Kai aukščiausi Lietuvos valdžios atstovai ir Bažnyčios vadovai virkavo, kad Vilnių pristačius kaip „Europos G tašką“ bus skatinamas sekso turizmas, stoties merginos trynė rankomis – užplūs britų ir vokiečių eržilai. Tik jų svajonėms nelemta išsipildyti.
Kodėl? Atsakymą, kuris nuramintų audringas Vilniaus dorovės sargų diskusijas, žino kiekvienas reklamos specialistas.
Jis paaiškintų, kad reklamoje, kurioje rytoj Londone ir Berlyne mūsų šalies sostinė bus pristatyta kaip Europos G taškas, sekso – nė kvapo. Trumpai tariant, joje nėra nei pusnuogės besiraitančios mergiotės, nei senos mašinos.
Tuo metu pasaulio reklamos kūrėjai vienu balsu tvirtina, kad geriausią rezultatą pasieksi ryškiaspalviuose plakatuose ar televizijos siužetuose demonstruodamas į senovinį automobilį atsirėmusią seksualią įžymybę.
Viskas reklamose jau seniai išmėginta – taip jose prie senovinių automobilių glaustėsi manekenės N.Campbell, G.Bundchen, D.Hemingway ir daugybė kitų garsenybių.
Reklamos vilkai žino, kad įspūdingų formų seni automobiliai labiau krinta į akis nei masinės gamybos mašinos. O ką turi Vilnius? Vien tik suglamžytą paklodę ir merginos viršugalvį.
Negana to, ta paklodė Vilniaus reklamoje kažkokia papilkėjusi nuo skalbimo, ant tokios prigulti pakviestų nebent Oksana ir Irina. Prie švaros įpratę vokiečiai, pamatę tokius lovos skalbinius, dumtų iš Europos G taško neatsigręždami.
Tai kur čia sekso turizmo skatinimas, apie kurį kalba visi – nuo Vilniaus arkivyskupo G.Grušo iki premjero S.Skvernelio?
Nėra. Nebent prie Vilniaus prisistatymo pasauliui galėtum prikergti kitos daug audringų kalbų sulaukusios reklamos frazės pradžią: „Kai norisi...“ Tačiau neišeina.
