Kelios mokyklos Lietuvoje taip pat taiko tokias vidines taisykles. Tačiau bendro sprendimo Švietimo ir mokslo ministerija nepriėmė ir neplanuoja to daryti.
Skirtingų pusių nuomonės, klausiant, ar vertinga tokią praktiką taikyti ir Lietuvoje išsiskiria.
Kartais naudinga
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius sprendimus priimtus Prancūzijoje, vertina nuosaikiai.
„Tokių planų uždrausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais, artimiausiu metu nesvarstome. Tai pačios mokyklos apsisprendimas – leisti telefonais naudotis mokykloje ar ne. Į mokyklą atsinešamos priemonės turi tarnauti mokymui ir mokymuisi. Mobilieji telefonai, kaip ir kompiuteriai, kita įranga, gali būti viena iš priemonių, padedanti paįvairinti ugdymo procesą. Iš tiesų gerai, jeigu mokytojas kartkartėmis ugdymo procesui pasitelkia ir mobiliuosius telefonus“, – sakė G.Kazakevičius.
Jis teigė, kad žino, jog kai kurios mokyklos draudžia naudotis mobiliaisiais telefonais, tačiau jų ministerija neskaičiuoja.
„Kai kurios mokyklos, matydamos, kad tai blaško mokinių dėmesį, naudotis mobiliaisiais telefonais yra uždraudusios. Duomenų, kiek tokių mokyklų Lietuvoje yra, nerenkame“, – teigė jis.
Nereikia nueiti į kraštutinumus
Edukologė Austėja Landsbergienė „Žinių radijui“ teigė, kad ir šeimoje riboja laiką, kurį vaikai praleidžia prie išmanaus įrenginio.
„Tikrai labai aktuali tema, taip mes savo šeimoje laiką mobiliuosiuose ribojame, visada tai darėme. Dėl to, kad visi mūsų vaikai yra paaugliai, ar pradinėje mokykloje, tai pastebėjome, kad tai reikia riboti. Nes labai įtraukia, o ištraukti visada yra sunkiau“, – teigė ji.
Edukologė pripažino, kad yra sunku sukontroliuoti tai, ką vaikai veikia savo įrenginiuose.
„Koridoriuje sėdintis mokinys, besinaudodamas savo telefonu, gali sakyti, kad ieško informacijos istorijoms pamokai. Bet kaip tu patikrinsi, gi prie kiekvieno po mokytoją nepastatysi“, – „Žinių radijui“ sakė A.Landsbergienė.
Ji teigė, kad kartais įnikimas į išmaniuosius įrenginius ginčija tiesą, vien dėl to, kad atbunka kritinis mąstymas, informacija nebėra tikrinama.
Tačiau ji nesutiko, kad išmanieji įrenginiai nebūtinai bukina vaikus.
„Jeigu yra kažkas, kas padaro mūsų gyvenimą paprastesnius – adreso suvedimas, žemėlapiai, juk viskas vyksta greičiau. Bet kai mes kalbame apie literatūros analizę, vaikas turi skaityti visą kūrinį, ne trumpintą, viskas turi būti aišku, o ne vienu žodžiu atsakoma į klausimą. Technologijos daug kur palengvina mūsų gyvenimą. Nereikia nueiti į kitą kraštutinumą, kai viską darome su technologijų pagalba“, – pasakojo edukologė.
„Vaikams reikia riboti technologijas, bet jų demonizuoti tai tikrai nereikia, juk XXI amžius“, – kalbėjo A.Landsbergienė.
Atimti kartais būna kvaila
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė toje pačioje „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad iš vaiko rankų atimti telefoną kartais yra neprotinga.
„Riboti visiškai būtų šiek tiek kvaila, nes mes gyvename tais laikais, kai mokyklose mokosi Z karta. Ir jie savo gyvenimo nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be išmaniųjų technologijų. Jie patys pripažįsta, kad tikrai sunkiau yra susikaupti, kai kišenėje yra išmanusis telefonas. Bet iš kitos pusės, nei vieno gero ir kokybiškai pamokas vedančio mokytojo pamokose, mobiliojo telefono neprireiks, nes pamoka įdomi ir įtraukianti“, – teigė R.Matulytė.
Ji pripažino, kad valstybės mastu tokie sprendimai neturėtų būti priimami, o tik mokyklos bendruomenė, po ilgų diskusijų tarp mokytojų, moksleivių ir tėvų turėtų surasti jiems tinkamiausią išeitį.
Prancūzija darys išimtis
Prancūzų moksleiviai nuo rugsėjį prasidėsiančių naujų mokslo metų turės palikti savo išmaniuosius telefonus namie arba laikyti juos išjungtus, nes pirmadienį šalies parlamentas uždraudė mokyklose naudotis išmaniaisiais įrenginiais.
Išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų įrenginių draudimas galios mokiniams iki 14-15 metų amžiaus. Tokį draudimą per savo kampaniją žadėjo centristas prezidentas Emmanuelis Macronas, nors opozicija tokį siūlymą išjuokė ir pavadino „kosmetiniu“.
Įstatymų leidėjai iš E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ bei jų sąjungininkai pritarė įstatymo projektui, o kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų parlamentarai susilaikė. Pasak jų, naujasis įstatymas yra nieko nepakeisiantis „reklaminis triukas“.
Naujajame teisės akte numatyta, kad mokyklos galės padaryti išimčių ir leisti telefonais naudotis „pedagoginiais tikslais“ arba per papildomus užsiėmimus. Be to, išmaniaisiais įrenginiais bus galima leisti naudotis neįgaliems mokiniams.
Vidurinės mokyklos savo ruožtu galės spręsti, ar drausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais visiškai, ar tik iš dalies.
2010 metais priimtu įstatymu jau buvo draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais pamokų metu.
Prancūzijos švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer sakė, kad ankstesnis įstatymas yra taikomas ne visuotinai ir jam esą trūksta veiksmingumo. Tuo tarpu naujasis teisės aktas, pasak ministro, atvedė Prancūziją „į XXI amžių“.
„Jis siunčia žinutę Prancūzijos visuomenei bei viso pasaulio šalims“, – tvirtino J.-M. Blanquer.
Beveik devyni iš dešimties 12-17 metų prancūzų paauglių turi išmaniuosius telefonus.
