Prieš keletą dienų aršias diskusijas sukėlė jos pareiškimas, kad UNICEF misija iš Lietuvos apskritai neturėjo ten vykti. Anot jos, skaudu, kad taip žeminamas žmonių orumas ir piešiamas labai vienpusiškas situacijos paveikslas. „Tai yra žmonių išnaudojimas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė E. Maštavičienė.
Moteris tikino, kad po savo viešo pareiškimo sulaukė ne tik kritikos, bet ir palaikymo žinučių. „Žinau, kad elgiuosi teisingai. Juk jei pati gyvenčiau kur nors Vokietijoje ir pamatyčiau kokią nors reklamą apie Lietuvą, kuri būtų labai negatyvi ir apibūdintų Lietuvą, kaip badaujantį Rytų Europos regioną. Tą patį daryčiau ir dėl Lietuvos. Etiopija yra šalis, kur gimiau ir augau, kur gyvena mano šeima“, – sunkiai žodžius rinko pašnekovė.
Graudinančios vaikų nuotraukos
E. Maštavičienė teigė susisiekusi su viena atsakinga institucija ir sužinojo, kad Etiopijoje yra įstatymas, kuris draudžia naudoti nuotraukas ir vaizdo medžiagą, kur užfiksuoti bejėgiškos būklės žmonės, lėšoms rinkti. Pašnekovė tikino tebelaukianti atsakymo iš Užsienio reikalų ministerijos.
„Yra labai daug organizacijų, kurios daro labai daug gerų darbų, bet tokie veiksmai yra žeminantys žmogaus orumą. „UNICEF Lietuva“ turėjo gauti leidimą filmuoti ir fotografuoti. Iš Etiopijos ambasados Briuselyje, kuri priskirta ir Lietuvai, tokių prašymų nebuvo“, – kalbėjo E. Maštavičienė ir pridūrė, kad nors misijos organizatoriai teigė, kad turi leidimą iš Etiopijos užsienio reikalų ministerijos, to negana.
„O kaip kitos Afrikos šalys ir kiti vaikai bei bejėgiškos būklės moterys? Žinau, kad paskui vyks koncertas, žmonės verks žiūrėdami tuos reportažus. Parodyk, ką darai, kad padėtum žmonėms, o ne tragediją. Suprantu, kad statant mokyklą ar ligoninę gali pritrūkti resursų, kalbėkime apie tai, bet ne taip, kaip dabar“, – graudinosi pašnekovė.
„Rodomi snarglėti vaikai, apsėsti musių, bet juk prieš filmuojant galima nušluostyti tam vaikui veidą, ar pats žmogus negali to padaryti? Ir mano vaikas gali būti apsisnarglėjęs, jei jis serga, bet rodyti tuos vaikus norint sukelti gailestį – neatleistina“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad aukojantys žmonės privalo žinoti, kur buvo panaudoti jų pinigai, ar jie tikrai atiteko tam, kam ir turėjo.
Siūlo pagalvoti apie kitus pagalbos būdus
E. Maštavičienė teigė, kad po to, kai Etiopija bus viešai parodyta kaip badaujanti valstybė, kurioje tiek skurdo ir vyksta politiniai neramumai, turistai ten nevyks, vadinasi, šalies ekonomika neteks tam tikrų lėšų.
„Ten nuvykę žmonės galėtų pamatyti, kiek galimybių ten yra. Bendradarbiauju su verslininkais, svarstome kažko imtis maisto pramonės sektoriuje. Etiopija neturi naujų technologijų ir dalis maisto žaliavų išmetamos, net nepasiekė rinkos. Nemokame konservuoti maisto, to nėra mūsų kultūroje, tad veikti tikrai yra ką“, – svarstė ji ir pridūrė, kad labiausiai jos šaliai padėtų žinios ir pažanga.
„Kasmet pasirinkti vieną Afrikos valstybę ir visus graudinti? Kas bandoma tuo sukurti, – kalbėjo ji ir jos požiūrį kritikuojantiems patarė sustoti ir pagalvoti, kad pagalbos ranką galima ištiesti ir kitu būdu. – Juk kažkas gali sakyti, kad ir Lietuva yra skurdžiausia valstybė pasaulyje... Nori padėti žmogui? Padėk, bet kitaip.“
J. Arlauskaitė–Jazzu: „Man gėda“
Šiemet į misiją į Etiopiją išvyko kunigas Ričardas Doveika, dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu ir socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino.
Aštriai į E. Maštavičienės teiginius reagavo šių metų „UNICEF Lietuva“ misijoje dalyvausi atlikėja J. Arlauskaitė–Jazzu. Dar prieš grįždama į Lietuvą atlikėja savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo griežtu atsaku (kalba netaisyta. – Aut. past.).
„Man gėda iš viso, kad tai vyksta. Žema. Man gėda gyvent tarp tokiu žmoniu, kurie nesupranta esmes ir neįžvelgia prasmes. PR daromės. Aha, tikrai, dundukai. Man labai PR Lietuvoj reikia. Robiui Viliamsui irgi reikėjo PR matyt, nu nes tikrai labai nežinomas pasauly. Gerus darbus daryt yra gėda musu šalyje, pasirodo. Wow. Nenoriu gyventi tokioje Lietuvoje, kur žmones žiuri tik savo kiemo, kurie nesupranta, kad pasaulis yra didelis ir kurie nesuvokia situacijos rimtumo. Aš visiems jums labai nelinkiu patirti ar pamatyti tai, ką mačiau ir ką patiria ten gyvenantys žmones. Vaikas miršta ant rankų, o jus kliedit, kad čia viskas gerai? Kas Jums negerai su galvom? Man gėda. Man liūdna ir gėda dėl tu žmonių, kurie yra šitokie tamsuoliai. Ačiū visiems, kurie palaiko. Ir neužkibkime ant tos garsiausios Lietuvoje etiopietės noro pasireklamuoti. Tai yra dugnas“, – rašė ji.
Misija – kilni, klausimų kelia priemonės
Savo pamąstymais apie misiją, jos dalyviams išvykus į Etiopiją, internete rugpjūčo pradžioje pasidalijo ir viena Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro įkūrėjų Eugenija Kovaliova. Ji ragino atkreipti dėmesį į tai, kad vienkartinė pagalba neišspręs Afrikos regiono problemų, o savaitę ar dvi ten praleidę misijos dalyviai veikiausiai savo auditorijos nesupažindins su istoriškai susiklosčiusiomis giluminėmis regiono bėdų priežastimis.
„Ir vėl? Paaukokite 10 centų per dieną, kad dar viena lietuviškoji influenserė galėtų nuvažiuoti į Afriką paatostogauti ir savo buvimu paliesti ir nušviesti vargšų alkanų vienišų juodų vaikų kasdienybę?
Ši ir kitos UNICEF akcijos yra prasčiausia, ką galime padaryti mažinant skurdą visame pasaulyje (čia dar klausimas, ar apskritai mažina: kokios yra proporcijos išleistų pinigų grupei žmonių nukeliauti į Etiopiją su surinktų viešumo pagalba lėšų suma?). Tokios akcijos yra žeminančios Etiopijoje (ir visoje Afrikoje) gyvenančių žmonių orumą, tokios akcijos nekuria pridėtinės vertės, o apeliavimas į žmonių jausmus tokiomis pigiomis priemonėmis kertasi su pagarbos, socialinio teisingumo, lygiaverčio bendradarbiavimo ir lygybės principais.
Vaizdų ir istorijų, kuriais dalinsis šios akcijos dalyviai, centrine ašimi bus patys lietuviai, taip užkertant kelią patiems afrikiečiams pasakoti savo istoriją ar turėti bent kokią įtaką apie juos skleidžiamiems naratyvams. Vaikai tampa objektais, kurių gyvybę Jūs galite įsigyti vos už 3 eurus. Gal UNICEF Jums net atspausdins kokį sertifikatą, kurį pasikabinę ant sienos galėsite rodyti svečiams kaip savo gerų darbų įrodymą?
Šios istorijos ir vaizdai nepapasakos Jums konteksto, kodėl Etiopijoje yra skurdžiai gyvenančių žmonių (ne tik vaikų). Šios istorijos Jums taip pat nepapasakos apie nepaprastą Etiopijos ekonominį augimą ir gyvybingą startuolių ekosistemą. Viską, ką Jūs sužinosite iš lietuviškųjų influenserių, kad Afrikoje yra „šokiruojanti vaikų ir mamų realybė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji ir pridūrė, kad „UNICEF veikla gal ir kilni, bet priemonės – anaiptol.“
Pagalba pasiekė 138 tūkst. vaikus
Su „UNICEF Lietuva“ direktore Jovita Majauskaite-Staniulėne pirmadienį susisiekti nepavyko, bet kiek anksčiau ji portalui 15min.lt yra sakiusi, kad šiuo metu Etiopija susiduria su keliomis kritinėmis problemomis, kurias sprendžiant reikia skubios pagalbos.
Anot jos, šiuo metu Etiopijoje 2,8 mln. žmonių yra vietiniai migrantai, net 79 proc. jų šalyje migruoja dėl Etiopiją drebinančių etninių konfliktų. 7,9 mln. žmonių reikalingas maistas ar pinigai jam įsigyti, o 350 tūkst. vaikų, išsekusių dėl nepakankamos mitybos, – skubus gydymas.
UNICEF bendradarbiauja su Etiopijos vyriausybe ir teikia gyvybiškai svarbią pagalbą labiausiai nutolusiuose regionuose, padeda užtikrinti sveikatos apsaugą ir mitybą, vandens tiekimą ir sanitariją.
J. Majauskaitės-Staniulėnės pateiktais duomenimis, vien per 2018 m. UNICEF suteikė pagalbą 138 tūkst. vaikų iki 5 metų, kurie buvo išsekę dėl nepakankamos mitybos, o pagalbos organizacija Etiopijoje susiduria su didžiuliu lėšų stygiumi gelbėdama dėl nepakankamos mitybos išsekusių vaikų gyvybę.
