Gavusi skundą teisėsauga pradėjo tyrimą. Bet tas pats paauglys galbūt ir toliau lytiškai išnaudoja mažametes, nes vaikų globos namams, kur vyko prievartos aktai, netgi nepranešta, darbuotojai neįspėti, kad reikėtų akyliau prižiūrėti paauglį, tvirkinantį vaikus.
Kad apsaugotų nuo grėsmės kitas mergaites, globėja ryžosi viešumui.
Tačiau teisėsaugos pareigūnai ją įspėjo nieko niekam nepasakoti ir netgi liepė pasirašyti raštišką pasižadėjimą.
Globėjai kilo įtarimų
„Mergaitė vaikų globos įstaigoje gyveno 4 mėnesius. Jai tuo metu buvo 6 metai, o paaugliui, kaip sakė, galėjo būti 13 metų.
Aš jos klausiau, ar vieną kartą tai įvyko, bet ji sakė, kad daug kartų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo mergaitės globėja Jūratė.
Ji teigė pastebėjusi, kad mergaitė kartais elgiasi netinkamai: „Prieš kurį laiką pastebėjau jos veiksmus, imituojančius seksą. Bandžiau į tai nekreipti dėmesio, maniau, gal kur nors prisižiūrėjo.
Kartą tiesiai šviesiai paklausiau: ar, kai tu gyvenai su tėvais, pas mamą ateidavo vyrai, ar jie tave lietė po kelnaitėmis? Ji atsakė: nelietė, bet kitas vaikas, kai gyvenau vaikų namuose, tai darė – seksą darė: savo daiktą kišo į tą vietelę. Ir parodė žemiau juosmens. Tikrai nemanau, kad ji taip greitai būtų sugalvojusi tokią istoriją.“
Patvirtino ir specialistai
Kad mergaitė patyrė seksualinę prievartą, patvirtino ir su ja bendravę specialistai. Jie sakė, kad tai rodo nesąmoningi vaiko siunčiami signalai.
„Apie seksualinę prievartą, pavyzdžiui, sako tai, kai vaikas turi savo amžiui nebūdingų žinių: gali parodyti lytinį aktą su lėlėmis. Nuo patirtos prievartos atsiranda ir fizinių pokyčių, koordinacijos sutrikimų: vaikas pradeda kitaip eiti, jam fiziškai nepatogu.
Jei mažas vaikas turi intymių santykių, tikrai atsiranda skausmo požymių“, – pasakojo Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Tautvilė Gabnytė.
Į Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą per dvejus metus buvo atvežta beveik 350 vaikų.
Buvo labai išsigandusi
Mergaitės globėjai pasakojo, kad ji saugi buvo tik dvi savaites, kai buvo išvežta į stovyklą. Kitu laiku globos namuose ją prievartavo paauglys.
„Ji net nelabai suprato, kas jai vyko ir kad jai padaryta skriauda. Ji tai vertino kaip seksą, norėjo, kad viskas pasibaigtų kuo greičiau. Klausiau jos, ar verkė. Sakė: neverkiau, tik buvau labai išsigandusi ir norėjau, kad tai greičiau baigtųsi“, – pasakojo mergaitės globėja Jūratė.
Globėjų šeima dabar bando išsrėbti mergaitės patirto košmaro pasekmes, tik tai padaryti nėra lengva.
„Baisu net pagalvoti, kad vaikas gali būti lytiškai išnaudojamas įstaigoje, į kurią atvežamas, nes iš tėvų atimamos vaiko priežiūros teisės.
Tėvų namuose jam nebuvo saugu, nes kitaip vaikas nebūtų paimtas. Bet tėvų namuose jis nors nepatyrė seksualinės prievartos“, – teigė Jūratė.
Patirta prievarta palieka didelius randus visam gyvenimui.
„Vaikai patiria stiprius gėdos ir kaltės jausmus, kankina pojūtis – aš kitokia, turiu didelę paslaptį ir negaliu ja pasidalinti. Seksualinė prievarta dažnai sukelia ribų sutrikimus, kai nesupranti, koks žmogus geras, o koks blogas“, – aiškino psichologė T.Gabnytė.
Reikėtų reaguoti greitai
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau vaikų globos įstaiga, kurioje buvo lytiškai prievartaujama mažametė, apie tai nieko nežino. Teisėsauga tiesiog nepranešė.
„Mano supratimu, sprendimas turi būti priimtas ne per mėnesius ar metus, o per dienas ar valandas, kai nustatomas smurtautojas. Turėkime omenyje, kad asmuo laikomas nekaltu, kol neįrodyta kitaip.
Bet mes negalime laukti dvejus metus, kol baigsis procesiniai tyrimai, bus priimti sprendimai.
Niekas nesako, kad tas asmuo turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet turi būti garantuota, kad jis tikrai nedarys to, kuo yra įtariamas. Į bet kokį gautą signalą institucijos turi reaguoti kuo greičiau“, – teigė advokatas Karolis Rugys.
Tačiau sureagavus iš maišo gali išlįsti daugiau ylų.
„Dažniausiai būna taip, kad išaiškėja, jog įtariamasis irgi yra patyręs seksualinę prievartą“, – teigė Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro vadovė Gytė Bėkštienė.
Pareiškimą policijai dėl seksualinės prievartos parašiusi moteris iš pareigūnų apie paauglį išgirdo repliką, kad tai – būsimasis jų klientas.
„Mes išskirtinį dėmesį skiriame nukentėjusiesiems.
Reikia dirbti su vaikais, bet skiriama labai mažai dėmesio prevencijai ir darbui su tuo asmeniu, kuris smurtauja ar daro kitus teisės pažeidimus.
Jei nepilnametis nuo mažens pradeda daryti pažeidimus, jis ir ateityje tai darys. Ką mes tada darysime? Žiūrėsime į bausmių sistemą? Mes ir taip pirmaujame pagal nuteistus ir laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis, bet esame užburtame rate. Per mažai dėmesio skiriama prevencijai ir darbui su pažeidėjais“, – teigė K.Rugys.
Stumdo nuo vieno prie kito
Kad vaiko teisių apsaugos sistema neveikia, Jūratė įsitikino paėmusi globoti mergaitę. Nors mergaitė buvo tiriama, teismui reikalingi tyrimai neatlikti.
„Sistema nebendrauja tarpusavyje. Kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, būtina mergaitės apžiūra, ekspertizė.
Policija sako, kad tai galės padaryti ligoninėje.
Atvykstu ir klausiu, ar gali ištirti. Sako: negalime, nes netiriame, keliausite kitur.
Keliaujame į kitą įstaigą, ten atliekamas psichologinis įvertinimas. Klausiu, ar bus medicininė apžiūra. Sako: mes negalime atlikti medicininės apžiūros, kol policija neužsakys. O policija neužsakė“, – pasakojo mergaitės globėja Jūratė.
Paprasčiau – nematyti
Moteris įsitikinusi, kad jos globojamos mažametės istorija – tiktai vienas iš daugelio atvejų: „Man susidarė toks įspūdis, kad norima, jog viskas tyliai nugestų.
Mes, suaugusios moterys, patyrusios prievartą, galime gintis, kalbėti, mes suvokiame, kas vyksta, žinome, kur kreiptis pagalbos.
O ką turi tie vaikai? Jie neturi tėvų, kurie pakovotų. Net nėra, kas jiems išaiškintų, kas jiems vyksta.“
Advokatas K.Rugys teigė, kad žiūrint tik įstatymo raidės sunku tikėtis pažangos: „Dėl nukentėjusio vaiko privaloma pranešti tarnybai, bet neaišku, ką daryti su smurtautoju. Teisėsauga neprivalo pranešti įstaigai, kurioje yra smurtautojas.
Iš bendrų principų ir teisės aktų reglamentavimo galime suprasti, kad gavus signalą reikia vykdyti, bet čia – tik bendri principai. Valstybės tarnautojas žiūri taip: jam parašyta, per kiek valandų jis turi surašyti kokį nors raštą, jis tai ir vykdo.“
Su seksualinę prievartą patyrusiais vaikais dirbantys specialistai vykdo mokymus, kaip atpažinti seksualinę prievartą, tačiau neretai nustemba, kad vaiko teisių apsaugos specialistai net nežino, kur kreiptis, kai vaiką ištinka tokia nelaimė.
„Pats jauniausias pas mus buvęs vaikas – pusės metų. Didžiausia amžiaus grupė – 7–14 metų vaikai.
Birželio mėnesį buvome mieste tarp Vilniaus ir Kauno. Valdininkas sako: pirmą kartą apie tai girdime. Nors mes esame apmokę apie 1000 žmonių, atsiranda tokių, kurie nežino“, – teigė Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro vadovė G.Bėkštienė.
Mergaitės globėja Jūratė mano, kad ne visuomet paranku aiškintis tiesą: „Kas tie auklėtojai ir institucijų direktoriai – jie darbuotojai. Kovojant už tam tikrus dalykus reikėtų pripažinti, kad tu ko nors nesužiūrėjai.
Tai buvo tavo atsakomybė ir tu neatlikai savo darbo. Paprasčiau yra nieko nematyti.“
