Didžiausiai valdančiųjų frakcijai priklausantis Seimo narys J.Džiugelis, dar visai neseniai demonstravęs neregėtą drąsą, staiga puolė gailėtis neseniai savo ištartų žodžių apie valstiečių lyderį R.Karbauskį.
J.Džiugelis savo vedlį pavadino patologiniu melagiu, bet sulaukė itin griežto atkirčio.
„Arba jis, arba aš“, – ultimatumą driokstelėjo įsižeidęs R.Karbauskis.
Aišku, po tokių valdingų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno žodžių J.Džiugelio buvimas šioje frakcijoje tapo labai probleminis.
Didesnes ar mažesnes bangas valstiečių gretose J.Džiugelis kėlė jau kurį laiką, tad natūralu, jog ambicijomis trykštančio R.Karbauskio kantrybė turėjo kada nors baigtis.
Keistoka tik tai, kad visagalį vadovą atvirai kritikavęs ir apie frakcijos skilimą samprotavęs politikos naujokas taip greitai pabruko uodegą.
Atgaila iš J.Džiugelio krūtinės prasiveržė frakcijos seniūnui vos spėjus viešai įsižeisti.
Tiesa, iš pradžių J.Džiugelis prieš valstiečių vedlį priklaupė besąlygiškai – ne tiktai atsiprašė, bet ir išreiškė norą toliau dirbti kartu, tačiau jau kitą dieną aiškino, kad visų savo teiginių apie R.Karbauskį vis dėlto neatsisako.
Melo detektoriaus vaidmens ėmęsis politikas parašė, kad kartais frakcijos vadovas sako netiesą ir manipuliuoja faktais, – tai esą niekam ne paslaptis.
Vis dėlto J.Džiugelis dėjosi nustebęs, kad jo atsiprašymas sukėlė tiek aistrų viešojoje erdvėje.
Parlamentaras padarė išvadą, kad mūsų visuomenėje, o ir politikoje dar neįprasta pripažinti padarytų klaidų.
Kita vertus, neatrodo, kad per dvejus metus politikoje J.Džiugelis taip nieko ir neišmoko.
Štai R.Karbauskis jį irgi kaltino meluojant, o išrėžė, esą nebūtas istorijas jo vadovaujamos frakcijos narys kurpia siekdamas atsidurti dėmesio centre ir naudos sau.
Kad ir kaip būtų, R.Karbauskiui pavyksta sušukuoti besišiaušiančius politinius bendrakeleivius.
Juk apsiramino ne tik dėl Seimo Kultūros komiteto pirmininko užmojų sukurti dar vieną tyrimo komisiją maištavę J.Džiugelis, V.Bakas, bet ir į tokius planus žvairavęs premjeras S.Skvernelis.
Šią savaitę premjeras netikėtai pareiškė, kad svarsto galimybę palaikyti R.Karbauskio siūlymą ištirti neteisėtą įtaką politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių (dešiniųjų ir kairiųjų) valdymo metu.
Tiesa, čia R.Karbauskio stebuklingosios šukos gal ir niekuo dėtos. Pakeisti poziciją dėl tyrimo S.Skvernelį labiau privertė jam gyvenimą ėmę nuodyti konservatoriai. Ypač užkliuvo jų lyderio G.Landsbergio retorika, kurioje, anot premjero, daug desperacijos ir neapykantos.
Su Venesuelos ar Irako režimų lyderiais imtas lyginti premjeras pasipiktino, kad iš opozicijos apkasų skamba tik neargumentuota ir piktybiška kritika. Jis net pasigedo šešėlinės Vyriausybės ir alternatyvios jos programos.
Galima prisiminti, jog S.Skverneliui to netrūko, kai G.Landsbergis draugiškai varstė Vyriausybės duris. Aišku, artėjant rinkimams jos bus trankomos vis dažniau ir garsiau.
Akivaizdu, kad ypač daug audrų kils dėl R.Karbauskio rinkimų kampanijos projekto – siekio toliau tirti ankstesnių vyriausybių galimas politinės korupcijos apraiškas.
Nepaisant tvyrančių karščių, o gal kaip tik dėl to, šis projektas įgauna vis didesnį pagreitį.
Nors valstiečių lyderis tikina, kad M.Puidoko ir dar dešimties valstiečių adresuoti klausimai Valstybės saugumo departamento direktoriui D.Jauniškiui su juo nederinti, tuo sunku patikėti.
Neskaičiau, bet reikėtų tirti. Tokius R.Karbauskio pasvarstymus apie saugumo vadovui pateiktus kolegų klausimus būtų galima pavadinti išsisukinėjimu. Tai liudija ir valstiečių lyderio užuomina, kad į kai kuriuos klausimus būtų įdomu gauti atsakymus.
Beje, išgirsti kai kuriuos atsakymus jau buvo galimybė, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi verslo įtaką politikams.
Gal per klaidą, bet pernai rudenį konservatorių atstovai L.Kasčiūnas ir Ž.Pavilionis šiam komitetui buvo suformulavę labai panašių klausimų.
Politikai tada siekė sužinoti, kokie asmenys atstovauja „Rosatom“ interesams Lietuvoje, ragino aiškintis, kokį vaidmenį atlieka signataras J.Tamulis.
Net buvo užsimota šį įtakingą šešėlinį veikėją pakviesti į komitetą, tačiau tam pasipriešino konservatoriai.
Įdomiausia, kad tada staiga išgaravo ir L.Kasčiūno smalsumas, – šis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys balsavo prieš tokį pasiūlymą.
Valstiečiai irgi pernelyg nekėlė vėjo, nes be konservatorių palaikymo šio komiteto išvados būtų pakibusios ant plauko.
Užtat tarp dabar pateiktų naujų klausimų D.Jauniškiui – jau kur kas daugiau konservatorių pavardžių, minimi ir koncerno „MG Baltic“ vakarėliuose esą dalyvaudavę aukšti Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kurie anksčiau patarinėjo prezidentei D.Grybauskaitei.
Daug klausimų saugumo vadovui valstiečiai pateikė ir apie įtakingą viešųjų ryšių specialistą M.Katkų, neva vienu metu dirbusį ir „Rosatom“, ir konservatoriams organizavusį viešųjų ryšių kampaniją per referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos.
Žodžiu, galima spėti, kad artėjant rudeniui temperatūra politikų stovyklose dar labiau kais.
