Apklausa: 42 proc. mano, kad patys neįgalieji turi būti aktyvesni

Lietuvoje yra apie 10 proc. įvairių negalių turinčių žmonių, tačiau savivaldybėse, Seime ir kitose valdžios institucijose tokių asmenų yra vos vienas kitas. Skaitytojų klausėme, ką daryti, kad valdžioje būtų daugiau neįgaliųjų. Balsavo 1111 žmonių.

 123rf.com nuotr.
 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 13, 2018, 4:01 PM, atnaujinta Aug 13, 2018, 4:29 PM

42 proc. apklausos dalyvių mano, kad patys neįgalieji turi būti aktyvesni, įsitraukti į partijų veiklą, dalyvauti rinkimuose.

39 proc. įsitikinę, kad reikia nustatyti negalią turinčių žmonių kvotą Seime, savivaldybėse ir kitose valdžios institucijose.

14 proc. sakė, kad nieko nereikia keisti, neįgaliesiems puikiai gali atstovauti ir negalių neturintys asmenys.

5 proc. dalyvavusių apklausoje politika nesidomi, rinkimuose nedalyvauja.

Apklausos rezultatus paprašėme pakomentuoti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narį, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorių Joną Ruškų.

Daugiausia – 42 proc. – respondentų mano, kad patys neįgalieji turi būti aktyvesni. Kaip manote, kas negalių turinčius žmones paskatintų aktyviau įsitraukti į politinį, visuomeninį gyvenimą?

Jei mūsų valstybė nori būti pažangi, demokratinė ir žmogaus teises gerbianti šalis, būtinos įstatymų ir kitos skatinančios sąlygos negalią turintiems žmonėms aktyviai įsijungti į politinius procesus ir dalyvauti šalies valdymo struktūrose. Neįgaliųjų buvimas politikos ir viešojo administravimo institucijose pažangiose šalyse yra lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo bei civilizacijos bruožas.

Deja, Lietuvoje tebevyrauja gailesčiu grįstas požiūris, lemiantis negalią turinčių žmonių nuvertinimą ir socialinę atskirtį. Vis tebemanoma, kad jie negali, nepajėgia būti kartu su visais žmonėmis, tik globojami tėvų arba atskirtose nuo visuomenės globos, švietimo ar darbo įstaigose. Valstybė pati prie to prisideda, nes institucijos jiems priskiria vieno ar kito lygio nedarbingumą. Taip politiniais sprendimais skatinama ne lygybė, o diskriminacinės praktikos. Neįgalieji laikomi našta, pažangos trukdžiu, bet ne visuomenės įvairovės dalimi, galinčia turėti prasmingą indėlį į visuomenės gyvenimą. Lietuva tiesiog privalo atsigręžti į savo įsipareigojimus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai – skatinti negalią turinčių žmonių įtrauktį į visuomenę, aktyvų ir prasmingą dalyvavimą joje. Konvencijos 5-asis straipsnis kviečia šalis kurti lygybės, ne diskriminacines praktikas. Kviečiama pasitelkti specialiąsias priemones siekiant paspartinti neįgaliųjų įtrauktį į visuomenę. Įdarbinimo kvotos viešajame ir privačiajame sektoriuje, įskaitant ir valstybės valdymo įstaigas, yra viena tokių priemonių, kurios leistų neįgaliesiems prasmingai įsitraukti į visuomenę, o visuomenei – atpažinti neįgaliųjų gebėjimus.

Ačiū už aktyvų dalyvavimą ir kviečiame atsakyti į naujos apklausos klausimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.