės vadovai vis bandė tą alkoholio kvapą išsklaidyti.
Net prabangų pastatą Vilniaus senamiesčio širdyje pardavė, kad nei kvapo, nei taurelių skambėjimą įrašiusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įrangos nebeliktų sienose.
Neliko ir pačių pastato pardavėjų, todėl naujame biure įrengtas generalinio direktoriaus kabinetas liko tuščias.
Kad sekliai į dažais kvepiančias sienas vėl aparatūros neprikaišiotų, „Vilniaus vandenų“ valdybos pirmininkas J.Morkūnas pats nuskuodė į STT.
Tiesa, jis tikino norėjęs tiktai pasiaiškinti, ar tyrėjai jau rašo pažymą dėl būsimojo kandidato į generalinio direktoriaus postą M.Švaikausko.
Bet prie „Vilniaus vandenų“ direktoriaus kabineto durų susispietė net 40 kandidatų, o valdybos nariai nusprendė, kad tinkamiausias – buvęs Kauno kredito unijos valdybos narys A.Činikas.
Tik vėl koją pakišo tas nelemtas alkoholio kvapas.
Paaiškėjo, kad be penkių minučių direktorius pats neseniai buvo įkliuvęs prie vairo neblaivus.
Į šalį nustumtas A.Činikas kreipėsi į teismą, bet jį laimėjęs savo ieškinį atsiėmė.
Tuomet į bendrovės generalinio direktoriaus postą tiesiai iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento žengė dar neseniai iš „Vilniaus vandenų“ ataskaitų reikalavęs M.Švaikauskas.
Bet vyriausieji etikos sargai nusprendė, kad toks šuolis – ne per staigus, o bendrovės valdybos pirmininkas J.Morkūnas paaiškino, jog M.Švaikauskas – tik vienas iš 1500 jo draugų. Kitaip sakant, jei bent pusė jų pretenduotų užimti kokį nors postą, dar ne taip vandenį sudrumstų.
