Kitais metais – socialiai teisingesnės tikslinės kompensacijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus ir Seimo priimtus įstatymus, kuriais numatomos naujos, socialiai teisingesnės tikslinių kompensacijų mokėjimo tvarkos, panaikinančios dabartinius atotrūkius tarp skirtingų tikslinių kompensacijų. Pakeistuose ir papildytuose teisės aktuose atsisakyta ir diskriminacinių nuostatų dėl amžiaus ir nedarbingo asmens sąvokos.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė.<br> A. Milieškienės nuotr.
 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė.<br> A. Milieškienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aldona Milieškienė

2018-07-27 09:56, atnaujinta 2018-07-27 10:00

Nuo kitų metų įsigaliosiančius pokyčius paprašėme pakomentuoti vienos iš šių įstatymų pakeitimų rengėjų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios patarėjos neįgaliųjų klausimais Eglės Čaplikienės.

Iš šiuo metu neįgaliesiems skiriamų keturių rūšių tikslinių kompensacijų bene daugiausia diskutuota dėl slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokų. Viešojoje erdvėje minėta nemažai atvejų, kai neįgaliųjų būklė beveik nesiskyrė, tačiau vienam nustačius nuolatinės slaugos, o kitam – priežiūros (pagalbos) poreikį jų gaunamos išmokos skyrėsi kelis kartus.

Iš tiesų atotrūkis tarp slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos didžiulis: neįgalusis, kuriam nustatytas specialusis slaugos poreikis, gauna 280 eurų, o priežiūros (pagalbos) išmoka tesiekia 112 eurų, todėl ir reikėjo keisti teisės aktus, kuriais reglamentuojamas tiek specialiųjų poreikių nustatymas, tiek tikslinės kompensacijos. Nuo 2019 metų bus nustatomi 4 lygių specialieji poreikiai ir bus galima gauti socialiai teisingesnes 4 dydžių išmokas.

Specialieji nuolatinės slaugos poreikiai bus dviejų lygių. I lygio slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnė slauga. Tokiam asmeniui bus mokama 291,2 Eur tikslinė kompensacija. Asmeniui, kuriam dėl jo negalios užteks 6–7 valandų per parą slaugos, bus nustatomas II lygio slaugos poreikis ir skiriama 212,8 Eur išmoka.

Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai taip pat bus dviejų lygių. I lygio priežiūra (pagalba) nustatoma asmeniui, kuriam negalia iš dalies apriboja jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba. Jo tikslinės kompensacijos dydis – 123,2 Eur. II lygio priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl negalios reikalinga ne ilgesnė negu 3 valandų per parą nuolatinė kitų asmenų priežiūra (pagalba). Jam bus mokama 67,2 Eur tikslinė kompensacija.

Noriu atkreipti dėmesį, kad 4 lygių specialieji poreikiai ir numatytos tikslinės jų kompensacijos bus nustatomi tik naujai į šią sistemą ateinantiems žmonėms arba tiems, kuriems baigsis ankstesnio nustatymo terminas. Tiems, kuriems šie poreikiai nustatyti neterminuotai (arba kol baigsis nurodytas terminas), niekas nesikeis ir papildomai niekur kreiptis nereikės, nebent patys norėtų, kad specialieji poreikiai būtų nustatomi iš naujo.

Šiuo metu tikslinę slaugos kompensaciją gauna apie 40 tūkst., priežiūros (pagalbos) – apie 60 tūkst. neįgaliųjų. Manome, kad šie skaičiai labai nepasikeis, tik persiskirstys tarp 4 naujų lygių.

Kokie pokyčiai laukia nustatant lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų pritaikymo neįgaliųjų reikmėms poreikius ir tikslines kompensacijas?

Pagal dabar galiojančią socialinės apsaugos ir darbo ministro kartu su sveikatos apsaugos ministru patvirtintą tvarką, kartą per 6 metus iki 32 bazinės socialinės išmokos (dabar 1216 eurų) dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija gali būti skiriama neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, kuriems nustatytas lengvųjų automobilių ir jų techninio pritaikymo poreikis ir kurie patys gali vairuoti šiuos lengvuosius techniškai pritaikytus rankomis valdomus arba automatinę pavarų dėžę turinčius automobilius. Ši kompensacija taip pat skiriama šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (vienas iš tėvų privalo turėti vairuotojo pažymėjimą).

Ši tvarka nesikeis, išskyrus tai, kad nuo 2019 metų bus šiek tiek išplėstas šios kompensacijos gavėjų ratas. Šeimoms, auginančioms slaugomus vaikus, bus suteikta teisė gauti lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į savivaldybę ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus. Tai svarbus žingsnis į priekį.

Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl tikslinės kompensacijos lengvajam automobiliui įsigyti ir jį pritaikyti galės kreiptis ne tik tos šeimos, kurios iki vaikui sukankant 18 metų šią išmoką jau gavo, bet ir visos kitos, kuriose augo vaikas, kuriam iki 18 metų buvo nustatyta sunki negalia ir slaugos poreikis, net jeigu anksčiau šia galimybe ir nebuvo pasinaudojusios.

Lengvojo automobilio neturintys ar negalintys jo vairuoti neįgalieji gauna dar vieną, tiesa, gana simbolinę tikslinę išmoką – transporto išlaidų kompensaciją. Koks jos likimas?

9,5 euro transporto išlaidų kompensaciją šiuo metu gauna apie 57 tūkst. neįgaliųjų. Noriu iš karto nuraminti – tie neįgalieji, kuriems ši išmoka nustatyta neterminuotai, ją ir toliau gaus, nebent dėl kokių nors priežasčių bus peržiūrėti asmeniui nustatyti specialieji poreikiai.

Jeigu šis poreikis nustatytas iki kokio nors konkretaus termino, jam sukakus ši išmoka nebebus mokama, nes nuo 2019 metų transporto išlaidų kompensacijos poreikis nebebus nustatomas.

Žinoma, bus ir tokių žmonių, kurie anksčiau gavo 2 tikslines kompensacijas – pavyzdžiui, priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų, ir buvo nustatytas terminuotas jų mokėjimas. Specialiuosius poreikius nustatant iš naujo transporto išlaidų kompensacijos jis jau nebegaus, o jeigu bus nustatytas II lygio priežiūros (pagalbos) poreikis, bendra gaunamos išmokos suma sumažėtų. Kad neįgalūs asmenys to nepatirtų, visos tikslinės kompensacijos bus padidintos 11,2 euro.

Noriu priminti, kad visuomeniniu transportu besinaudojantiems neįgaliesiems gana nemažas lengvatas (nuo 80 iki 50 proc., priklausomai nuo negalios) užtikrina Transporto lengvatų įstatymas.

Kiekviena tvarka formuoja naujus lūkesčius. Gana dažnai įvairios naujovės, permainos juos sugriauna. Ar taip neatsitiks ir su šių įstatymų pataisomis?

Rengdami įstatymų pakeitimus atsižvelgėme į teisėtus neįgaliųjų lūkesčius ir siekėme, kad numatytos naujovės nepablogintų jų padėties. Nė vieno neįgaliojo, kuriam specialieji poreikiai nustatyti neterminuotai, padėtis nepasikeis – jiems ir toliau bus mokamos šiandien gaunamos išmokos.

Tačiau jeigu žmogus manys, kad jo būklė pablogėjo, arba norės pasinaudoti įstatymų pakeitimais – pavyzdžiui, pensinio amžiaus sulaukęs neįgalusis, šiandien gaunantis perpus mažesnę tikslinę priežiūros (pagalbos) kompensaciją, galės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jį gydantis gydytojas iš naujo parengtų visus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) nurodytus dokumentus ir jam būtų iš naujo nustatyti specialieji poreikiai.

Gali būti, kad NDNT sulauks ir daugiau neįgaliųjų, kuriems neterminuotai nustatytas priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis. Esame gavę nusiskundimų, kad įprastos priežiūros kompensacijos sunkios negalios žmogui tikrai nepakanka, bet dėl vieno ar kito būklę neatitinkančio kriterijaus slaugos poreikis nebuvo nustatytas. Labai realu, kad nustačius 4 specialiųjų poreikių lygius, jam bus nustatytas II slaugos lygis ir gaunama išmoka padidės.

Nuo 2019 metų teisės aktuose neliks ir kitos diskriminuojančios nuostatos – sąvokos „nedarbingas asmuo“. Šiuo metu vartojamą sąvoką „nedarbingas“ pakeis įrašas „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 proc. darbingumas“, „iš dalies darbingas“ – „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 proc. darbingumas“. Asmens darbingumas bus vertinamas procentais 5 punktų intervalu ir nebus skirstomas į atskiras grupes. Neįgaliuoju bus laikomas asmuo, kurio darbingumo lygis 0–55 proc. Šios nuostatos bus perkeltos ir į kitus teisės aktus, kuriuose šios sąvokos vartojamos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.