Tokie atvejai primena dar didesnę problemą, kurią turi išsiaiškinti valstybė

Šią savaitę Lietuvos padangę vėl labiausiai drebino įvykiai, keliantys klausimą: kaip reikėtų reaguoti į pagrindine viešąja tema jau seniai esančią Rusijos grėsmę?

Rusijos vėliava.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos vėliava.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 30, 2018, 6:14 AM, atnaujinta Jul 30, 2018, 9:54 AM

Savaitės pradžioje nuskambėjo žinia, kad Rusijos teisėsauga iškėlė baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir pareigūnams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, – neva jie persekioja nekaltus žmones.

Oficialusis Vilnius šį demonstratyvų Maskvos veiksmą įvertino kaip atvirą spaudimą, kone agresijos aktą prieš Lietuvos teisingumo sistemą.

Bet tai panašu ir į dar vieną propagandinį dirgiklį savai, Rusijos visuomenei, taip pat bandymą įteigti tarptautinei bendruomenei, kad ši byla – grynai politinė problema, dėl kurios bene kalčiausia yra būtent Lietuva.

Bene blaiviausiai į Maskvos ataką reagavo kai kurie mūsiškiai pareigūnai, kurie teigė nekreipiantys daug dėmesio į tokius rusų išsidirbinėjimus.

Kaip aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose suplanuotas agresijos aktas taip pat yra vertinamas Klaipėdos savivaldybės tarybos nario V.Titovo išpuolis prieš pokario partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą.

Lietuvos rusų sąjungai atstovaujantis politikas, praėjusią savaitę taryboje svarstant, kaip įamžinti Klaipėdoje partizanų vado atminimą, išrėžė, kad A.Ramanauskas-Vanagas kaltas dėl 8 tūkst. niekuo dėtų civilių žmonių, tarp jų ir vaikų, žudynių.

Neabejotina, kad šis pareiškimas – sąmoningas aktas siekiant paskelbti partizanų vadą vaikų skerdiku. Neatmestina, kad ne vienas V.Titovas sumanė susprogdinti tokią provokacinę bombą ir pažiūrėti, kas bus.

Tokiais atvejais svarbiausia nepasiduoti akloms emocijoms arba, dar blogiau, nepulti teatrališkai politikuoti. Juk provokatoriai to tik ir laukia.

Bet šiuo atveju emocijos liejosi per kraštus.

Kulminacija – kai per mitingą prie savivaldybės V.Titovą miltais apipylė ir tokiu savo esą patriotiniu žygdarbiu didžiavosi save liberalu laikantis Klaipėdos tarybos narys A.Vaišvila.

Iki kokio liguistumo įkaito viešoji atmosfera, rodo ir kaltinimai vos ne tėvynės išdavyste Seimo nariui N.Puteikiui, kad jis kadaise miesto renginyje yra nusifotografavęs su V.Titovu.

Miesto taryba pradėjo V.Titovui apkaltos procedūrą dėl galbūt sulaužytos priesaikos, bet galutinį žodį turės tarti Vyriausiasis administracinis teismas, be to, prokurorai pradėjo tyrimą dėl mirusiojo atminimo paniekinimo. Taigi kokia bus šio skandalo atomazga?

Čia galima prisiminti situaciją, kai rašytoja ir viešųjų ryšių veikėja R.Vanagaitė apkaltino tą patį A.Ramanauską-Vanagą buvus sovietų agentu, galimu žydų žudiku, išdaviku. Bet tuomet teismai nusprendė, kad ji nesiekė sąmoningai paniekinti partizano atminimo.

Kita vertus, abu šie atvejai primena dar didesnę problemą, kurią pirmiausia turi išspręsti ir išsiaiškinti pati valstybė, – tiesiai pasakyti, ar ant kai kurių partizanų ar net jų vadų mundurų nėra holokausto dėmių arba nužudytų civilių gyventojų kraujo. Beje, tokių faktų nėra paneigęs netgi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Juk šių praeities žaizdų, į kurias visuomet taikys ir priešiška propaganda, neuždengsi nei akla gynyba, nei politinėmis akcijomis ar deklaracijomis.

O Kremliaus kėslus Lietuvos visuomenė ir politikai, atrodo, sugeba užuosti itin greitai, o užuodę imti pliekti iš sunkiosios artilerijos pabūklų.

Tai liudijo ir šią savaitę virusios aistros dėl rusiškos taksi firmos „Yandex. Taxi.“ atėjimo į Vilnių, taip pat dėl planuojamos Plungės jaunimo kelionės į Rusijos miestą Krasnogorską.

Futbolo kamuolyje, kurį Kremliaus šeimininkas V.Putinas Helsinkyje padovanojo JAV prezidentui D.Trumpui, greičiausiai įsiūta supermoderni sekimo įranga.

Tokias spėliones, juokais kilusias pasaulio spaudoje, priminė kuo rimčiausi svarstymai Lietuvoje, kad taksi bendrovės, registruotos Nyderlanduose, tikrasis tikslas – per savo mobiliąją programėlę kaupti savo klientų privačius duomenis ir juos perdavinėti Rusijos žvalgybai.

Esą norint tą programėlę įdiegti pateikiama įtartinai daug privačių klausimų, o kompanijos savininkai gali būti susiję su Kremliumi ir yra net perdavę jo reikalavimu specialiosioms tarnyboms opozicijos veikėjų privačius duomenis.

Remiantis tokiais argumentais, į Lietuvą nereikėtų įleisti jokio stambaus verslo, turinčio kokių nors sąsajų su Rusija, tų sąsajų racionaliai netgi neapibrėžiant.

Negana to, reikėtų uždrausti ir bet kokiam jaunesniam nei 21 metų Lietuvos piliečiui vykti į Rusiją, nes ten jis gali tapti Kremliaus propagandos auka.

Būtent tokią išvadą telieka daryti, kai net dvi ministerijos faktiškai uždraudė Plungės jaunimui keliauti į Krasnogorske vykstantį tradicinį meno festivalį.

Toks draudimas susijęs su tuo, kad praėjusią vasarą stovyklautojus Rusijoje, tarp kurių buvo ir Plungės moksleiviai, buvo aplankę prokremliški baikeriai „Naktiniai vilkai“.

Plungės mero liberalo V.Klišonio, kuris pats bendravo su tais „vilkais“, aiškinimai, kad šiuo atveju baimės akys yra tikrai per didelės, ir netgi jeigu sušmėžuotų koks miško gyvis, katastrofos neįvyks, skendo pavojaus trimitų iš aukščiausių tribūnų griausme: nevažiuokite, tapsite Kremliaus propagandos aukomis!

Tačiau ar nekyla pavojus, kad kartais pernelyg isteriškomis savo reakcijoms dėl Rusijos tikros ar menamos grėsmės mes patys Kremliaus labui nuveikiame daugiau negu jo aršieji propagandininkai?

Apžvalgininkas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.